Skaičiau, skaičiau komentarus nesenai publikuotoje naujienoje apie galimybę keistis turimą nick‘ą ir mąsčiau. Ar ne laikas būtų stverti plūgą ir aparti šitą klausimą viešai, idant tarpe mūsų daugiau supratimo apie dalykus atsirastų.

Taigi… Jei kam nors būtų įdomi mano nuomonė tai taip viešai paplitusi nick‘o manija mane tiesiog erzina. Dabar jau visi turime nick‘us ir dauguma mūsų ne po vieną. Mes juos naudojame ne tik on-line. Kažkas jais prisistato sutiktas gatvėje, kažkas naudoja juos chat‘ui telefonu mano televizoriaus ekrane. Pats reiškinys savaime aišku nėra blogas. Aš ir pats kaip matote turiu nick‘ą kurį man senai, senai taip taikliai parinko pora Alytiškių remdamiesi mano vardu. Tais senais laikais visi irgi turėjo nick‘us tik kadangi mes buvome labiau rytiečiai nei vakariečiai tai ir nick‘us vadinome klyčkomis. Na o iš tiesų tai tiek nick‘ą tiek klyčką galime vadinti lietuviškai — slapyvardžiu. Ir štai čia kaip kam jau gali atsiverti akys. Kad būtų šiek tiek aiškiau apie ką aš siūlau apsilankyti wikipedijoje, konkrečiau štai čia http://lt.wikipedia.org/wiki/Slapyvardis

Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į žymius žmones turėjusius slapyvardį. Dalis jų turėjo vieną ar daugiausiai porą jų tačiau ir tai dažniausiai tuo atveju jei juo naudodamiesi stengėsi išvengti persekiojimo. Kaip ten bebūtų dabar pats laikas pamastyti ką mes žinotume apie Maironį jei jis kaskart rašydamas straipsnį ar poemą pasirašytu vis kitu slapyvardžiu? Kaskart iš lemputės brūkšteltu kas užėjo ant seilės ir jau neštų publikacijai į kokią „Aušrą“. Sakysite ir jis pasirašinėjo Zvalioniu ar Zanavyku… Taip tiesa. Anuomet ir aplinkybės buvo kiek kitokios o svarbiausia tai, kad šiandien mes jį žinome kaip Maironį nes absoliuti dauguma jo kūrinių buvo pasirašyta būtent taip ir ne kitaip.

Na bet gana pažintinių kelionių… Savo pamąstymais nenoriu pasakyti, kad slapyvardžiai yra blogis ar kad blogai jį kartais pasikeisti. Net nenoriu teigti, kad blogai yra turėti du ar tris slapyvardžius. Blogai yra tai, kaip mes į juos žiūrime. Dauguma mūsų juos naudoja tam, kad pasislėpti nuo atsakomybės. Tėvų, draugų suaugusių. Tam, kad galėtume dergtis, rašyti nemąstydami ir nepriimti už savo rašliavą absoliučiai jokios atsakomybės. Viskas suverčiama į sąvoką „virtuali asmenybė“. Turiu jus nuliūdinti. Virtuali asmenybė tai yra šnipštas. Visų pirma net pati sąvoka yra savotiškas kalambūras — virtuali (neapčiuopiama, neegzistuojanti) asmenybė. Patys puikiai žinote kaip yra naudojamas žodis asmenybė tai yra lyg ir komplimentas asmeniui pagiriant jo identitetą kaip žmogaus turinčio savo nuomonę ir požiūrį į jį supantį pasaulį. Asmenybė tai gyva, mąstanti būtybė. Virtuali, netikra būti ji negali. Už kiekvieno nick‘o tūno vardas ir pavardė kurie greičiausiai priklauso kažkokiam žmogui. Kiekvienas to žmogaus forume ar mano televizoriaus ekrane parašytas žodis, padėtas smailikas ar numestas keiksmas yra ne kas kita kaip viešas pareiškimas. Dažniausiai viešas ir tuščias, nes atsakomybės už jį nepriima niekas. Būtent todėl aš negaliu rimtai žiūrėti į daugumą fleimų, kautynių tarp fanboy‘jų ar ginčų politine, sporto ar šiuolaikinės žiniasklaidos tema. Kodėl? Todėl, kad didžiąją dalį turinio sudaro dažniausiai menkai argumentuoti išpuoliai, paremti spėlionėmis ir spekuliacijomis, kamuojami faktų stygiaus. Pažinodamas tą žmogų aš galėčiau pats atsirinkti patikėti man jo prielaidomis ar ne. Tačiau žmogaus aš nepažystu. Šiandien jis DBZ_Budokai, rytoj IMBApwner o poryt l337hax0r. Kur link lenkiu? Ogi link tos pačios nikų keitimo sistemos. Galimybė juos keistis panaikinome norėdami suteikti savo portalo lankytojams veidą. Pastovus nikas ir dalyvavimas kažkokiame klube ar naujienų diskusijose formuoja asmenybę aplink jūsų nick‘ą. Ji nebus virtuali. Internete mes dažniausiai pasakome ženkliai daugiau nei pasakytume gatvėje žmogui į akis, tad interneto postai dažnai apie žmogų pasako daugiau nei jis pats norėtų. Stabilus ilgalaikis nikas garantuoja, kad žmonės jus prisimins ir turės savo nuomone apie jus, žmogų besislepiantį už slapyvardžio. Ką tai duos? Palengvins bendravimą ir galbūt įpareigos mus pačius kalbėti labiau apgalvotai? Pasverti žodžius vien tam, kad vienu išpuoliu nesugriauti du metus formuoto įvaizdžio? Kažkada vienas portalo lankytojas kreipėsi į mane pavarde. Darė tai su pašaipą taip, lyg būtų radęs mano silpną vietą. Juokinga. Mano pavardė matoma mano profilyje. Kodėl? Ogi todėl, kad aš nesibaidau nei vieno parašyto savo žodžio. Aš rašau apžvalgas, kartais naujienas, diskutuoju, fleiminu… Taip kaip ir visi kiti. Skirtumas tik tas, kad aš pasiruošęs atsakyti už savo žodžius. Mano vardas ir pavardė, galų gale pastovus mano nick’as įpareigoja mane tai daryti. Būtent todėl viena iš pirmųjų naujovių kurią įvedžiau tapęs portalo adminu buvo skiltis redakcija. Ten surašėme visų adminų ir neprieštaraujančių moderatorių vardus ir pavardes. Tam kad nebūtume beveidžiai, tam kad justume atsakomybę už savo poelgius. Mes rašome naujienas ir pateikiame jums rūpinčia informaciją, todėl privalome atsakyti už tai ką publikuojame. Būtų juokinga reikalauti ar prašyti visų jūsų pasirašinėti tikrais savo vardais, geriau pamąsčius nelabai to ir reikia… Bet bent jau leiskite paprašyti… Prašau, kurdami savo nikus gerai pamastykite apie jį, nes tai jūsų vizitinė kortelė on-line. Kuo dažniau keičiasi jos įrašas tuo didesniu beveidžiu jūs tampate, todėl kad daugumai kažkokio portalo lankytojų jūs esate niekas, vadinasi ir jūsų nuomonė, žmonių ją skaitančių galvose, dažniausiai bus nieko verta. Jie neturi apie jūs jokios nuomonės todėl tikimybė, kad jie rimtai pažvelgs į jūsų žodžius yra labai maža. Ir dėl dievo meilės nekaitaliokite savų slapyvardžių be reikalo… Aš suprantu, būna taip, kad iš slapyvardžio kaip ir iš kelnių „išaugama“, tačiau tai pasitaikys daug rečiau jei jį kurdami jūs šiek tiek pamąstysite. Kad ir apie tai, kaip jūs jausitės su savo dabartiniu nick‘u po 15 ar 20 metų.

Tikrai nesitikiu šia rašliava sukelti revoliucijos ar didžiųjų permainų meto portale. Tiesą sakant pasinaudojau tarnybine padėtimi, kad viešai išsakyčiau savo nuomone man opiu klausimu. Žinau, kažkam ant mano nuomonės kaip ir ant pačios beveidystės on-line nusispjaut. Atsiprašau, kad sugaišinau jūsų laiką norom nenorom privertęs skaityti tai, ko čia prikeverzojau. Na o visus tuos kas buvo įdomu kviečių išsakyti savo požiūrį į iškeltą klausimą po apačią.