Į Lietuvą su trenksmu atėjusi filmų ir serialų transliavimo internetu platforma „Netflix“ didelių pokyčių rinkai nepadarė – ją naudoja absoliuti mažuma Lietuvos gyventojų. „Netflix“ nusileidžia populiariausių TV kanalų internetinėms platformoms, nelegaliam turiniui iš interneto ir tradiciniam lyderiui – kabelinei ar išmaniajai televizijai. Per pastarąją platformą dažniausiai video turinį žiūri kas antras lietuvis, rodo šalies gyventojų video turinio žiūrėjimo tyrimas.

„Netflix“ atėjus į Lietuvą, buvo jaučiamas gana didelis susidomėjimas šia paslauga. Vis tik, laikui bėgant pirminis bumas atslūgo ir dabar ja naudojasi maža dalis lietuvių. Gyventojai vis dar pirmenybę teikia kabelinei ar išmaniajai televizijai. Tiesa, stebime tendenciją, kad vis aktyviau klientai domisi ir naudojasi papildomomis skaitmeninėmis funkcijomis – filmų archyvais, galimybe atsisukti norimą laidą. Palengva vartotojai supranta, kad televizija gali būti pavaldi jų įpročiams ir prisitaikyti prie jų dienotvarkių, o ne atvirkščiai“, – teigia Petras Kirdeika, antros pagal dydį Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjos „Cgates“ vadovas.

Piratauja beveik kas dešimtas

„Cgates“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė lietuvius per kur jie dažniausiai žiūri video turinį (filmus, serialus, laidas, koncertus ir pan.). „Netflix“ pirmenybę teikia tik 1,6 proc. gyventojų. Pastebima, kad šia paslauga daugiau naudojasi jaunesni žmonės, patenkantys į 18-35 m. amžiaus grupę.

Be šios galimybės, beveik kas dešimtas lietuvis (9,1 proc.) renkasi didžiųjų TV kanalų internetines platformas, o šiek tiek mažesnė dalis (8,5 proc.) – video turinį siunčiasi nelegaliai iš interneto. Tai ypač populiaru tarp jaunesnių žiūrovų. Nelegalų video turinį žiūri penktadalis (22,4 proc.) 18-25 m. respondentų, jie taip pat labai aktyvūs naudodamiesi TV kanalų internetinėmis platformomis (15,7 proc.).

Per mums jau įprastą kabelinę ar išmaniąją televizija laidas, filmus, serialus ir kitą panašų video turinį dažniausiai žiūri kas antras lietuvis (49,2 proc.). Pagrindinis jos žiūrovas – 46-55 m. moterys, gyvenančios Lietuvos didmiesčiuose.

Dar 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad filmų, serialų, laidų, koncertų ir kito panašaus video turinio visai nežiūri.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1002 respondentai, 18-75 m. Lietuvos gyventojai.