Pirmąjį „MotorStorm“ prisimenu kaip per rūką. Nes jis buvo nuobodus. Būdavo, kad žaisdamas užmigdavau. Mano galva jis puikiai įrodė, kad grafika ir fizika nėra visa ko esmė. Vizualiai žaidimas buvo neįtikėtinas, atrodo net „benzo“ kvapą kambaryje jauti, o vis tiek žiovauji.

Natūralu, kad „MotorStorm: Pacific Rift“ nė nebandžiau. Ko gero pro akis praleisčiau ir „Apocalypse“ jei ne šitas paveiksliukas:

Žodžiu. Po to kai visureigių, bagių ir kitokių pirdų savininkai visiškai sudraskė kanjonus, išarė tropinę salą ir nuzulino arkties ledus, nebeliko nieko kita, kaip tik leisti juos į miestą. Ne į bet kokį miestą. Žaidimo veiksmas keliasi į žemės drebėjimų nusiaubtą metropolį, kupiną griūvančių dangoraižių, velnias žino kaip stovinčių tiltų ir tamsių metro tunelių. Žadama, kad miestą siaubs ne tik rezonuojantys motorų garsai, ar realiu laiku tebevykstantys žemės drebėjimai, bet ir… Kelių samdinių armijų susidūrimai.

Taip! Miestas po evakuacijos gardus kąsnelis, kurio geidžia gausybė plėšikų ir privačių karinių dalinių. Jie ten susirinko, plėšikauja ir pjaunasi tarpusavyje, tokiu būdu nekaltų moto gerbėjų lenktynes paversdami kautynėmis už išgyvenimą. 40 unikalių trasų, realaus laiko dinaminiai efektai, 13 transporto priemonių klasių. Gal ir patikėsiu, kad trečias kartas nemeluoja.

Kūrėjai taip pat žada unikalią istoriją pasakojančią apie trijų personažų išgyvenimus. Kiekvienas iš personažų siūlys vis aukštesnį sudėtingumo lygį. Mėgstantys žaisti kompanijoje galės rinktis 4 žaidėjams skirtą „split–screen“ (trash talk not included) arba 16 žmonių batalijas tinkle. Tiesą sakanat čia nereikėjo žodžio „arba“. Naudodami „split–screen“ galėsit žaisti ir tinkle.

Panašu, kad „MotorStorm Apocalypse“ neapsieis ir be paskutinio mados klyksmo, žaidime bus galimybės kurti naujus žaidimo režimus, automobilius ir dalintis šiuo gėriu tinkle.

Daugiau detalių ko gero sulauksim per E3. Miesto vartai atsivers 2011–aisiais.

Keletas screenshot‘ų galerijoje.