Dar 1984 pasirodė pirmasis tekstinis MMORPG žaidimas, pavadinimu „Islands of Kesmai“. Už valandą žaidimo buvo imamas 12.00$ mokestis. Daug, tiesa? Toliau sekė „Habitat“ (1988m.), sukurtas „Lucas Arts“. Galiausiai 1991 metais pasirodė pirmasis grafinis MMORPG atstovas, kurį kūrėjai nusprendė pavadinti „Neverwinter Nights“. Jį žaisti galima buvo iki 1997 metų, o tai gana ilgas laiko tarpas.

1992 metais buvo išleistas „The Shadow of Yserbius“, kurio mėnesinis mokestis buvo 119.99$. Vėlgi – labai dideli pinigai. Tiesa, vėliau jau reikėjo mokėti nebe mėnesinį, o valandinį mokestį. Daugiau gal nevardinsiu, tik paminėsiu, kad 1997m. Pasirodė didelį susidomėjimą šiuo žanru atnešęs žaidimas „Ultima Online“, o 2000-aisiais „Dark Age Of Camelot“. Dabar pasaulyje puikiai žinomu MMORPG atstovu minėti manau nereikia.

Bet kas traukia MMORPG žaidėjus juos žaisti? Ar tai galimybė savo herojų susikurti tokį, kokio tu pats nori, o gal ginklų, šarvų gaminimas/rinkimas? Gal didelės aplinkos, kuriose turi visišką veiksmų laisvę? Tikriausiai didžiausias šio žaidimų žanro privalumas yra galimybė žaisti internete, o tai reiškia galėjimą bendrauti su bet kuo, dalintis patirtimi ar keistis daiktais. Galiausiai ar kas įsivaizduojate MMORPG be geros “party” ar “pvp” sistemos? O ką jau kalbėti apie klanų, sąjungų karus. Visa tai suteikia žaidėjui nepaprasta laisvę, o kai kada pasirodo tikroviškiau už pačią tikrovę, kas prie gero, vis dėlto, nepriveda.

Dabar MMORPG traukia milijonus žaidėjų iš viso pasaulio. Bet tai tampa ir problema. Dėl žaidėjų saiko nebuvimo ribojamas interneto kavinių darbo laikas (tiesa, tai padaryta rytuose, žaidimui „Ragnarok Online“ sulaukus tokio populiarumo, kad jų artimieji nemenkai susirūpino), įvedami įstatymai, ribojantys žaidimo laiką ir netgi mirčių nuo organizmo išsekimo. Tai verčia susimąstyti kur ritasi žaidėjų bendruomenė. Galbūt ne visiems tai galima būtų sakyti, bet, lankydamasis ne viename forume, matau nemažai temų “Šis žaidimas man labai patinka. Negaliu nustot žaist. Man jis kaip narkotikas.” ir matau jų ne apie viena ar du žaidimus. Tai visgi, kas tai – nesveikai žaidėjus traukiantis žanras ar žaidėjų saiko neturėjimas?

Ir vis dėl to, kartą kalbant su draugu jis man pasakė “Žinai, žaidimai kažkaip pradeda atsibost. Vat jei nebūtumėm atradę MMORPG, tai dabar nieko greičiausiai ir nežaistumėm.”. Tai gal šio žanro populiarumą lemia tai, kad mums jau atsibodo žaidimai? Na iš diskusijų apie žaidimus to pasakyti negalėčiau. Geriau pagalvojus matosi, kad kai kurie žanrai paprasčiausiai nyksta. Na, pavyzdžiui, komandinės/taktinės šaudyklės. Vienas žinomesnių dar likusių atstovų tikriausiai būtų „Brothers In Arms“, kuris, tiesa pasakius, puikiai gina šio žanro garbę ir vieta žaidimų pasaulyje. Na bet juk žinome, kad vienas lauke – ne karys. Taigi darau išvada, kad vieną žanrą išstumia kitas. Taip mąstant peršasi mintis, kad MMORPG yra žanras, bandantis pakeisti koki kita arba gaivinantis žaidimų rinką. Tiesa, tai daro nepakartojamai puikiai.

Galiausiai lieka tikriausiai paprasčiausia ir pati realiausia versija. RPG žaidimai buvo labai populiarus dar laikais, kai juos žaisti reikėjo poros lošimo kauliukų, lentos, kelių figūrėlių ir vaizduotės. Atsiradus galimybei šio žanro žaidimus žaisti ne tik kompiuteriu, bet dar ir internetu, fanus tai sutraukė kaip medus muses.
Dabar MMORPG netgi tapo būdu tęsti jau pabaigtas rašyti ar rodyti kino teatruose istorijas. To puikūs pavyzdžiai yra „The Matrix Online“ bei dar kuriamas „The Lord Of The Rings Online: Shadows Of Angmar“. Taip pat ir puikus žaidimo serijos pratesimas, užtikrinantis ilgą žaidėjų susidomėjimą jau vien dėl to, kad MMORPG pasauliai paprastai yra tiesiog milžiniški, taigi žaidėjui viska išvaikščiojus tik užtrunka ne viena mėnesį. Čia pavyzdys jau aiškus – „World Of Warcraft“.

Šiuo metu šio žanro žaidimai “kepami” vienas po kito. Artėja „MU-Online“ apmokestinimas, dar viena „Lineage II“ dalis. Netoli „Auto Assault“, „Dungeons & Dragons Online“, „Pirates Of The Burning Sea“, „Vanguard“ (finansuojamas „Microsoft“), „SUN Online“, „Silk Road Online“ ir dar begalės kitų. Taigi, manau jau galima teigti, kad šis žanras turi tiek atstovų, kad tuoj ims trukti žaidžiančių.