Džordžas Orvelas 1948-ais metais parašė antiutopinį romaną „1984“, kuriame pasakojama, ką reiškia būti totalitarinės valstybės piliečiu. Kūrinys sulaukė ne tik didžiulio pripažinimo, bet tokios sąvokos kaip „Didysis brolis“ ar išsireiškimai kaip „Didysis brolis tave stebi“ tavo mūsų dabartinės kultūros dalimi.
Sakoma, kad tik pačios geriausios knygos virsta kino filmais. Greičiausiai ne be reikalo. „1984“ buvo jau kelis kartus perkelta į ekranus. Vieną kartą – į televizorių ekranus ir 2 kartus į kino ekranus.
1954-ais Didžiosios Britanijos nacionalinė televizija BBC parodė tokiu pat pavadinimu pavadintą televizinį vaidybinį filmą (jį galite Internet Archyve tinklalapio dėka legaliai pamatyti žiūrėdami žemiau pateiktą įrašą). Vieno iš genialiausių to meto scenaristo Nigel Kneale ir režisieriaus Rudolph Cartier dėka neliko nepastebėtas. Dauguma žiūrovų buvo netik sužavėti istorijos perteikimu, bet taip pat buvo ir šokiruoti. Didžiosios Britanijos parlamente buvo gana aršiai diskutuojama, ar televizija turi teisę rodyti tokius vaizdus.Nepaisant to, kad BBC televizinė adaptacija buvo genialiai sukurta (vieta BFI TV 100 sąraše tai patvirtina!), po maždaug dviejų metų kino teatrus pasiekė kita šios istorijos versija, režisuota Michael Anderson. Žiūrovai šį kūrinį įvertino vidutiniškai (IMDB filmo įvertinimas siekia 7,1).
Panašus likimas laukė ir 1984-ais pasirodžiusios kino teatrinės versijos, šį kartą režisuotos Michael Radford ir pagaliau nufilmuotos spalvotoj juostoj. Nepaisant to filmas buvo apdovanotas kaip geriausias metų britų filmas.
Kadangi vėl kone 30 metų praėjo nuo praėjusios kino teatrams skirtos versijos pasirodymo, dabar kuriama dar viena… Deja, kol kas apie jį nelabai kas ir žinoma…
Dar vertėtų paminėti ir 2005-ais pasaulį išvydusią to paties pavadinimo operą, sukurtą Lorin Maazel ir sulaukusią krūvą gerų kritikų atsiliepimų. Operą galima pamatyti Milane (Italija) esančiame „La Scala“ teatre arba įsigijus DVD.
Na, o kur knygos, filmai, televizija, operos ten šiuolaikiniam pasauly labai dažnai būna kompiuteriai ir žaidimai!
„Apple“ 1984-ais pasikvietusi į pagalbą Ridley Scott sukūrė vėl gi to paties pavadinimo reklamą, kurioje nežinoma sportininkė (iš tiesų tai Anya Major) „1984“ kūrinio pasaulyje mesdama kūjį išgelbėja krūvas žmonių nuo klausimosi, ką sako Didysis Brolis (David Graham). Nors reklama priešingai nei jos kūrėjai ir nesulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo (nepaisant transliavimo per „Super Bow“), dabar ji tapo kone klasikiniu geros reklamos pavyzdžiu.
Dabar vertėtų pažiūrėti naują „Half-Life 2“ žaidimo reklaminį filmuką Mac platformai… Nerealūs sutapimai, lyginant su įžymiąja „Apple“ reklama!!! Sunkoka ką nors čia ir bepakomentuoti… na išskyrus tai, kad dabar visiškai tampa aišku iš kur „Valve“ sėmėsi idėjų „Half-Life 2“… juk ten galima aptikti dideliuose ekranuose kalbančią galvą…
Tuo šį pasakojimą ir baigsime. Jei žinote kuo dar būtų galima papildyti šį sąrašą, būsime dėkingi, jei tuo pasidalinsite komentaruose.
9 Komentarai
BigMe
Įdomus tyrimas. Ačiū už suteikta informaciją! Valve tikrai moka sužadinti žmonės savo „advertizementu“.
Dajana
Tai štai kodėl Valve išleido Steam Macui. O šiaip HL2 ant Maco neblogai „groja“ ir per „Crossover Games“. 🙂 Įdomu, O HL Source irgi Macui išėjo ar ne.
Irmax
(u)Jei hl2 isėjo tai reiskias ir kiti zaidimai bus su source varikliuku.
W4lkM3n
Jei neklystu, nei Half-Life, nei Half-Life:Source neveika ant Mac (bent jau šiuo metu), patys pažiūrėkit . Po pavadinimu matom kur Win+Mac ir kur tik Win. :N
Stifis
Vau, geras straipsnis. Kaip tik vakar galvojau, kaip Valve’i pavyko sukurti tą tokią stulbinančia (mane bauginančią) atmosferą.
Dajana
Tam kad windowsinis HL1 suveiktų ant OS X, nebūtina ieškot pirkt Mac’inės HL versijos. Tam užtenka kad ir emuliatoriaus, pvz. „Crossover games“. Veikia puikiai: visiškai niekuo nesiskiria ar žaisčiau ant Win ar OS X. Beje, tik vienintelis HL: Source nesuveikė. O visi kiti (Opposing Force, Blueshift, CS) bei HL2 ir EP1 su EP2 (o taipogi ir Garrys Mod) be problemų.
Dajana
Pamėginau siųstis su Steamu: nėra skirtumo. Jei turi Win HL2 versiją, gali legaliai „parsipūst“ ir Mac’inę versiją. Licenzija tinka.(!)
Chrono
nuostabi knyga. nezinau kodel bet labiau vertina ‘gyvuleliu uki’ nei sita b, bet sita knyga man labiau patiko.
Flask
Gražus akibrokštas.
Man patinka, kai developeriai žiūri kažkur toliau ir daugiau, nei vien į savo studijos sienas.