Pastebėjau tokią tendenciją, kad beveik kiekvienais metais, filmų kūrėjai užsimano atkelti į savo visatą kažką iš kompiuterinių žaidimų. Kažkada tai buvo Lara Croft. Užpernai – Doom. Tuo tarpu šiemet (aš atsisakau kalbėti apie Išnykimą, po kurio Resident Evil (atsiprašau, kad rašau angliškai – tiesiog žaidėjams taip priimtiniau) visiškai nusivažiavo) pasirodė tikrai ilgai lauktas ir gandais apsivijęs Hitman. Visi mes žinom, kad yra toks žaidimas ir tikrai gelia, kai afišose tai pabrėžiama, akcentuojama. Pašaliniams vis tiek tas pats… Jie eis ir žiūrės, ir niekada nesupras, kodėl žudikas nesibučiuoja, kodėl nuo lovos pakyla į ją net neatsigulęs. Kažkas vis dėlto turi likti tik tarp mūsų. Tarp tų, kurie žaidė.

Aktorius. Ilgai visgi buvo kalbama apie tai, ilgai buvo diskutuota. Visi norėjo Jasono Stathamo ir jis vienintelis atrodė vertas šito vaidmens. Ginčysitės? Ogi Transporteris, Adrenalinas… Kai žiūrėjau tuos filmus, atrodė, kad jis gimė būti 47-uoju. Bet norams nebuvo lemta išsipildyti. Nors kas ko norėjo? Buvo tokių, kurie svajojo ekrane matyti Viną Dieselą (o jis ir pats, atrodo, to labai norėjo), o buvo ir tokių, kurie vaidmenyje įsivaizdavo Briusą Wilisą. Na, patys suprantat… Bet asmeniškai aš visiškai buvau pamiršęs apie Timothy Olyphantą. Labai geras aktorius. Kiek aš su juo filmų mačiau – tiek patiko ir šitas taip pat ne išimtis. Draugams netiko jo kandidatūra, bet niekas neklausė: išrinko, nufilmavo, pristatė ir baigtas kriukis. Atsimenu kaip visi važiavo ant Danielio Craigo, kuris tapo naujuoju Bondu, o jis per vieną interviu pasakė: „Jūs iš pradžių pažiūrėkit.“ Tas pats ir čia. Neskubėkite nurašynėti aktoriaus, jūs iš pradžių pažiūrėkit.

Inspiruotų pačio žaidimo vietų nepastebėjau labai daug (o gal aš neatidžiai žaidžiau?), tačiau keletas momentų įstrigo taip, kad net dabar gera. Tik kas gadino skonį tai tas bandymas įtikti… Kūrėjai nuolatos mėtėsi tarp dviejų norų: įtikti fanams ir įtikti pilkąjai masei. O ko reikia masei? Reikia erotikos, reikia trankios muzikos, susišaudymų, efektų. Tokie raktiniai žodžiai visuomet įeina į jų tobulo veiksmo filmo apibrėžimą. Bet čia nėra tobulas veiksmo filmas, jei traktuosim eilinio stebėtojo akimis. Kol žiūrėjau atrodė, kad kūrėjai kartais susivokdavo, ką jie vis dėl to kuria ir įkišdavo karts nuo karto scenas, kurios žaidėjus privers išsižioti iš nuostabus. Aš nesižiojau, bet tikrai buvau nustebintas. Vietomis.

Kas liečia garso takelį tai… minusas. Visų pirma nematau prasmės pradžioje rodyti vaikų, kuriuos laikui bėgant paverčia profesionaliais žudikais nes jokio sąryšio su tolimesniais filmo įvykiais tai neturi. O dar groja Ave Maria. Sėdėjau persikreipęs, nes tokią temą galima buvo panaudoti tikrai efektingiau, suradus tikrai dramatišką sceną, atitaikyti. Žinoma, buvo ir daugiau muzikinių temų, bet tikrai ne visos jos tinkamos tokiam filmui. Pasitaikė ir keletas kvailų dialogų, tačiau žaidimuose 47-as taip pat kartais pasakydavo ką nors ne į taktą, todėl čia dar palyginus padoru. O galbūt tik todėl, kad filmo trukmė vos pusantros valandos?

Prieš baigiant dar norėjau užsiminti apie originalų filmo scenarijų, kurį kažkokiais kanalais gavęs draugas man atsiuntė. Skaičiau susidomėjęs ir gana ilgai, bandžiau suprasti kodėl tą ir tą išėmė, o kai ką padarė kitaip. Šyptelėjau, kai scenarijuje išvis neradau tos scenos su vaikais. Įtariu, kad daugelis, žiūrėję filmą, po seanso jos net neprisiminė. Bet ne man spręsti… Taigi gaila, kad kažkas nusprendė išimti tai, kas būtų patikę fanams ir įdėti tai, nuo ko salėse alpsta pilkoji masė. Kaip pavyzdys yra scena su kardais (katanomis?), apie kurią plačiau nieko nepasakosiu, tiesiog paliksiu savotišką perspėjimą, kad vėliau nesėdėtumėte ir negalvotumėte „WTF?“. Na bet negaliu per daug sau leisti. Vis dėlto tai filmas ir kaip bežiūrėtum – jame buvo daugiau nei visi žaidėjai galėjo tikėtis. Filmą Hitman drąsiai galima vadinti duoklę žaidimo gerbėjams ir lygiai taip pat puikia pramoga įprastiems kino mylėtojams.

Pabaigiai pacituosiu vieną įsimintiną (ir iškalbią) ištrauką iš scenarijaus (kontekstas: Diana praneša agentui, kad buvo liudininkų ir įtikina jį, kad tai buvo informatoriai – patikimi): „The cursor blinks. 47 is not happy. He doesn’t make mistakes.“