Šiandien nepraleidau progos keliomis dienomis anksčiau už kitus pamatyti naujausią kompanijos „Dreamworks“ animacinį filmą  Krudžiai. Norom nenorom turiu pripažinti, kad aš jo pasirodymo tikrai laukiau ir nors keli artimesni mano aplinkos žmonės iš to kikeno, aš tikrai maniau, kad tai bus kažkuo išskirtinis animacinis filmas. Nežinau, galbūt labai masino idėja, galbūt pateikimas, o gal mano jausmams suvirpinti apskritai pakako tik tos vienos scenos, kurioje pagrindinė veikėja Ipė tiesia savo ranką į besileidžiančią saulę.

Pats filmukas, nors savo turiniu iš pirmo žvilgsnio ypatingai ir nepatraukia, yra labai nuotaikingas, gerai sustyguotas ir neleidžia atitraukti dėmesio nė akimirkai. Taip, tas galioja net ir vyresnio amžiaus žiūrovui, nes veiksmo grandinė „Krudžiuose“ labai jau natūraliai sunarstyta. T.y. įvykiai ritasi, verčiasi (kaip ir patys veikėjai), o ekrane matomi vaizdai kartais pasiekia net taip lengvai ir nesufantazuojamo absurdo ribą, tačiau visa tai, tuo pačiu, sunerta ant vientisos, logiškos siužetinės gijos.

Be abejo, stipriausia šio animacinio filmuko pusė yra veikėjai, kurių daug ir kurie visą filmuką elgiasi kaip nevaldoma ir nekontroliuojama pirmykščių žmonių krūva. Tas, ypač žiūrėjimo metu, kažkaip labai masina ir traukia akį. Ne, tai net ne „Madagaskaro“ gyvūnų buvimo krūvoje modelis, o kažkoks dar kitoks, marmališkas, garsų, gestų ir keisčiausios pirmykščių žmonių plastikos pritvinkęs marmalas. Į tai tiesiog pasakiškai gera spoksoti ir viskas atrodo TAIP natūraliai, kad garbės žodis – sėdi ir žvengi, nors tau jau bala žino kiek metų. Tą dariau ne vienas salėje, kurioje be manęs sėdėjo ir sauja visko mačiusių kino kritikų, surambėjusiomis kaktomis. O tai, manau, jau gali būti neprastas rodiklis. Nes na iš tikrųjų – „Krudžiai“ tuo pat metu žiūrovą paperka nuoširdimu ir savo be perstogės marmaluojančia, judančia bei vis kokį nors garsą ar bent virpesį leidžiančia jėga. Kad tai – geriausia pramoga ir nuotykis vaikams, nekyla visiškai jokių abejonių, bet tuo pačiu ši formulė stebėtinai gerai veikia net ir visko mačiusius žūrovus.

Taip, iš esmės galima būtų priekaištauti, kad filmuko istorija kažkuria prasme matyta, bet nors taip iš pradžių maniau ir aš, antroji „Krudžių“ pusė visiškai viską išsklaidė bei privertė porą kartų net prisidengti veidą, kad niekas nematytų, kas ten darosi su akimis. Iš tikrųjų tai animacinio filmo siužetas, kaip ir bendras jo stilius, yra pusiau laukinis, nenuspėjamas ir su daug nuostabos dėl pačių, atrodytų, paprasčiausių dalykų – kad ir naujai pasiūtų batų ant basų pagrindinių veikėjų kojų! Žodžiu visa tai, ką pamatai, kartu su visais veikėjų nuotykiais, pasižodžiavimais, ambicijomis ir netikėtais istorijais posūkiais išėjus iš kino teatro palieka tikrai gerą ir pakylėtą nuotaiką. Manau, kad geros emocijos bei draivas bent jau pusdieniui garantuotas. O ir šiaip tai vienas įspūdingesnių ar kitokių animacinių filmų, todėl praleisti, ypač tiems, kas jau labai išsiilgo tikrojo pavsario, būtų mažų mažiausiai neišmintinga.

Filmas „Krudžiai“ visuose ForumCinemas kino teatruose startuoja jau šį penktadienį (kovo 22 d.)! Tad jei bent kiek nori – tai ir trauk! O ypač jei dar esi ką nors skolingas mažiesiems broliui ar sesei!