Įvadas

Filmai apie Antrąjį Pasaulinį karą yra kuriami jau daugiau nei 60 metų. Kiekvienas toks filmas mumyse sužadina begales jausmų ir priverčia susimąstyti ką teko iškęsti tuo laiku gyvenusiems žmonėms. Holokausto tema yra bene pati skaudžiausia Holivude.

Ir kuriant apie tai filmus režisieriai ir aktoriai kaip įmanydami stengiasi mums tai perduoti kiek įmanoma tiksliau ir realiau, bet tik ne visados tai pavyksta padaryti. Ir tikriausiai visa tai galėtų suprasti tik tie žmonės, kurie buvo visa tai išgyvenę realiai.

Stivenas Spilbergas pasakojo: „Dažniausiai žiūrovams yra sunku visa tai perduoti, ką jautė žmonės patekę į nacių rankas, ką teko jiems iškentėti, kai jie gyveno baimėje ir nežinomybėje. Kurie kiekvieną dieną žiūrėdami į dangų, maldaudami prašė dievo, kad tik kuo greičiau viskas baigtųsi ir ateitų geresnės ir šviesesnės dienos į jų gyvenimus“.

Tad filmuose tikrai sunku yra visa tai pavaizduoti ir kažin ar kada nors pavyks tai perteikti žmonėms, kad tie kas išsigelbėjo iš holokausto ir išvydę filmą galėtų ištarti: ,,Taip, viskas būtent taip ir buvo’’. Pats Stivenas Spilbergas tai pat yra sukūręs ne vieną filmą Antrojo pasaulinio karo tema, ir žinoma, filmą holokausto tema, kuris, beje laimėjo ne viena prestižinį apdovanojimą. Tai buvo ,,Šindlerio Sarašas’’.

Tad visi kas teigė, kad visus karo baisumus perteikti žiūrovams tiesiog nėra įmanoma, kad sunku visa tai pavaizduoti ir parodyti taip, kaip buvo viskas išties, yra teisūs, nes pavaizduoti tos epochos siaubą yra labai sunku. Bet tuomet kyla klausimas: Kam tada reikia išvis kurti tokius filmus ?

Holivudas ir Antrasis pasaulinis karas

Vienas geriausių režisierių kino istorijoje Stivenas Spilbergas pirmuosius savo filmus režisavo būtent apie antrąjį pasaulinį karą. Šie filmai vadinosi ,,Battle Squad‘‘ ir ,,Escape to nowhere‘‘, juose Antrojo pasaulinio karo kareivius vaidino vaikai, tarp kurių buvo ir Spilbergo sesuo Anne.
O vėliau jau, žinoma, sekė ir kiti įspūdingi jo darbai, tarp kurių ir legendinis ,,Šindlerio sąrašas‘‘.

Pastarąjame pasakojama tikra istorija apie Čekijoje gimusį Oskarą Šindlerį. Jis buvo vienas iš Antrojo pasaulinio karo laikais suklestėjusio fabriko savininkų. Fabrike dirbo vien tik žydai, bet vos tik pamatęs holokausto keliamus žiaurumus, jis atsisako lengvai uždirbtų pinigų ir bando išgelbėti nuo dujų kameros kuo daugiau žydų, sudarydamas sąrašą iš daugiau nei 1100 pavardžių. Šiame filme pagrindinį Oskaro Šindlerio vaidmenį atliko garsus Holivudo aktorius Liam Neeson.

Ir nors šis karas vyko toli nuo Amerikos, bet iš ten kilę kinematografai sukūrė daugiausiai Antrojo pasaulinio karo temai skirtų filmų, kurie išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Daugelis režisierių pasakojo, kad sukurti tokius filmus nėra lengvas darbas ir jam skirti reikia nemažai laiko bei įdėti visus savo jausmus. Tai, ką jaučia šį filmą kurdamas režisierius, būtinai turi būti perduota ir žiūrovams. Tačiau atsakingiausias darbas šioje vietoje tenka patiems aktoriams, nes nuo jų priklauso, kaip žmonės reaguos į kiekvieną epizodą.

Ir visai nesvarbu ar tai būtų liūdnas epizodas ar linksmas. Svarbiausia yra veido išraiška, kuri atspindėtų žmogaus jausmus ir jo būseną to laiko įvykiuose. Tad visi šie filmai mums visados primins apie tuos žmones, kurie ten kadaise buvo ir viską išgyveno.

Tai pat vienas žinomiausių praėjusio laikotarpio komikų ir aktorių Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) nusifilmavo 1940 metų filme ,,The Great Dictator‘‘, kuriame jis pasišaipė iš labai aktualių to laikotarpio įvykių.

O šį filmą režisavo ir scenarijų parašė būtent pats Čaplinas. Nes jis buvo vienas iš turtingiausių to laiko žmonių ir kurdavo filmus vos kai tik įsinorėdavo, nes už jų pastatymą jis pats ir sumokėdavo.

Holivudas apie Antrąjį pasaulini karą per, daugiau nei 60 metų, pastatė išties labai daug filmų. Ir visus išvardinti iš ties būtų labai sunku.

O tie, kas išgyveno šį karą, ir pasižiurėję bent viena iš tų Holivudiškų filmų apie konclagerių stovyklas, holokaustus ir kitus karo žiaurumus, pajausdavo užplūstant liudnus prisiminimus ir visados kaip tik pririekdavo apie tai šnekėtis su žurnalistais, jie tiesiog visa laiką kalbėdavo su ašaromis akyse. Tai pasakoja vienas Holivudo reporteris, kalbines ne viena šio karo žiaurumus išgyvenusi žmogų.

Vienas iš išsigelbėjusių iš holokausto pražūties pasakojo: ,,Jūs net neįsivaizduojate kas dėjosi visų žmonių viduje ir kokiomis mintimis turėjome gyventi kiekvieną dieną. O tie filmai tai tik yra priminimas apie tai kas jau praėjo ir ką mes jau norėtumėm pamiršti amžiams. Jie tikrai to neparodo, kas išties dėjosi holokausto metu. Nes tokie filmai daugiausiai pasakoja apie žmonių didvyriškumą. Bet, patikėkit, būnant ten, jūs apie didvyriškus poelgius net nepagalvotumėte‘‘.

Jūs tikriausiai visi atsimenate išties sukrėčiantį filmą ,,Pianistas‘‘, apie garsųjį Lenkijos pianistą Wladyslaw Szpilman. Šiame filme jis pasakoja savo gyvenimo istoriją apie savo išlikimą II-ojo Pasaulinio karo metais.

Visą tą siaubingą laiką jis stengėsi išgyventi, net ir žinodamas, kad kiti jo šeimos nariai yra nusiųsti į mirtininkų stovyklas. Paskutinėmis karo dienomis išlikti ir pasislėpti jam padėjo… vokiečių karininkas.

“Pianistas” – tai pats asmeniškiausias režisieriaus filmas. Jo gyvenimiška patirtis beveik tokia pati. 17-metis Romanas Polanskis pats pabėgo iš Krokuvos geto. Tėvas dantimis pragraužė skyle tvoroje, kad sūnus galėtų išlysti ir pabėgti. Režisieriaus mama mirė vokiečių koncentracijos stovykloje.

Pats šis filmas 2002 metais gegužės mėnesį, Kanų festivalyje pelnė pagrindinį prizą – ,,Auksinę palmės šakelę‘‘. Tai pat 2003 metais kovo mėnesį, šis filmas buvo apdovanotas net 3 ,,Oskarais‘‘ geriausio režisieriaus, geriausio aktoriaus ir geriausio scenarijaus nominacijose.

Ir tai, beje, buvo vos ne vienintelis filmas geriausiai parodęs žmonių gyvenimą tuo laikotarpiu. O patį Wladyslaw Szpilman suvaidinęs aktorius Adrienas Brody pasakojo: „Šis filmas yra tikrai neįtikėtinas, realiausiai atspindintis to laikotarpio gyvenimą. Aš pats į šį filmą ir į savo vaidmenį žiurėjau tikrai labai rimtai ir buvau stipriai įsijautęs į savo vaidinamą personažą. Nes tik su tokiu atsidavimu galima suvaidinti išties įtikinamai ir jausmingai“.

Tokie filmai daugelio žmonių yra labai mėgstami ir iš ties populiarūs. Kiekvieną kartą juos žiūrėdami mes susimąstome ir paskui apie juos daug diskutuojame. Tačiau daugeliui tokie filmai tik ir liks filmais, o tiems, kas jau tai išgyveno, yra tik dar vienas nemalonus priminimas apie tai, ką jiems jau teko patirti.

Tad pabaigai norėčiau pasakyti, kad visi filmai apie Antrajį pasaulinį karą yra labai rimti ir verti visų mūsų dėmesio ir supratimo. Tai pat ir užuojautos tiems kam teko visa tai išgyventi.

O Holivudas ir visa Europa tegul ir toliau kuria dokumentinius ir kino filmus II-ojo Pasaulinio karo temomis. Nes juk jei nebūtų šių filmų, mes tikriausiai taip ir nepamatytumėme, kas dėjosi tame žmonijai žiauriausiame kare…