Rainbow Six Siege, dar vienas Ubisoft žaidimas kurį išbandėme viešėdami šių metų Gamescom parodoje. Šį kartą kūrėjai negaišino mūsų laiko pasakojimais apie žaidimą, o tiesiog užkūrė 10 kompiuterių ir pasiūlė susigrumti 5 prieš 5.
Trumpai apie šį žaidimą.
Rainbow Six Siege tai Ubisoft mėginimas grįžti į tinklo žaidimų rinką. Nepaisant to, kad šį žaidimą galėsite žaisti ir vieni, didžiausią dėmesį kūrėjai skirs komandinėms kovoms. Nuo kitų serijos žaidimų, Rainbow Six Siege skirsis net keliais aspektais, tačiau ryškiausias jų yra naikinamos aplinkos, kurios žaidime atsiras ne tik dėl vaizdo, bet ir taps ypač reikšminga žaismo dalimi.
Žaidimo esmė — šturmas. Į dvi komandas pasidaliję žaidėjai turės šturmuoti arba ginti įvairius objektus ar ginklu spręsti įkaitų dramas. Kūrėjai nuolat akcentuoja, kad Rainbow Six Siege liks ištikimas serijos tradicijoms, vadinasi bus itin realistiškas, o rezultatą lems ne atskirų žaidėjų įgūdžiai, o komandinis darbas.
Taigi kaip supratote, žaidimas labai primins šiuo metu renesansą išgyvenantį Counter Strike, tačiau parodoje įsitikinome, kad Siege nėra klonas ir išsiskiria keliais unikaliais bruožais. Kaip jau minėjome, visų pirma į akis krenta Battlefield stiliumi naikinamos aplinkos. Jas kūrėjai pasitelkė ne tik dėl vaizdo, bet ir paverčia žaismo dalimi. Pateiksime pavyzdį. Rainbow Six Siege lygių dizainas yra vystomas visomis kryptimis. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Siege lygiai gerokai mažesni nei matomi žaidžiant Counter Strike, tačiau jei skaičiuotume plotą kvadratiniais metrais, skaičiai ko gero būtų panašūs. Rainbow Six Siege lygių dizainas yra labiau koncentruotas, veiksmas vyksta per kelis aukštus, o kiekvienas, net ir geriausiais apsaugotas pastatas turi keletą įsiskverbimo kelių. Tai sukuria labai pozityvią, klaustrofobišką aplinką tiek objektą ginantiems, tiek jį šturmuoti besirengiantiems kovotojams.
Žaidime taip pat bus ir veikėjų klasės, tačiau čia Ubisoft žengia kiek neįprastu keliu ir skolinasi elementų iš kitų žanrų. Prieš kovą mes rinksimės karius, tačiau tai nebus tradicinis klasių pasirinkimas. Veikėjai yra asimetriniai, kiekvienas jų turi unikalų savybių ir įrangos komplektą, kurį žaidėjai gali šiek tiek derinti prie savo, ar komandos poreikių. Kitais žodžiais tariant, komandos komplektavimas labiau primins ne šaudykles, o MOBA žanro žaidimus.
Kas kartą prieš užverdant kovai, žaidėjai gaus keliolika sekundžių, kad pasirinktų įrangą ir suplanuotų savo veiksmus. Puolantieji gali siųsti žvalgybinius dronus, pasiskirstyti komandomis ir išsirinkti įsiskverbimo taškus. Besiginanti pusė tuo tarpu minuoja praėjimus, vynioja spygliuota vielą, užkalinėja langus ir daro viską ką gali, kad įviliotų oponentus į spąstus. Mus nustebino žaidime siūlomos įrangos gausa, tačiau didesnė dalis įrangos yra skirta būtent priešo nukreipimui į pozicijas kur jį lengviau įveikti, kai tuo tarpu galingų sprogstamųjų užtaisų ar granatų kiekis yra gan ribotas. Per tas kelias partijas kurias sužaidėme, susidarė įspūdis, kad nepaisant klaustrofobiškų aplinkų, agresyvus šturmas tiesiog užmėtant visus sprogmenimis, šiame žaidime tiesiog nepasiteisins.
Taigi, su kolegomis žurnalistais, sėdome prie kompiuterių ir gavome užduotį saugoti pastatą. Kitoje pusėje įsitaisė dar viena, 5 žurnalistų komanda, kuriai teks veržtis į mūsų ginamą pastatą, užimti nurodytą patalpą ir išlaikyti ją 30 sekundžių. Atrodo paprasta? Na bent jau mūsų oponentai tikrai manė, kad jiems nebus kas veikti. Mūsų oponentai, nepaisydami Ubi instruktorių nurodymų, pajudėjo darnia virtine ir nutarė žaibiškai šturmuoti pastatą per pagrindinį įėjimą. Tai pamatęs Ubi atstovas tik gūžtelėjo pečiais ir tarė — „Jie negyvens nė minutės“. Mums tai paliko įspūdį, nes tą akimirką kova nė nebuvo prasidėjusi ir nebuvo aišku kokius šaudymo įgūdžius turi žaidėjai. Tarkim Žaismo DNR operatorius Vaidas nėra nei didelis šaudyklių gerbėjas, o ir žaidimą valdė pulteliu, kai dauguma oponentų rinkosi pelę ir klaviatūrą. Vis tik Ubisoft atstovas labai neklydo. Tiesa kova truko ilgiau nei minutę, pirmo susirėmimo metu dauguma išsigando savo pačių ginklų, tad puolančioji komanda nemirė tarpduryje ir sugebėjo įsiveržti į koridorių. Įsiveržimas kainavo trejetą gyvybių, o likę du užpuolikai buvo įspeisti už priedangų. Atkreipsime dėmesį į tai, kad visą, penkių žmonių, komandą sustabdė vos trejetas gynėjų.
Komandos apsikeitė pusėmis ir dabar jau mes rengėmės šturmui. Komanda išsiuntė droną ir pamatę pagrindiniame hole rengiamą pasalą, nutarė skverbtis per antrą aukštą ir rusį. Žaidėjai pasidalijo į dvi komandas. Du kovotojai turėjo apeiti namą ir per elektros skydinę patekti į antrą aukštą, o likusi trijulė turėjo išsprogdinti rūsio liuką. Planas suveikė tobulai. Sprogimas ir rūsyje užviręs susišaudymas įvedė sumaištį gynėjų gretose. Nepaisant to, kad pirmos kelios kovos minutės buvo be nuostolių, triukšmas ir chaosas padarė savo. Gynėjai palengva paliko savo pozicijas ir mėgino telktis ten kur veiksmas, tokiu veiksmu automatiškai patekdami į pasalą. Antrame aukšte buvę žaidėjai sugebėjo pasiklysti, tačiau jų vėlavimas išėjo net į naudą, nes jie efektyviai blokavo vienintelį atsitraukimo kelią. Kaip ten bebūtų, jaudulys ir ne ypač patogios žaidimui skirtos vietos lėmė tai, kad susišaudymas trūko nepadoriai ilgai, o pergalę mūsų komandai užtikrino grynas atsitiktinumas. Vėluojantys žaidėjai skubėdami pas komandos draugus, nutarė išsprogdinti sieną ir įsiveržė tiesiai į oponentų saugomą patalpą. Gynėjai čia pat juos paklojo, tačiau kad tai padarytų turėjo trumpam išlysti iš savų priedangų, tad tapo lengvais taikiniais.
Kiekviena sekanti kova žaidime truko ilgiau nei prieš tai buvusi. Žaidėjai vis labiau įsisąmonino kertines žaidimo taisykles. Komunikacija, koordinacija ir jokio laiko švaistymo. Šiame žaidime pergalę lemia vamzdžių persvara. Gali būti labai įgudęs šaulys, tačiau žaidime nieko nepasieksi, nes pozicijas ir progas atlikti šūvį, kuria visa komanda. Klaidinantys išpuoliai, diversijos, šturmas keliomis kryptimis ir intensyvūs susišaudymai — viskas telpa kiek didesniame, nei standartiniame nuosavame name.
Taip… Rainbow Six atrodo labai patrauklus, o demonstracijos metu žaidimas veikė stabiliai, be jokių į akis krentančių trikdžių. Tačiau verta prisiminti, kad pirmasis alfa testas buvo košmariškas, o parodoje mes težaidėme vieną lygį. Akivaizdu, kad žaismo prasme Siege turi beprotišką potencialą, belieka tikėtis, kad iki lapkričio kūrėjai nublizgins ir techninę dalį.
Pabaigai keletą žodžių apie kitą parodoje demonstruotą naujovę. Rainbow Six: Siege turės atskirą žaidimo stebėjimo režimą. Šis režimas leis tiek stebėti kovas gyvai, tiek peržiūrėti jau įvykusių mačų įrašus. Rainbow Six: Siege galėsite stebėti naudodami klasikinę ir taktinę kameras. Klasikinė kamera yra tai, ką esate pratę matyti bet kurioje šaudyklėje. Galite stebėti veiksmą skirtingų žaidėjų akimis. Taktinis režimas jau kiek painesnis ir turtingesnis funkcijomis. Pasirinkę šį režimą, galėsite laisvai klajoti po visą žemėlapį, jį artinti arba tolintį. Visi žemėlapyje esantys tikslai, o taip pat ir žaidėjai bus pateikiami it praturtintos realybės objektai. Tai leis matyti ir realiu laiku analizuoti žaidimo eigą, taktinius sprendimus ar įvertinti savo pačių padarytas klaidas. Šis režimas taip pat turėtų būti ypač mėgiamas stream‘eriu, na o jei žaidimui pasiseks sėkmingai įsiveržti į žaidėjų svetaines, galime tikėtis, kad po metelių kitų jis šturmuos ir esporto arenas.
To, beje, jam ir linkime.
