Kol buvo keičiami diskai ir ruošiama demo, aš tryniau rankas. Feliksas neiškentė – „O kuo tau taip užstrigo Real Warfare 2?“. „Kaip kuo!“ – vos ne surikau – „Aš dievinu strategijas, mačiau pirmą dalį, o beto šitas… apie mus!“. Feliksas kilstelėjo antakį ir lyg dvejodamas pažvelgė į Andreju – „Ten bus Lietuviai?“. Žinoma bus! Tai ištarėm abu choru, o paleistos demo kamera akimirkai stabtelėjo ties Šiauliais.

„Bet bus tik žemėlapyje“ – mano aistras čia pat nuslopina Andrejus – „Pirmą žaidimo dalį dedikavom tik mūšiams, kažkuria prasme tai buvo vien iš mūšių sudaryta kampanija, o gerbėjai troško ir siužeto. Pasirinkome šiaurinius kryžiaus žygius, tad siužetinėje kampanijoje bus valdomas konkretus herojus, kurio istoriją narplios žaidėjai“.

Tas herojus – Teutonų Ordino komtūras, dėl kažkokių antipatijų ar barnių su bažnyčia ištremtas krikštyti prūsų. Žaidimo veiksmas suksis apie XIIIa. spėju maždaug tam laike, kai saulės mūšyje gavęs į kaulus Livonijos ordinas tapo Teutonų ordino dalimi. Toks kūrėjų pasirinkimas nestebina. Istoriškai, šiauriniai kryžiaus žygiai prasidėjo gerokai anksčiau, XIIa. pradžioje, kai skandinavų riteriai vaikščiojo į šiaurines baltų žemes, skriaudė dabartinius latvius, estus, o taip pat kuršius ir žemaičius. Teutonijos ordinas pradėjo kampaniją į Prusiją ir po sėkmingo jos atvertimo į dievą pradėjo baksnoti LDK. Esmė tame, kad maždaug tame pat laike, Teutonų ordinas pradėjo ir kitą kampaniją į Rusiją su švedais ar be jų lysdamas į Novgorodo ir Pskovo žemes. Invazija į Rusija taip pat gali būti laikoma šiaurinių kryžiaus žygių dalimi, o jos metu vykęs „ledo mūšis“ yra brangus, istoriškai-simbolinis įvykis. Spėju, kad iš dalies dėl to buvo pasirinkta ir sąlyginai nepopuliari, vakarų Europos neliečianti tema, tačiau žaidimas išliks aktualus centrinei Europai (tame tarpe ir strategijas dievinančiai Vokietijai) ir Rusijai.

Tuo baigiu nukrypimą į istorines lankas ir grįžtu prie žaidimo…

Taigi, žaidėjas valdys Teutonų Ordino komtūrą, o žaidimas bus padalintas į dvi dalis – strateginę ir taktinę. Iš pirmo žvilgsnio labai primenantis „Total War“ vaizdelis yra apgaulingas, strateginiame žemėlapyje veiksmas vyks realiu laiku. Tai nebus ėjimų strategija, o realaus laiko diktuojamos taisyklės, strateginei daliai suteikia tam tikrą veiksmo injekciją.

Mūsų komtūras savo karjerą pradės riterio-valkatos rolėje. Menka armija, kišenėse vėjai. Strateginis žemėlapis ir bus toji erdvė, kur šias problemas spręsime. Keliausime po Teutonų valdomas ar pagonių žemes, lankysime miestus, rinksime ir vykdysime misijas, prekiausime ir plėšime. Pasak kūrėjų – plėšimas visuomet išliks pagrindiniu pajamų šaltiniu, bet čia pat perspėjama, kad kažkuria prasme jis primins prekybą vertybiniais popieriais. Jei kokio žemaičių kaimo supleškinimą laikysime investicija, tai prieš balnojant žirgus visuomet verta pasvarstyti ar tie žemaičiai neišdaužys daugiau riterių, nei savo trobose turi aukso.

Žadama, kad herojaus valdymas strateginiame žemėlapyje bus visiškai laisvas, o kampanijos eiga pilnai priklausys nuo žaidėjo. Planuojama RPG elementų integracija, tiek dialogų tiek ištisos papildomų misijų sistemos forma. Be abejo niekur nedings ir patirties taškai kuriuos kaups tiek komptūras, tiek jo ištikimieji kariai. Visa sukaupta patirtis keliaus su žaidėju iki pat pabaigos.

Ekonominis pasaulio modelis irgi veiks realiame laike, tad apsukresni žaidėjai turės galimybę tapti pirkliais ir dalį lėšų uždirbti spekuliuodami pigia mediena.

Kalbant apie armijos plėtrą, vėl atskira istorija. Natūralu, kad didesnė dalis karių bus samdiniai ar užšalusių arimų artojai su šakėm. Pasak kūrėjų, tai bus vienas retų žaidimo mechaniką kontroliuojančių elementų, nes armijos dydis bus susietas su herojaus lygiu. Greta to verta paminėti, kad elitiniai riterių daliniai bus sunkiai atrandami, tad dėl jų dalyvavimo karuose teks padirbėti papildomai. Beje… Grįžtant prie armijos ir herojaus patirties taškų. Herojaus patirties taškai bus mainomi į įgūdžius, kurie veiks tiek strateginiame, tiek taktiniame žemėlapiuose, galės įtakoti ekonominius, kovinius ar moralės rodiklius. Tuo tarpų karių patirtis, greta švystelėjus šiek tiek aukso, bus naudojama jų statuso pakėlimui. Eiliniai valstiečiai su šakėmis, po kurio laiko gali tapti lengvai šarvuotais knechtais, o nupirkus jiems arklių bus suformuotas kavalerijos dalinys. Šioje vietoje Andrejus vėl prisiminė Lietuvą – „beje raitų šaulių pats komtūras neprisigamins, jų reikės ieškotis jūsų žemėse“.

O kas geresnio taktiniame žemėlapyje, kuriame ir vyks mūšiai? Daug nepapasakosiu, nes mūšio demo buvo gan trumpa. Šiaip grafiškai žaidimas atrodo patraukliai, kiek vargina vartotojo sąsaja kuri labiau primena kosminio laivo borto kompiuterį, nei generolo darbo vietą. Esmė tame, kad mūšio baigtį greta karių skaičiaus gali įtakoti daugiau nei 80 kitų faktorių. Žaidimui bus svarbu viskas, vietovė, orų prognozės, karių moralė, įgūdžiai, taktiniai sprendimai. Į šiuos elementus nekreipiantis dėmesio žaidėjas visada prakiš žaidimui. Tiesa kūrėjai žadą ilgą, sklandžią ir nuoseklią mokymosi kreivę, tad pirmomis valandomis nesitikėkite didelių batalijų. Visas žaidimas, bus lyg pamoka prieš egzaminą, didingą „endgame“ su tvirtovių apgultimis ir ekrane matomais dešimtimis tūkstančių karių bei technikos. „Ar DI mokės kautis? Na greta to, kad jis analizuos ežero ledo storį mėgindamas suprasti ar ji neįlūš neatlaikęs šarvuotų arklių svorio“ – paklausiu. Andrejus užtikrintai atsako, kad mokės ir priduria – „į kautynių DI sukišta tikrai daug laiko, tad jis jus nustebins savo žiniomis apie flangų gynybos ir atakų į flangus svarbą“.

Dar „Real Warfare 2″ suteiks galimybę kautis tinkle. Tam reikalui bus skirtas dedikuotas serveris, o geriausi iš geriausių žaidėjų puikuosis garbės sienoje. Tinklo kautynėse galės dalyvauti nuo 2 iki 6 žaidėjų vienu metu.

Demo jau išjungėm, o kol Andrejus ieškojo „Royal Quest“ aš dar sykį grįžau prie Lietuvių. Ar žaidime bus kiti režimai, istoriniai mūšiai? Po Šiauliais mes neblogai pasirodėm, galėtumėt apie tai kažką… Feliksas ėmė kratyti galvą, šią akimirką tokių planų nėra ir nežinia ar bus. „Tiesa“ – netikėtai pliaukštelėjo delnais – „su žaidimu mes atiduosim pilną kampanijos redaktorių, ten galėsit daryti ką norit. Bus karių modeliai, tekstūros ir visą kitą. Idėjus šiek tiek darbo, galima sukurti nuosavą žaidimą apie nuotykius Jeruzalėje, su dykumom, palmėm ir asilais… Tik vargu ar kas tai darys“. „O taip, darys…“ – atsakau – „vien mūsų portalą skaito mažiausiai du veikėjai, kurie galėtų jūsų žaidimą perdaryti į mūsų“.