Tiesą sakant aš jau buvau pasiilgęs „Need for Speed“ serijos žaidimo su kokiu nors siužetu. Taip, daug kas labai ilgai ir nuobodžiai stūmė ant istorijų, kurios buvo ankstesnėse dalyse, bet kadangi jau kuris laikas kūrėjai to atsisakė – spėjau pasiilgti. Ir dabar jaučiuosi, tarsi į tuos norus kūrėjai būtų atsižvelgę, tik dabar jie padarė taip, kad visa žaidimo esmė būtų ant to siužeto ir pastatyta…

Žodžiu, pirmą kartą šioje parodoje žaidimą pamačiau „EA“ spaudos konferencijoje, o vėliau, patekęs į uždarą „EA“ zoną, gavau „Need for Speed: The Run“ išbandyti pats. Gaila, bet tame išbandyme nieko išskirtinio nebuvo: vienas lygis paimtas tiesiai iš „EA“ spaudos konferencijos, o kitas iš pramogų zonoje prieinamų kompiuterių. Vienintelis gerumas tame yra tai, jog abu lygiai labai skirtingi (omenyje turiu jų aplinkas) ir todėl žaidėjai galėjo išbandyt vieną trasą dykumą primenančioje vietovėje ir vieną snieguotų kalnų trasoje. Taip pat jos skyrėsi ir pačių lenktynių principu: trasoje, kuri driekėsi sulig dykuma, žaidėjai dalyvauja įprastose lenktynėse, kuriose jiems reikia aplenkti devynis oponentus. Taisyklių jokių nėra, bet kokių nors ginklų ar gudrybių taip nėra – todėl žaidime tenka susikoncentruoti į kitų lenktynininkų aplenkimą pasitelkiant savo vairavimo įgūdžius, o ne klastingą protą. Bet ką pastebėjau stebėdamas lenktynes dykumingoje vietovėje, tai žaidime išlikę kelio sutrumpinimai. T.y. jei pamatai, kad kažkur galima nusukt nuo pagrindinio kelio, tai būtinai tą ir padaryk, nes pralėkęs galbūt ne tokiu lygiu ir duobėtu keliu išlysi bent jau keliems savo oponentams tiesiai prieš nosį. Tuo tarpu kita trasa pasirodė kur kas įdomesnė ir sudėtingesnė, nors aplenkti reikėjo tik vieną varžovą. Esmė tame, kad važiuojant snieguotu keliu, visą laiką tvyro grėsmė, kad ant galvos netrukus užkris koks ledo luitas ar nuošliauža. Hm, tiesą sakant neretai ir užšliaužia, bet jei važiuoji pakankamai greitai – ant automobilio didesni gabalai nepatenka. Taip pat šioje trasoje visą laiką sklido kažkoks sirenų garsas (grynai kaip „Silent Hill“ filme, kuriame sirenos reiškė, kad realus pasaulis keičiasi į kitą – kraupesnį ir šlykštesnį), o iškart po jo atrodė, lyg kažkokios raketos pataiko į snieguotus kalnus ir tyčia sukelia sniego griūtis bei visas kitas „malonybes“, trukdančias žaidėjams lenktyniauti. Bet turiu pripažinti, kad važiuojant šia trasa aš tikrai pajaučiau, kad šį kartą „Need for Speed“ žaidime mes kovosime už išlikimą, o ne už kažkokią spindinčią auksinę taurę…


Nors pačiose žaidimo demonstracijose ir nebuvo pateikta ko nors konkretaus apie žaidimo istoriją arba veikėjus, nemažai to gero sužinojome iš pašnekesių su pačiais „NFS: The Run“ kūrėjais, kurių identifikuoti nepavyko dėl patalpoje buvusios prietemos. Žodžiu, kaip jau daugelis tikriausiai žino ar girdėjo iš patikimo draugo lūpų – šiame žaidime mes valdome Džeką Rourką (Jack Rourke). Lygiai taip pat visi jau seniausiai žino, kad šis vaikinukas šiame žaidime dalyvauja vienose vienintelėse lenktynėse, bet už tai kokiose! Visiems šių lenktynių dalyviams tenka įveikti 3000 mylių kelią nuo San Francisko ligi pat Niu Jorko. Kadangi tokio masto lenktynėse kiekviena sekundė svarbi, nereikia net abejoti, kad lenktynininkai nepaisys nei policijos, nei greičio apribojimų nei aplinkinių gerbūvio. Bet štai ar žinojote, kad Džekas šiose lenktynėse yra priverstas dalyvaut ne iš per gero gyvenimo, o todėl, kad kažkokiu būdu sugebėjo prasiskolinti mafijai. Būtent dėl to „NFS: The Run“ plakatai ir pasipuošę užrašu „race for your life (lenktyniauk už teisę gyventi)“, nes kai pagalvoji, jei jau viskas prieina iki to, kas gali būti geriau nei laimėjimas, kurio vertė – tavo paties gyvybė?

Žaidime Džeko pamatysime daugiau, nei paprastai pamatome lenktynininkus lenktynių žaidimuose. Kūrėjai su pasitenkinimu teigia, kad „NFS: The Run“ bus tokių sekcijų, kuriose dalyvaus tik Džekas (be savo automobilio). Taip, tie, kas dar nežinojo, suprato teisingai – tai pirmas „NFS“ serijos žaidimas, kuriame vairuotojas išlips iš automobilio ir vietomis netgi bėgios savo nuosavomis kojomis. Deja, kiek supratau, visos tokios scenos tebus „quick time events (scenos, kurių metu žaidėjas gali tik spaudinėti atsitiktinius mygtukus tuomet, kai jie nurodomi)“, o ir apskritai jų nebus daug, nes tai, galų gale, lenktynių žaidimas. Įdomu buvo išgirsti, kaip kūrėjai žada pateisinti vieno ar kito automobilio vairavimą, kai „NFS: The Run“ tenka dalyvauti vos vienose lenktynėse, bet kūrėjai jau turėjo paruošę tam atsakymą: kiekvienas automobilis, kurį Džekas vairuoja žaidime yra gaunamas logiškai ir su tam tikra pagalba iš siužeto, kuris savo ruožtu viską pateisina. Bet kūrėjai pažadėjo, kad „NFS: The Run“ Džekas kartais įsilauš į sandėlį ar, pavyzdžiui, parduotuvę, kur automobilių bus ne vienas, todėl žaidėjui bus suteikta pasirinkimo laisvę. Bet taip jie pridėjo, kad kiekvienas pasirinkimas turi būti apgalvotas ir paremtas tuo, kur vėliau teks lenktyniauti, nes jei gavęs pasirinkimo teisę pasirinksi tokią mašiną, kuri visai netiks važiuoti snieguota danga – patirsi pralaimėjimą. Žodžiu kiekvienas žaidėjo sprendimas atsidūrus Džeko kailyje turi būti pagrįstas, todėl rinktis automobilio dėl labiausiai patikusio kėbulo negalėsime.


Dėsningai pereidinėjant žaidimą, po truputį bus atrakinami specialūs iššūkiai, kuriuos žaidėjas galės bet kada įveikinėti ir bandyti pagerinti savo arba draugų laiką. Tai tuo pačiu susiję su naująja „EA“ sistema „autolog“, kurią jie sėkmingai išbandė „Need for Speed Hot Pursuit“ ir dabar žada dar daugiau dėmesio jai suteikti „NFS: The Run“. Kūrėjai šio savo teiginio nesukonkretino, bet manau, kad išgirsti vis tiek turėtų būti smagu: „nuo šiol žaidėjams iš „autolog“ bus naudos net ir tada, kai jie nebus prisijungę prie interneto ar savo draugų“. Nesu tikras, bet gali būti, kad jie turėjo omenyje kažką panašaus, ką šioje parodoje pristatė ir naujojo „SSX“ kūrėjai (apie šį žaidimą plačiau rašys Artojas) – pravažiuoji trasą, tavo vaiduoklis išsaugomas duombazėje, o draugas, prisijungęs kada nors vėliau, kai tavęs nėra, gali įsikelti tavo vaiduoklį ir mėginti jį aplenkti. Taip pat, jei jau užkabinau technologijas, būtina pastebėti, kad „NFS: The Run“ yra naudojamas „Frostbite 2“ variklis, kuris iki šiol puikiai atliko savo funkcijas pirmojo asmens šaudyklių serijoje „Battlefield“ ir kt. Įtariu, jog net neverta abejoti dėl to, kad šį variklį žaidimo kūrėjai panaudos pagal paskirtį (tiesą sakant jau neblogai panaudojo ir tuo įsitikinti galima prisiminus lygį snieguotuose kalnuose). Nuo šiol „NFS“ lenktynės taps gerokai dinamiškesnės, o šio variklio integracija į žaidimo procesą kartu su savo atsineš ir šiokį tokį netikėtumo faktorių.

Panašu, kad apie patį žaidimą – tiek. Nenoriu be reikalo teršti svetimų galvų visai nereikalinga ar smulkmeniška informacija, todėl turbūt bus geriausia jei sustosiu čia ir dabar. Jei kas žino apie žaidimą ką nors dar – nedvejokite ir pasidalinkite tuo su kitais. Pripažįstu, jog pilnai gali būti, kad kažką pamiršau, pražioplinau ar tiesiog praleidau. „Need for Speed: The Run“ mes išvysime šių metų lapkričio 18 dieną, o lenktyniausime „Xbox360“, „PlayStation 3“, „Wii“ ir asmeniniais kompiuteriais.