Vienas žaidimas, kurio tikrai labai laukiu ir gerai žinau, kad trūks plyš, bet išleidimo dieną aš jį jau laikysiu rankose ir žaisiu. Bet aš jo nelaukiu akis išdegęs, kaip kokio „DMC“ ar „Binary Domain“ (apie kurį naujieną rašysiu kiek vėliau), tai yra tiesiog toks pasyvus laukimas su vos ne garantuotu „WIN“ ženklu pabaigoje. Kodėl? Skaitykite toliau.

Bet prieš skaitydami, ko čia prirašiau aš, būtinai užmeskite akį ir perskaitykite, ką apie „Ghost Recon: Future Soldier“ (toliau tekste tiek man, tiek jūsų patogumui tiesiog GRFS) po pernai metų „Gamescom“ parašė Artojas. Perspėju, kad aš nesigilinsiu į žaidimą ar jo kūrėjus taip, kaip tai savo tekste padarė mano kolega, todėl jei maga sužinoti kuo daugiau – paaukokite keliolika papildomų minučių ir padarykite tai, ko prašau. Prie to paties dar būtina suprasti bei įvertinti ir tai, jog žaidimui ši paroda – antra, todėl skirti jiem tiek pat dėmesio, kiek debiutantams, nėra prasmės. Na, nebent tokie žaidimai kaip šiuo atveju GRFS pasiūlo kažką kolosalaus ir naujo, apie ką būtų verta papildomai plepėti (kaip, pavyzdžiui, šioje parodoje padarė „Guild Wars 2“, apie kurį taip pat tolimesnėse naujienose), o paplepėjus dar ir aptarinėti.

Iš visų trijų vyrų, matomų nuotraukoje, svarbiausias yra vidurinysis – Roman Campos Oriola, einantis vyriausiojo žaidimo dizainerio pareigas kuriant GRFS. Tačiau jis šios prezentacijos metu nedominavo, o tiesiog sėdėjo prie savo televizoriaus ir su kolega, kuris nuotraukoje jam stovi iš dešinės, žaidė žaidimą. Pačią demonstraciją vedė Thomas Leroux-Hugon, kuris nuotraukoje vilki baltais marškiniais ir stovi kairėje. Na, tenka pripažinti, kad ši prezentacija vyko iškart po „Far Cry 3“ tikrai ne be reikalo, nes jos – labai panašios. Visų pirma tai didžiausias panašumas kilo iš to, kad pristatinėjantis žmogus greitakalbe varo viena, o ekrane vyksta visai kas kita, tik GRFS pristatinėjančiam Thomasui sekėsi kur kas prasčiau nei „Far Cry 3“ demonstracijos komentatoriui ir kai viskas pakrypo netikėta linkme, jis tiesiog stovėjo ir didžiąją laiko dalį kinkavo galvą. O demonstracijai pasibaigus staiga atkuto ir džiugiai pažadėjo atsakyti į pačius įvairiausius klausimus. Cha, galėjo taip prabilti „Far Cry 3“ kūrėjai po savo demonstracijos, nes apie GRFS didžioji dalis informacijos ir net detalių jau seniausiai aiškios. 

Bet gana beletristikos. Žodžiu, demonstracija prasidėjo Thomaso panegirika žaidimui ir paaiškinimu, ką visi susirinkę netrukus pamatys. Taigi tie, kas dar to nesuprato, sužinojo, kad visą žaidimo siužetinę kampaniją galima bus pereiti vienam, arba žaidžiant kartu su draugais, kurių gali prisijungti nuo vieno iki trijų. Taip pat Thomasas priminė, kad anksčiau jie spaudai rodė kaip žaidimas žaidžiamas dalyvaujant keturiems asmenims, o dabar parodys, kaip visa tai vyksta žaidžiant dviese. Sulig tais žodžiais abiejų žaidžiančiųjų ekranai sušvito ir pasirodė užrašas Nigerija. Pasirodžius užrašui Thomasas, lyg prisukama mašinėlė, išbėrė šios misijos apibūdinimą (žiūrint ir klausant buvo akivaizdu, kad visa prezentacija taip sustyguota, kad patiems kūrėjams tie jų žodžiai naktį miegant turėtų skambėti) ir paruošė žiūrovus demonstracijai. Demonstracijai paruoštos misijos esmė buvo ta, kad vyriausiasis žaidimo dizaineris Romanas su savo kolega žaisdami ant atskirų televizorių turi užgrobti lėktuvą ir ištraukti iš ten bet kokią svarbią informaciją. Na ir žinoma, kol visa tai bus daroma, visiems susirinkusiems teks išskirtinė galimybė pamatyti, kaip patys kūrėjai demonstruoja GRFS būdingą bendradarbiavimą tarp žaidėjų! Deja, kaip jau sakiau, šią demonstraciją taip pat ištiko „Far Cry 3“ atvejis.

Pradžioje viskas dar atrodė labai gerai, abu kūrėjai prisėlino netoli angarų ir abu vienu metu pademonstravo radijo bangomis valdomus mažus dronus, padedančius pasiruošti puolimui. Romanas visiems parodė skraidantį droną, kuriuo labai paprasta per atstumą atpažinti, apžiūrėti ir pasižymėti priešą. Tuo tarpu jo kolega naudojosi šliaužiku (ropojantis žeme dronas), kuriuo labai lengvai nepastebėtas priartėjo prie pat priešų ir, jei neklystų, galėjo netgi kažką jiems padaryti. Bet tada, kai visi tikėjosi, kad dabar bus pademonstruotas GRFS pristatymams būdingas sėlinimas ir tylus bei kooperatyvus priešų neutralizavimas ir kai Thomasas jau net prisimerkęs aiškino apie sėlinimo technologijas, abiejų žaidėjų ekranuose jau virė tikras pragaras. Tiesą sakant viskas įvyko taip greitai, kad kol sekiau iš pasitenkinimo prisimerkusi Thomaso veidą, kažkas nutiko ir abu ekranai jau buvo raudoni. Nesu tikras, bet įtariu, kad žaidžiama buvo su kodais, nes gavę tiek žalos žaidėjai neturėtų išgyventi, na bet tiek to. Prasidėjo tipinė trečiojo asmens šaudyklė, kurios metu abu kūrėjai slėpėsi po priedanga (taip, visiškas „Gears of Wars“) ir atsišaudė. Visiems oponentams mirus iš po priedangos išnyrama ir toliau žaidžiama lyg niekur nieko. 

Toliau sekė įspūdinga ir, turiu pripažinti, netikėta scena, kurioje paaiškėjo, kad susišaudymo metu kažkas iš priešų jau bando pakelti lėktuvą ir staigiai pasišalinti iš įvykio vietos. Bet žaidžiantieji laiku susivokė ir pradėjo leisti vieną seriją po kitos kažkur ten, kur buvo lėktuvo sparnai ir po kurio laiko tai davė rezultatų: vienas sparnas sprogo ir atlūžo, o pats lėktuvas netrukus smigo žemyn gerokai tolėliau nuo to taško iš kurio pakilo ir Ghost Recon būrio kariams neliko nieko kito, kaip tik leistis per dykumą jo link. Beje, kaip tik tuo metu, lyg tyčia, prasidėjo smėlio audra. Ir smėliui užpūtus žaidimo kamerą demonstracija baigėsi. Tada, kaip minėjau, Thomasas atkuto, reikalaute pareikalavo klausimų ir užvien papasakojo šį bei tą apie Multiplayer režimą. Išskaidęs jį į tris dalis, kiekvieną jų šiek tiek pakonkretino: kova (kuri šioje dalyje bus visiškai kitokia, nei praeitose Ghost Recon žaidimuose), svarbių priešams išteklių rinkimas ir išskirtinis dėmesys bei apdovanojimai už komandinį žaidimą. Taip pat, paprašytas Thomasas šiek tiek aptarė „Kinect“ funkcijas, kurių galima tikėtis žaidime ir iš to, kas čia pat buvo parodyta ekrane, galima tikėtis, jog pagrinde „Kinect“ bus naudojamas ginklų tobulinimui. Bet pats tas ginklų tobulinimas yra gan unikalus, nes tobulinimose lange pasirinktas ginklas visiškai išardomas ir ekrane pasirodo visos jo detalės, kurias pagal save galima išimti arba pakeisti kitomis.

Kol kas tiek apie GRFS, o žinant, kad žaidimas pasirodys kažkada 2012 metų pirmoje pusėje, dar galima tikėtis ne vienos naujienos apie jį. Pabaigai pasakysiu, kad tradiciškai žaidimas žada pasirodyti „PlayStation 3“, „Xbox360“ platformoms ir, žinoma, asmeniniams kompiuteriams. Ir pačiai pačiai pabaigai pasilikau šiokią tokią detalę apie žaidimo trukmę: tam, kad įveiktum GRFS siužetinę kampaniją, tau, anot pačių žaidimo kūrėjų, prireiks kažkur nuo 10 iki 12 valandų.