Kas būtų, jeigu „Bayonetta“ ir „MadWorld“ kūrėjai staiga sugalvotų kurti žaidimą, panašų į „Gears of War“? Taip, mielieji, būtų „Vanquish“!

Žaidimas, kurį aš lyg ir palaikiau, bet pernelyg nelaukiau. Gavęs progą parodoje pažaisti demo, kuri pasirodė visai padoraus ilgumo, aš visiškai pasimečiau. Perėjau ją netgi du kartus, vienos dienos ryte ir paskui vakare. Hm. Iki šiol negaliu apsispręsti ar visumoje tuo, ką pamačiau, likau patenkintas ar nusivylęs. Net į klausimą „ar jaučiasi, kad žaidimą kūrė „Bayonetta“ kūrėjai?“ negaliu atsakyti vienareikšmiškai, nes nu nesijaučia. Na, gal tik vietomis. Apie tas vietas ir visą kita – kitose pastraipose.

Demonstracinė versija prasidėjo futuristinėje aplinkoje, kuri, kaip supratau, lydės žaidėją visą žaidimą. Į akis pirmiausia krenta tai, jog žaidėjo valdomas veikėjas vilki pusiau juokingą šarvuotą kostiumą labai primenantį kokius nors „Zone of the Enders“. Bet man dar nespėjus gerai įsižiūrėti į viską, kas buvo ekrane, intuityviai nuspaudžiau „iksą“ (taip, Xbox360 pultelis) ir veikėjas nei iš šio, nei iš to pradėjo greitai čiuožti žeme. Prie ko čia? Nežinau. Taip pačiuožinėjau gerą pusę minutės, kol galiausiai atsimušiau į užtvarą, prie kurios prisišliejau lygiai taip pat kaip prisišliedavo Markas arba Domas per „Gears of War“. Visa kita žaidžiant irgi primena „GoW“, bet visiškai neprimena „Bayonetta“ arba šiaip žaidimo, kurį būtų darę jos kūrėjai.

Toliau čiuožinėdamas žeme aš pričiuožiau gerokai atviresnę erdvę, į kurią prigūžėjo aršių kareivių. Taip visą likusią demo versiją šioje aplinkoje ir prasitryniau. Viskas, ką dariau, tai tūnojau po priedangomis ir šaudžiau į pačius paprasčiausius priešus, kokius tik galima sutikti trečiojo asmens šaudyklėje. Mano valdomam veikėjui talkino kiti tokie kaip jis, bet iš tokio talkininkavimo naudos ne daugiau kaip iš fotografo ten, kur draudžiama fotografuoti. Aišku, kartais tekdavo persimesti nuo priedangos prie priedangos, o tam reikalui visai patogiai tinka tas veikėjo čiuožimas žeme, tačiau jei būni sužeistas, ši funkcija kuriam laikui atimam. Tuomet tenka prabūti po priedanga tol, kol čiuožimas tampa vėl prieinamas ir galima tęsti linksmybes.

Kol dėjausi esąs užsiėmęs paprastais priešais, į teritoriją įžengė galingi ir aukšti robotai, kurie tikrai žino kaip galima viena raketa pakelti viską, kas po jais, į orą. Taip porą kartų vos nepakėlė ir manęs, bet kai supratau, kad viskas, ką su jais reikia daryti, tai slėptis po priedanga ir kai tik pasitaiko proga išlįsti ir pasitelkus visą savo kantrybės rezervą šaudyti, taip ir variau. Bet kol pataškiau du tokius robotus, iškilo kita problema: kur gauti kulkų, blyn? Kai tik apie tai pagalvojau, iš karto po ranka pasitaikė kažkoks naujas ginklas, kurį čiupau ir šaudžiau iš jo. Kažkokio juntamo skirtumo tarp tų dviejų ginklų, kuriais šaudžiau tikrai nepajaučiau. Paskui man į rankas vėl nežinia iš kur papuolė futuristinis šratinis šautuvas ir jis jau šaudė kitaip. Gerai bent jau dėl to. Paskui prisiminiau, kad dar trečio asmens veiksmo žaidimuose paprastai būna granatos ir pasikuitęs veikėjo kišenėse (ar kur ten jis jas laiko tokiame pažangiame futuristiniame šarvuotame kostiume?) radau kažkokį granatų atitikmenį. Juo ir mėčiausi, bet kažko įspūdingo nepamačiau… Elementariausi sprogimai ir pati paprasčiausia žala priešams. Yawn.

Ir jau kai aš nieko, visiškai nieko iš žaidimo nesitikėjau, įsijungė žaidimo grafikos generuojamas video intarpas, kurio metu kamera pasisuko į veikėjo priekį ir didžiai mano nuostabai tas bukai atrodantis jo šalmas nusileido ir pamačiau kažkokio bičo veidą, KURIS, didžiai mano nuostabai, buvo be jokių ožio barzdelių ir be nieko. Jis buvo „old-schoolišku“ ežiuku pakirptas… Žodžiu, būtent čia aš ir pajutau tą „Bayonettos“ kūrėjų „Platinum games“ šarmą ir stilių. Dar tas veikėjas nusileidęs šalmą ten kažką galingo kalbėjo, bet dėl iš visų pusių sklindančių garsų ir triukšmo nė velnio aš neišgirdau. Bet ir gerai, nes daugiau malonumo išjausiu žaisdamas pilną versiją. Jeigu ją žaisiu, aišku…

Po gražių video intarpų viskas sudrebėjo, sudrioksėjo ir iš kažkur atsirado didelis skraidančio laivo, tanko ir dar bala žino kokių karui pritaikytų transporto priemonių futuristinis derinys (žinau, kad jau nekenčiat manęs už piktnaudžiavimą žodžiu „futuristinis“…), kuris vos pasirodęs pradėjo taškytis viskuo, kuo tik galėjo. Na, aš jį supratau. Juk tai super blogas ir kietas super stiliovo veiksmo žaidimo bosas, jam priklauso! Šaudžiau aš į jį automatiniais ginklais, šratiniu šautuvu, dar kažkuo, o kai pritrūkdavo amunicijos, čiuožinėjau žeme (tai yra pagrindinis šio žaidimo akcentas, bet kad labai vežtų – nepasakyčiau) ir ieškojau, kur jos galima būtų pasipildyti. Boso atakos būdavo negailestingos, bet išgyvenamos (nežinia kaip bus ant sunkiausio sudėtingumo lygio žaidžiant pilną žaidimą). Taikytis tekdavo jam į kojas ir į rankas, kol padarius atitinkamai žalos, atsiverdavo branduolys į kurį per nustatytą laiką reikėdavo plakti viskuo, ką turi. Bet nuėmus visas gyvybės, kova nesibaigė! Tas skraidantis ropojantis agregatas transformavosi į robotą, kurio gyvybės atsistatė ir viską teko pradėt iš naujo… Na, bet kai susprogdinau jį, baigėsi ir pati demo versija. Ką gi, įspūdinga, bet nieko naujo.

Ar žaidimas gražus? Taip, net labai, bet tuo pačiu tai savotiška apgaulė, nes spalvos kartojasi ir tos milžiniškos aplinkos, geriau įsižiūrėjus atrodo netikros, dirbtinės. Efektai ir veikėjų modeliai palieka gerą įspūdį, šūviai taip pat patrauklūs, o kai demo versijos bosas praskleidžia savo pabūklus ir pabyra, pažyra kulkos su dūmų uodegomis išvis kvapą užima. Nes matydamas tokį dalyką tu savaime nustoji šaudyti ir akimirką stebiesi tuo savotišku grožiu. O kitą jau kramtai kairės rankos nagus svarstydamas ar labai tave toks apgaulingai gražus lietus pataškys. Žodžiu, žaidimas turi savo šarmo ir tai neabejotinas „Platinum games“ nuopelnas, bet sakyti, kad jis labai išskirtinis ar kad pretenduoja į geriausio metų veiksmo žaidimo titulą aš negaliu. GALBÛT nuomonė pasikeis pažaidus pilną versiją, bet kol kas aš labiau norėčiau, kad kūrėjai susitelktų ties nauja, pavyzdžiui, „Bayonetta“ dalimi, o ne kurtų savo stiliaus „Gears of War“.

Games.lt dėkoja kompanijai NVIDIA už paramą ruošiantis kelionei, o taip pat WD ir Hama už paskolintą įrangą.