Elegancija pagal kinus: „Huawei Ascend P6“ apžvalga

Huawei dar 2010 metų pabaigoje nusprendė žengti į mūsų šalies rinką ir pristatė U8500 išmanųjį telefoną bei planšetę S7. Būtent čia, Lietuvoje, jų populiarumas išaugo dėl paprastos priežasties –patrauklios kainos. Tokia priežastis, aišku, išlikusi ir iki dabar, bet kainos/kokybės santykis, įkandamas eiliniui lietuviui, buvo tik patenkinamas, pavyzdžiui, galima išgirsti daug kandžių komentarų dėl prastos telefonų surinkimo kokybės. Geriau pagalvojus, juk tai kinų gaminiai. Tų pačių Žemės gyventojų, kurie viską mėgsta kopijuoti. Bet aš dabar Huawei matau visiškai kitokią – galinčią konkuruoti su kitomis telekomunikacijų gigantėmis. Kodėl? Nes turėjau galimybę išbandyti „Ascend P6“– patį ploniausią išmanųjį telefoną prekyboje, o tai pavadinčiau dideliu pasiekimu. Taigi, kurios funkcijos ir ypatybės susilaukė daugiausiai mano simpatijų, o kurios tiesiog erzino? Apie visa tai skaitykite šioje apžvalgoje.

Įpakavimas

„Huawei Ascend P6“ mane pasiekė baltoje, plonoje kaip ir pats telefonas dėžutėje. Kaip jau supratau, gamintojai parūpino ne Europos rinkai skirtą įpakavimą, nes šen bei ten ant dėžutės šmėsteli kiniški hieroglifai. Na, aš ,aišku, jų nei nebandžiau iššifruoti… Dabar atrodo, jog ištraukiamo stalčiuko įpakavimo principas tapo standartiniu visiems gamintojams, bet, manau, tai sukelia geriausią įspūdžio efektą. Ištraukiu stalčiuką, o ten patogiai įsitaisęs pats „Ascend P6“. Išėmus jį, galima prieiti ir į gilesnius dėžutės klodus. O ten slepiasi trejos mažesnės skirtingo dydžio dėžutės. Mažiausioje randu baltas ausines, kiek didesnėje – micro USB laidą ir amerikietiško standarto sieninį įkroviklį (tokio tikrai negausite perkant Lietuvoje), o didžiausioje – Huawei siekis iš karto apsaugoti savo telefoną, tai guminis dėklas. Tai sukelia įspūdį, kad patys gamintojai nepasitiki savo telefono patvarumu, nors jis tuomet geriau guli rankoje. Tik gaila, kad jiems nepavyko visiškai pritaikyti dėklo šiam modeliui. Kairysis kraštas nelabai nori priglusti, o fizinius mygtukus spaudyti tampa nepatogu ir sunku, bet jei labai rūpinamės telefono saugumu, tai šie trūkumai nesukels didelio diskomforto. O kur visa dokumentacija? Akivaizdu, jog prieš mane mobilųjį jau kažkas testavo, turbūt ir netyčia tai pasisavino, bet nesijaudinkite, su parduotuvėje esančiais modeliais tokių „pokštų“ nenutiks, todėl labai gerai, kad testo metu jų net neprireikė. Pasisekė ir kad turėjau kitą pakrovėją su USB lizdais.

Pirmas įspūdis ir išorė

Tik išėmus ir pamačius patį telefoną toptelėjo mintis: „O, jis tikrai plonas“, bet viskas tuo ir baigėsi. Gyvenam ne akmens amžiuj. Viskas plonėja, riečiasi ir panašiai. Todėl tokios didelės nuostabos, kad net aiktelėtum nepadarė, nors vis tiek neįtikėtina, kaip būtent Huawei pavyko tai įvykdyti, o ne kokiems Apple, kurie labai mėgsta ploninti. Jei kalba eina apie Apple, tai bent internete matę iPhone 4/4S modelius žmonės tikrai pasakytų, jog jų dizainas turėjo įtakos „Ascend P6“ kūrimui: aliuminiai apvadai ir integruotos antenos juose, mygtukai taip pat šiek tiek primena diegiamus pastaruosiuose modeliuose, galinė išmaniojo telefono pusė irgi sukėlė asociacijų. Nors dangtelis pagamintas iš šlifuoto aliuminio, ne iš stiklo kaip „Xperia Z“, bet kameros ir blykstės išdėstymas visai toks pats ir panašioje vietoje.

Palyginus kitas kiniškas telefonų kopijas su šiuo, tai tik lašas vandenyje.

Jau nuo pat testavimo pradžios įsitikinau, jog mobilusis rankoje guli tikrai patogiai, o ir ekrano kampus pasiekti viena ranka nekyla problemų. 4.7″ ekraną įtaisytą storesniame modelyje valdyti būtų tikrai kebliau. Ir, manau, jam atskiros pastraipos skirti netgi nereikia. Tai turbūt vienintelis dalykas „Ascend P6“ modelyje, prie kurio nėra dėl ko prikibti. Jis ryškus, kontrastingas, puikiai įžiūrimas saulėtą dieną, o matymo kampas tiesiog milžiniškas. Kaip nori kreipk, bet vis tiek puikiai įskaitysi tekstą, o rodomo klipo ar paveikslėlio spalvos neišblykš. Tiksliau, neatsiras jokio atspalvio žiūrint į pakreiptą ekraną.

Beje, per tas dvi testavimo savaites dažnai maišiau garso didinimo mygtuką su užrakinimo, kuris sakyčiau per siauras ir vos išsikišęs. Jau minėjau, kad matomi kito testuotojo pėdsakai, tad ir nemenkų pabraižymų būtų kvaila nepastebėti, bet realiausia to priežastis yra telefono laikymas vienoje kišenėje su raktais ar monetomis.

Išorės ypatumai: viršutinėje „Ascend P6“ dalyje įsitaisė micro USB jungtis ir triukšmą slopinantis mikrofonas.

Dešinysis šonas, einant nuo viršaus, prasideda įmontuota antena. Toje pačioje vietoje antroji antena kairiame šone.

Toks Huawei ėjimas tikrai protingas, juk ranką dedame apatinėje išmanuolio dalyje, todėl dėl mūsų kaltės ryšio tikrai neprarasime. Dešiniojo šono apačioje pūpso užrakinimo/atrakinimo/išjungimo mygtukas, toliau – garso reguliavimo mygtukai (sujungti į vieną pailgą), microSD (palaiko iki 32GB kortelę) ir SIM kortelių stalčiukai.

Nepaminėjau, kad kairiojo šono apačioje vietą rado ir 3,5 mm jungtis, ir į ją įkišta adatėlė stalčiukams atidaryti. Kol dar nebuvau susipažinęs su šiuo modeliu, jį apžiūrėjau ir pagalvojau: „O tai kur ausinių kištukas?“. Šiaip tą adatėlę reikia labai saugoti, nes visgi klausant muzikos ją reikės ištraukti. Sprendimas gal ir geras, viskas ko reikia – pačiame telefone, bet nemanau, kad dažnai reikės traukinėti SIM ar microSD korteles.

Priekyje, šalia pokalbio garsiakalbio, įsitaisė netgi 5 MP kamerytė. Ji dešinėje pusėje nuo garsiakalbio, o maža lemputė, įspėjanti apie pranešimus bei SMS žinutes ar išsikraunantį akumuliatorių – kairėje. Deganti žalia spalva reiškia, kad turime naujų pranešimų ar SMS, geltonai, kad akumuliatorius arti išsikrovimo ribos, o raudonai – kad ne už ilgo baterija „mirs“. Priekinėje dalyje kaip ir viskas, nes Android‘ui būdingi mygtukai išdėstyti ne ant telefono korpuso, o ekrano apačioje.

Nugarėlės viršutiniame kairiame kampe – 8 MP automatiškai susifokusuojanti „akis“ ir kiek žemiau LED blykstė.

Garsiakalbis visai prie užriestosios apatinės dalies, kurioje tik pokalbių mikrofono skylutė.

Android 4.2.2 JellyBean su Emotion UI 1.6

Huawei į savo gaminamus aparatus, šalia Android JellyBean versijos, diegia ir EmotionUI grafinę aplinką. Taigi, iš telefone esančios 8GB vidinės atminties, iš viso lieka tik apie 4. Mano manymu, šie operacinės sistemos pagerinimai yra patys naudingiausi ir verti daugiausia dėmesio:

1. Maitinimo tvarkyklė leidžia nusistatyti galios planus pagal tai, kaip naudojamės telefonu atitinkamu momentu. Įprastasis režimas užtikrina sistemos veikimą optimaliu lygiu, išmanusis sumažina energijos sąnaudas automatiškai, bet kartais įsijungia tuo momentu, kai to visai nesinori. Tarkim, žaidžiant tokį „ėdrūnišką“ žaidimą kaip „Real Racing 3“ ekranas pritemsta. Ilgalaikis režimas paliks tik pagrindinių, tai skambinimo, žinučių bei kitų, funkcijų veikimą visu pajėgumu, o programos prie tinklo jungsis minimaliu dažnumu.

2. Spalvos temperatūros funkcija būtų tiesiog tobula, jei veiktų pagal tai, kokiu laiku naudojamės telefonu ir nustatytų šiltą ar šaltą spalvas. Žiūrėjimas į „šiltesnį“ ekraną vakare visgi ne taip vargina akis.

3. Pirštinių režimas. Atrodo, labai paprasta funkcija, bet kartu ir labai naudinga, tik turint šį modelį reikia priprasti nenusimauti pirštinių žiemą. Kas svarbiausia, veikia be priekaištų, nors man, bandant rašyti žinutę su gana storokomis pirštinėmis, to padaryti nepavyko.

4. Profiliai veikia panašiai kaip ir maitinimo tvarkyklė, tik jų pasirinkimo ratuką galime įjungti iš pranešimų centro, o veikiančias funkcijas palieka pagal tai, kur esame, pvz. lauke, susirinkime ar lovoje ir jau ruošiamės miegoti. Kiekvieną iš jų galima nusistatyti taip, kaip mums atrodo geriausia: pagal ekrano ryškumą, vibraciją ir įjungiamas funkcijas, pvz. Wi-Fi, automatinis sinchronizavimas ir GPS bei dar kelias kitas.

5. Temos. Kinų gamintoja savo grafinėje aplinkoje diegia galimybę pasikeisti piktogramų ir užrakto išvaizdą bei stilių, nors apibendrintai tai tiesiog galima pavadinti tema. Gaila, kad jų pasirinkimas toks menkas. Iš visų penkių „vyriškomis“ pavadinčiau tik dvi, o galimybės atsisiųsti daugiau nėra.

6. Verta paminėti, kad žibintuvėlio programėlę taip pat rasime iš karto įdiegtą telefone. Nereikės kuistis po „Android Play“ parduotuvę. Bet kiek rimtesnė yra DLNA aplikacija. Ką ji gali? Ogi prijungus skirtingus įrenginius prie Wi-Fi ir ,aišku, „Ascend P6“, galėsime atkurti bendrinamus medijos failus, kuriuos tvarkysime ir pridėsime būtent per šią aplikaciją.

7. Pareigos. Šiek tiek keistas vertimas, todėl šią grafinę funkciją labiau galima pavadinti piktogramų persistūmimo animacijomis, kai iš vieno darbalaukio bandome patekti į kitą. Yra aštuonios skirtingos animacijos, bet vėl nėra galimybės gauti daugiau. Taip pat noriu paminėti, kad visus darbalaukius pamatysime šalia pirštais perbraukę įstrižai ekraną.

Sparta, žaidimai ir baterija

Keturių branduolių 1.5 GHz „širdele“ skųstis tikrai negalime kai bandome greitai pasiekti programėles. Labai sklandus ir perėjimas į kitus darbalaukius, bet iš žaidimų spartos tikėjausi geresnių rezultatų. Tarkime, mano mėgstamiausią lenktynių žaidimą „Real Racing 3“ tikrai įmanoma pažaisti, tarp kitko, visai padoriai, bet perėjimai tarp langų užima tikrai nemažai laiko kaip ir „CSR Racing“, o žaidžiant FIFA14 tiek langai sparčiai kraunasi, tiek ir kadrų per sekundę ne per mažai. Tikriausiai pastarasis geriausiai optimizuotas, todėl futbolo mėgėjai nenusivils. 

Ištestavus Huawei įrenginį „Antutu Benchmark“ programėle, jis, surinkęs 14650 taškų, atsidūrė tarp „Google Nexus 4“ ir „Samsung Galaxy S2“ telefonų. Na, bent jau senąjį „Galaxy S“ šeimos narį pralenkė…

2000mAh baterija įgrūsta į tokį ploną korpusą rodė eilinius išmaniųjų telefonų rezultatus. Per dieną naudojantis Wi-Fi ar mobiliuoju ryšiu bent keliasdešimt minučių, rašant žinutes, padarant kelis skambučius, vakare paklausant FM radijo, akumuliatorių jau tenka krauti. Nors energijos dar būna likę maždaug 20% rizikuoti neverta, nes baterija kitos dienos naudojimo tikrai neištemps. Įjungus taupymo režimą, pasieksime daug geresnių rezultatų – trys dienos nekraunant akumuliatoriaus, bet tuomet liks tik pačios primityviausios funkcijos.

Fotografavimas ir filmavimas

Pamačius „Lumia 925“ kameros galimybes ir jos kokybę, manau, dar geresnę sutikčiau tik „Lumia 1020“ modelyje.  Todėl „Huawei Ascend P6“ pagrindinė „akis“ tik vidutiniokė. Fotografijos darytos juo pasirodė per daug tamsios, nekontrastingos ir „pyškinant“ prieblandoje atsiranda daug triukšmo. Nors pliusas tas, kad tekstą, užfiksuotą iš toli, priartinus labai lengva iššifruoti. Nuotraukas darytas priekine kamera nebus gėda talpinti „Facebook‘e“. Žinoma, jei fotografuosimės gerai apšviestoje patalpoje. Bet geriau apie pačius fotografavimo režimus: išmanusis (sužymi veidus prieš fotografuojant ir paskui galime įtraukti tų žmonių vardus), gražinimas (virtualaus makiažo uždėjimas ant veido, kitaip tariant, veido „nulyginimo“ funkcija), visur sutinkamas HDR (kaip sako atsirandantis paaiškinimas, pagerina nuotraukų šviesiausių ir tamsiausių vietų detales, bet didelio skirtumo nepastebėjau darant nuotraukas šiuo režimu ir paprastu), panorama (veikia tik laikant telefoną vertikaliai, o padaroma didžiulė nuotrauka nėra ideali), efektas (fotografavimas su paprasčiausiais efektais, tarkime, antikinis, šaltos spalvos, sepija ir panašiai.). Beje, yra galimybė daryti nuotraukas nusišypsant bei sekant objektą, kai vaizdas sufokusuojamas į pasirinktą vietą ir nesvarbu iš kurio šono fotografuosime, visas dėmesys vis tiek bus sutelktas į jį. O įjungti laikmatį ar pakeisti nuotraukos dydį pavyks tik priekinės kameros nustatymuose. Filmavimo režime objektų sekimo funkcija veikia taip pat kaip ir HDR, bet atsiranda šioks toks „lag’as“. Norėtųsi, kad automatinis fokusavimas filmavimo metu veiktų truputį greičiau. Pridedu ir kelias nuotraukas. Pirmoji daryta su HDR režimu vakare, antroji paprastu režimu be blykstės, o trečioji paprastu režimu su blykste:

Muzika

Grįžtant prie dėžutės turinio ir Huawei išorės ypatumų, turėsime naudoti būtent tokias ausines, kokias pridėjo gamintojai – su užriestu antgaliu, nes kitaip, dėl 3.5 mm lizdo padėties, bus nepatogu laikyti išmanųjį kišenėje prijungus ausines įprastiniu antgaliu. O apie pačias ausines galiu pasakyti tik tiek: pigiai atrodančios, prastai atkuriančios žemus dažnius ir nešvariai atkuriančios aukštuosius, pakankamai tyliai grojančios (nors Android’as trimituoja, kad pakenksime savo klausai), bet puikiai laikosi ausyse ir turi skambinimo mygtuką, su kuriuo valdysime ir muzikos takelius.

Garsas, sklindantis per telefono garsiakalbį, taip pat pasirodė gana tylokas ir iškraipytas dėl čirškesio atsiradimo. Garsiakalbis įmontuotas tokioje vietoje, kad garsas nuo rankos atsimuštų į mūsų pusę. Tokia situacija buvo ir su bandytu „Lumia 925“, bet garsas taip gerai nesklisdavo mūsų link. Kadangi „Ascend P6“ visiškai priglunda prie paviršiaus, garsiakalbio skleidžiami garsai tokiu atveju visiškai užgožiami.

Sklindančios muzikos garsai būtų prastesni, jei Huawei modelis neturėtų „Dolby Digital Plus“ funkcijos, kuri suteikia žemų dažnių ir aiškumo. Be to, ši funkcija prieinama žiūrint filmus – tiesiog paspaudus „Dolby Digital“ ikonėlę, pasirinksime žiūrimo filmo žanrą.

Kiti pastebėjimai

„Ascend P6“ tikrai galiu pagirti už pokalbio garsiakalbio kokybę. Kalbant su pašnekovais, esančiais kitame laido gale, visuomet aiškiai girdėdavau, ką jie nori man pasakyti. Su tinklo problemomis visiškai neteko susidurti, netgi būnant prasto ryšio zonoje. Žinutes gaudavau tada, kada jas man ir siųsdavo. Mobilusis internetas galėtų būti ir spartesnis, nes tik vieną kartą pavyko išspausti tokį rezultatą:

Verdiktas

Pirkdami „Huawei Ascend P6“ galime rinktis iš trijų spalvų: rožinės, juodos ir baltos. Kaina prasideda nuo 1100 litų, kuri net nepasako, kad daugelyje aspektų telefonas tiesiog vidutiniokas. Didžiausią įspūdį padarė ekranas, pokalbio kokybė, darbalaukių pasiekimo greitis, patogumas jį laikant bei lengvumas (tik 120 g). Siūlau jį tiems, kas savo filmų kolekcijas peržiūri telefonu, skaito didelius kiekius naujienų, nevengia pažaisti, yra senamadiški ir vis dar klausosi FM radijo bei nenori pirkti specialių pirštinių atėjus žiemai.