CoK draftas Kaune (įvykes)
Kortų rinkimas
Pirmas atplėštas „būsteris“ — „raro“, jo nepamenu, vadinasi, nebuvo jis labai vertingas „draftui“. Patiko vienas „Uncomonas“ — „Samurai of Pail curtain“. Žiūrim toliau į „commonus“ — „Glacial Ray“… hmmm… Trumpą akimirką grumiasi godumas (na, patinka man samurajai) ir „drafteris“. Manyčiau, nugali „drafteris“ ir aš. Paėmęs raudonuosius spindulius, siunčiu „būsterį“ kaimynei. Antras „būsteris“ jau atkeliauja be „raro“, bet su „Mystic Restraints“. Patinka man tas daiktas — nei drakonai pult gali, nei jų abilkos „trigerinasi“ Paimu šį „enchantment’ą“. Trečias traukimas – tarp „rarų“ ir „uncommonų“, vėl nieko labai įspūdingo, bet „commonuose“ sėdi „Befoul“. Negera nuojauta – pirmos trys neblogos kortos, bet visos skirtingų spalvų. Na, paimu aš tą „Befoul“. Po to jau tikslios eigos nepapasakosiu. Tik prisimenu, kad pasiėmiau porą „Soratami Mirror Guard“, „Teller of Tales“, dar vieną „Befoul“, „Pull under“, „Sensei’s Divining Top“, „Kodama’s Reach“. Po pirmo „būsterio“ panašu, kad viena iš spalvų bus mėlyna, kadangi jos niekas, išskyrus mane, praktiškai nerenka. Kitos tvirtai antros dar nėra — negerai.
Antras „būsteris“ — Kumano! Na va, ir atsirado antra (o gal net pirma) spalva. Tik mintyse dar padejuoju, kad ši bomba „būsteryje“ buvo kartu su „Nagao, bound by Honor“, kurį būčiau iš godumo irgi paėmęs, o dabar neturint samurajų ir baltos spalvos… ech. Ateina kortos iš kaimyno. Ir čia vėl grumiasi godulys su „draftinimu“: „Senėjus – Auksinė uodega“ ir toks žalias „Time of Need“ (ieško legendinių padarų). Nusprendžiu, kad „Kumano“ ant stalo turi atsidurti kuo greičiau, vadinas, man reikia „Time of Need“. Pastebiu, kad dar kažkas pradėjo rankioti mėlyną spalvą — negaunu tokios praleistos kortos, kaip „Counsel of Soratami“ (nors įvertinęs pirmo „būsterio“ „draftinimą“, tikėjausi). Visai nematau „Consuming Vortex“, nors sugebu nutverti „Hinder“ (gal „drafte“ ir nėra geriausia korta, bet ateity pravers). Beje, labai nustembu, kai man atitenka „Blind with Anger“, kurį, žinoma, priglaudžiu. Vienu momentu turėjau šiokį tokį galvosūkį dėl „Wicked Akuba“, kuri labai derėtų prie „Soratami Mirror–Guard“. Bet įvertinu tą faktą, kad juoda spalva geriausiu atveju bus tik priemaiša, o tai reiškia, kad dviguba juodos manos kaina ir „Akubos“ savybė gali būti sunkiai įkandama. Taigi ją praleidžiu.
„Draftindamas“ trečią „būsterį“, jau nebematau jokių bombų, tiesiog šiaip renku mėsą kaladei, prigriebdamas retesnes kortas (pvz. „Hideous Laughter“, kuris, įvertinus mano padarų „toughnes’ą“, man pačiam būtų skausmingesnis, nei priešininkui).
Taigi, besiblaškydamas tarp spalvų, susirenku tokias kortas:
Mėlyna: „Mystic Restraints“ (2), „Eye of Nowhere“, „River Kaijin“ (2), „Soratami Mirror–Guard“ (4 vnt. – mano pagrindinė smogiamoji jėga), „Teller of Tales“, mėlyna „Zubera“ (2), „Sire of the Storm“ (brangus, pripažįstu, bet skraido, yra pakankamai riebus, o ir jo savybė poroje žaidimų itin gerai pasireiškė), „Soratami Mirror–Mage“, „Reach Through Mists“, „Hinder, Hisoka’s Defiance“.
Juoda: „Befoul“ (2), „Pull Under“, „Scuttling Death“ (2), „Cursed Ronin“, „Hideous Laughter“.
Žalia: „Kami of the Hunt“ (2), žalia „Zubera“ (2), „Kodama’s Reach“, „Time of Need“, „Feral Deceiver“ (2 vnt. – šiai kortai „draftuose“ jaučiu palankumą – mano nuomone, tai geriausias iš „Deceiver’ių“.
Raudona: „Hearth Kami“ (2), „Brutal Deceiver“, „Soul of Magma“ (2), „Battle-Mad Ronin“ (2), raudona „Zubera“, „Glacial Ray“, „Yamabushi’s Flame“, „Blind with Anger“, „Kumano Master Yamabushi“.
+ artefaktas „Sensei’s Divining Top“.
Renkuosi spalvas. Aišku, kad į kaladę gausiai eis mėlyna (daug skraidančių, pora gerų „enchantment’ų“ ir pan.), raudona („Kumano“, pora naikinimo kortų). Dėl trečios spalvos tenka pasukti galvą… Juoda vilioja savo „Befoul“ ir „Pull Under“; žalia turi kokybiškų padarų, manos korektorių ir jau minėtą „Time of Need“. Galų gale nusprendžiu, kad, jei imsiu tik kelias juodas kortas, tai du juodos manos „Befoul’ų“ kainoje bus per didelė prabanga. Be to, žalia turi dvi „enchantment’ų“ naikinimo kortas. Taigi, į mėlynai raudoną krūvą įmaišau truputį žalios (kraštutiniu atveju pasiruošiu ją pakeisti juoda). Tikiuosi, kad mano veidrodiniai sargai greit „užskraidys“ priešininkus, o vėliau juos pribaigs dėdė „Kumano“. Susidarau tokią kaladę:
Raudona: „Kumano“, „Glacial Ray“, „Yamabushi’s Flame“, „Blind with Anger“, „Batlle-Mad Ronin“ (2), „Ember-Fist Zubera“. Mėlyna: „Mystic Restraints“ (2), „Eye of Nowhere“, „River Kaijin“ (2), „Soratami Mirror-Guard“ (4), „Teller of Tales“, „Floating-Dream Zubera“, „Sire of the Storm“. Žalia: „Kodama’s Reach“, „Time of Need“, „Feral Dceiver“ (2), artefaktas „Sensei’s Divining Top“, taip pat „Mountain“ (7), „island“ (7), „forest“ (3).
Manos kreivė gal ir nėra ideali (tik viena korta už cc1, keturi padarai už cc2), tačiau gyventi galima.
Žaidimas
Pirmas ratas prieš Gintarą (aka Magas) su žaliai balta kalade. Laimiu 2:0. Abiejų partijų metu ant žemės šeimininkavo „Kumano“, o dangų valdė „Soratamiai“.
Antras ratas prieš Artoją (baltai juoda samurajų kaladė). Pirmą žaidimą visą darbą atlieka „Soratamiai“. Antrą partiją visokie „Cursed Ronin“ ir balti kariai 4/4 su „bushido“ daro ką nori ir sumažina mano gyvybę iki 2 ar 4. Artojas turi 11. „Kumano“ kažkur išvykęs, ir paskutinis šansas viską išspręsti — vienu smūgiu: su „Blind with Anger“ pasiimu vieną jo samurajų ir puolu su savo „Feral Deceiver“, „Mirror-Guard’u“ (sumoje 9 žalos). Giliai įkvepiu ir panaudoju „Deceiver’io“ savybę — ir „Eureka!“ — atverčiu žemę. Padarau lygiai 11 žalos. Rezultatas 2:0.
Trečias ratas prieš „online“ žaidėją, realybėje „draftinantį“ pirmą kartą, Algį. Pirmos partijos metu nerandu ką priešpastatyti jo „Ronin Houndmaster’iams“, „Kitsunėms“ ir tokiam šlykščiam goblinukui, kuris daro žalą atakuojantiems padarams už kiekvieną „netapintą“ „mountain’ą“. Antroje ir trečioje partijoje vėl savo žodį taria mano oro pajėgos, „Soratamiai“. Šį kartą sunki pergalė — 2:1.
Ketvirtas ratas įdomiausias – prieš Martyną (aka Draiveris) su juoda kalade (priešakyje „Kokusho“), kur įmaišyta truputis baltos. Pirma partija: aš, berods, išsimetu kažką mažo ir rėpliojančio, kas greitai žūva. Po to ant stalo vėl pasirodo mano „Soratamių“ eskadrilė. Oponentas oro pajėgų neturi ir greit pralaimi. Po to jis kažką įsideda iš „saidbordo“. Prasideda antra partija. Mes, berods, vėl turim aukų, kol ketvirtam ėjime jis išsimeta tą kažką, ką „saidbordino“: „Night of Soul’s Betrayal“ („enchantment’as“, duodantis visiems padarams –1/-1). Taaaip… Mano rankose trys „Soratamiai“, ir iš jų jokios naudos. O pas jį ant stalo ta „spirit“ siena 1/7, nusitvėrusi „No Dachi“ ir „Scuttling Death“. Visa laimė, kad dar gaunu „River Kaijin“, kuris bent jau vieną atakuotoją sulaiko. Taip vargstu ilgai, mano gyvybė nukrenta iki 2, ir tada!!! Man ateina „Time of Need“ (na, tiksliai pagal pavadinimą ). Man kaip tik užtenka manos, kad tuo pačiu ėjimu išsimesčiau ir „Kumano“. Manos turiu pakankamai, ir viskas baigiasi per 4 ėjimus Laimiu 2:0 ir patenku į Top 4.
Pusfinalis prieš Liną su raudonai juoda kalade. Pirmą partiją viskas vyko gan apylygiai, aukų buvo abiejose pusėse. Jis mane puldinėjo su „Nezumi Cutthroat“, o aš jį su „Soratamiu“. Po to man pavyko pašalinti tą žiurkę su „fear“. Išsimečiau dar vieną „Soratamį“, tačiau Linas išsimetė raudoną „Myojiną“… (aš turiu 6 gyvybes, o jis – 12). Tačiau aš turiu rankoje „Mystick Restraints“! Taigi aš laimiu partiją. Antro žaidimo metu jis mane „uždaužo“ tokiu raudonu „Enchantment’u“– „Blood Rites“, nepadeda ir „Kumano“ . Trečia partija lemiama. Aš iš „saidbordo“ pasiimu „Wear Away“, kad galėčiau sunaikinti „enchantment’ą“. Pradedam žaisti, ir Linas penktu ėjimu vėl išsimeta „Blood Rites“. Laimei, aš rankoj kaip tik turiu „Wear Away“. Ant stalo turiu „Feral Deceiver“ ir „River Kaijin“. Užpuolu vieną kartą, pavyksta aktyvuoti „Deceiver“ savybę (beje, nesunku tai padaryti, kai turi ant stalo „Divining Top“ Vėl taip pat užpuolu antrą kartą. Ir čia oponentas padaro, ko gero, jam lemtingą klaidą: užmiršta, kad aš puldamas sėkmingai naudojau „Deceiver“ savybę. Jis savo ėjimo metu naudoja „Swallowing Plague“. Bet už x sumoka tik 3, taigi aš jam vėl parodau tą pačią žemę ant bibliotekos viršaus, ir mano „Deceiver’is“ tapęs 5/4 išgyvena, kad kito ėjimo metu atneštų man pergalę. Aš finale.
Paskutinės dvikovos tiksliai neprisimenu. Galiu tik pasakyti, kad buvau Algio nugalėtas 0:2. Pirmą kartą „gavau“ nuo raudonų kortų, antrą partiją juodą darbą atliko „Kitsune Blademaster’is“ „užpumpuotas“ „enchantment’ais“ ir „Kabuto Moth“ pagalba. Gali būti, kad čia padariau klaidą, nesiryždamas žalios spalvos pakeisti į juodą.
Apskritai daugiausiai buvo naudojamos juoda ir raudona spalvos. Su mėlyna, berods, rimtai žaidžiau tik aš vienas (lyg ir mačiau pas kitą žaidėją mėlynų kortų, bet tokių buvo nedaug).
Pjovėjas