Žinot kas užknisa filmų trilogijose? Pagrindiniai veikėjai. Ach, kad bent vienas tęsinys pasirodytų be jų! Laimė, jūsų keistas maldas ir sudegintų juodų gaidžių aukas įvertino Holivudas ir pastatė „Bornas. Palikimas“ („The Bourne Legacy“). Kitaip nei apgaudinėtų jus lietuviškas pavadinimas, šiame filme nematyti nei Džeisono Borno nosies galo. Tačiau turėkime minty, kad šio filmo veiksmas vyksta paraleliai su „Borno. Galutinio tikslo“ (ir sulinksniuok tokį pavadinimą teisingai) įvykiais.

 

 Tai visas Bornas, kurį pamatysi filme. 

Taigi, Matt Damon apsireiškus Niujorke pradeda svilti visokiausiais akronimais apipintų žvalgybos agentūrų uodegos. Edward Norton paskiriamas vadovauti operacijai „Sušluokim viską po kilimu ir tikėkimės, kad niekas nepastebės“. Vienas iš jos tikslų – pašalinti operacijos „Outcome“ agentus. „Blackbriar“ ir „Treadstone“ atsimename, o kas ta „Outcome“? Tai – projektas virusų dėka nežymiai pakoreguoti agentų DNR ir taip suteikti jiems mentalinį ir fizinį pranašumą. Vienas tokių „užkrėstų kietumu“ yra Aaron Cross (Jeremy Renner), kuris ne tik išgyvena valymą, bet ir lieka suinteresuotas kuo ilgiau nepasimatyti su Šv. Petru. O kadangi magiškosios „Outcome“ tabletytės baigias, jam tenka po savo vyrišku, raumeningu sparneliu priimti programos mokslininkę Marta Shearing (Reichel Weisz), kurios gyvavimas irgi žeidžia JAV interesus.

 

Mažai žinomoje CŽV programoje „Radžis“ bandyta skaityti žvalgybinius duomenis iš delnų. 

Žiūrint tokį filmą – ir ypač vėliau rašant didžiai gerbiamai ir skaniai kvepiančiai interneto auditorijai – iškyla klausimas: ar jį teisime kaip atskirą kūrinį, ar lyginsime su kitais filmais apie Džeisono Borno išdaigas? Kažkaip sunku laikytis pirmojo varianto, kai esame pastoviai bombarduojami tredstaunais ir blekbraierais. Naujas žiūrovas iš kino salės tikrai išeis su veidu, paralyžiuotu „WTF?“ pozicijoje. Matę prieš tai buvusias dalis (mano atveju – pirmą ir antrą) jau žinos kas ir kodėl čia vyksta, nes mums valstybinės intrigos buvo atskleistos per tris filmus ir muštynes gražiose Europos vietose.

 

Merginoms auditorijoje gali patikti ir kiti kraštovaizdžio iškilumai

Tai yra dar viena „Palikimo“ problema – filmas neskiria tiek laiko veiksmui įdomiose vietovėse. Didžioji jo dalis vyksta JAV, o joje mes jaučiamės kaip namie (net keista kaip Holivudas paverčia mūsų nuosavą žemyną egzotika). Jokių gražių, nuostabia architektūra padailintų vaizdų. Filmai mus priprato, kad rimtų žvalgybininkų žaidimų aikštelė – Europa. Tad be Senojo žemyno nelieka ir mistikos, ir rimtų intrigų dvasios. O pastangos filmo veiksmą perkelti į kitą šalį galiausiai ateina per vėlai, tad to paprasčiausiai neužtenka lyginant su praeitais filmais.

 
 
Standartinė kino kritiko reakcija į žinias apie dar vieną filmą pagal kompiuterinį žaidimą. 

Kalbant apie tai girdėjau nuomonių, kad „Outcome“ programos šiek tiek fantastinis pobūdis gali nepatikti ištikimiems serijos fanams. Asmeniškai negaliu pasakyti, ar jiems jau reikia kreipti į dangų raudos iškreiptus veidus ir mėšlungiškai prie krūtinės gniaužti ašaromis suvilgytą Borno plakatą. „Outcome“ agentai filme neatrodo kažkuo ypatingai stipresni nei ankščiau matyti operatyvininkai. Vėliau, aišku, paaiškinama kodėl Aaron taip reikia stebuklingos mėlynos piliulės (ne „Viagros“) – ir tai turi „Gėlių Aldžernonui“ (Lietuvos Fantastų Profsąjunga įgaliojo mane per metus bent vienoje recenzijoje jį paminėti) pobūdžio tragizmo. Tačiau tam filmui trūko šios dalies akcentavimo ir, realiai, poreikio efektų filmo pasaulyje, o ne vien pasakymo „man tikrai reikia, daktaryte). Dėl to Aaron puse filmo atrodo kaip narkomanas, o tai, palyginus su Borno „kodėl aš neatsimenu iš kur viską žinau ir kodėl mane nori užmušti žvalgyba“, nėra tokia potencialiai įdomi istorija.

 

Ar žinojote: pagal Norton kaktą galima lengvai orientuotis Didžiajame kanjone

Ir nors Jeremy Reiner yra geras aktorius, jis turi vaidinti tą veikėja, kuris jam duotas, o Aaron dažnai primena, ypač pradžioje, penktoką burunduką-narkomaną. Tuo tarpu iš Reichel Weisz vaidmens atsimenu tik isterijos sceną – o tai gero nesako. Edward Norton tikrai nepersistengė vaidindamas, tad už jį visą darbą atlikti turėjo veido kadrai stambiu mastu. Tiesa pasakius, filme visi tarnybų atstovai atrodo pabrėžtinai seni ir aplipę randais, karpomis ir kitais ne dailiais veido bruožais. Ar pagal tai turime identifikuoti blogiečius?

 

Agentas – Voras, Agentas – Voras… 

Mano asmeniniu požiūriu „Bornas. Palikimas“ yra silpniausia serijos dalis. Kita vertus, tai nėra blogas filmas ir todėl jį visai galima pasižiūrėti. Kur daugiau gausime savo akronimų, neaiškių programų ir senų žvalgybininkų dozę?