Visi kas mokėsi fiziką žino, kad bangos sklinda dažniais, ir kiekvienas turi skirtingas savybes, kad ir savo sklidimo atstumą. Belaidis plačiajuostis ryšys naudojasi šiomis sąvybėmis, tačiau su dideliais apribojimais, ryšių dažniai jau senai išdalinti analoginei televizijai, mobiliesiems tinklams, kariniai dažniai, radijo dažniai ir t.t.

Pranešama jog praeitą savaitę pavyko susitarti su Rusijos Federacija, kad ji atlaisvintu, bei leistu Lietuvai naudotis, 790–862 MHz diapazonu. Iki šiol mūsų kaimynė šiuo dažniu naudojosi aeronautinės informacijos rinkimui. Po šio susitarimo, dažnis, pasižymintis dideliu sklidimo atstumu, bus panaudotas antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti elektroninio ryšio paslaugas. Paprasčiau tariant, judriajam plačiajuosčiam ryšiui, kurio paklausa nuolatos didėja.

„Šis susitarimas svarbus visoms šalims. Juk turime bendrą tikslą – kad kuo daugiau gyventojų galėtų naudotis greituoju internetu ir šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis“, – šalių susitarimą komentavo Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Ramanavičius.

Numatomas atlaisvintų dažnių naudojimas prisidės prie skaitmeninės atskirties mažinimo: kaimo vietovėse ims veikti belaidis plačiajuostis ryšys, daugiau piliečių galės paprasčiau patenkinti įvairius socialinius, ekonominius ir kultūrinius poreikius, kurie vis labiau priklauso nuo naujųjų technologijų. Taigi, to pasekoje galime tikėtis visą Lietuvą uždengiančio greitojo interneto, o žmonėms nebereikės, norint naudotis internetu, itin smarkiai tyrinėti ryšio stiprumo žemėlapių.