Kad ir kokios geros buvo „Steelseries 7H USB“, galiausiai sugedo jų garso kabelis ir teko ieškotis naujų. Kodėl „Razer Electra“? Todėl, kad pagailėjau pinigų „Audio Technica ATH-M30x“, be to, šios „Razer“ ausinės turi mikrofoną ir yra skirtoss žaidimų entuziastams, o būtent toks aš ir esu.

Svarbiausia, „Razer Electra“ naudoja keičiamus garso kabelius. Jie 3,5 mm kištukais, todėl sugedus, prireikus ilgesnio ar trumpesnio, ne bėda tokių rasti. Komplekte jų du: vienas su mikrofonu, kitas be (abu 1,3 m ilgio, taigi, trumpi). Kadangi kabeliui su mikrofonu naudojamas 4 konduktorių 3,5 mm kištukas, juo atkeliauja ausinių ir iškeliauja mikrofono signalas. Dėl šios priežasties „Razer Electra“ mikrofonas veikia daugumoje mobiliųjų telefonų, kuriuose naudojama laisvų rankų įranga, bet tik mažumoje kompiuterių, kuriuose paplitusios integruotos garso plokštės su atskirais lizdais ausinėms ir mikrofonui. Nors signalus atskiriantis šakotuvas kainuoja kelis eurus, tai rimtas trūkumas kompiuterių žaidėjams skirtoms ausinėms.

Kodėl kompiuterių žaidėjams? Todėl, kad savo pasirodymo metu – 2011-ųjų spalį – „Razer Electra“ nebuvo suderinamos nei su „Xbox 360″, nei su „PlayStation 3″, nei su „Wii“. Laimei, su dabartinės kartos konsolėmis situacija kitokia. „Wii U“ ir „PlayStation 4″ jau turi 4 konduktorių 3,5 mm garso lizdus, o netrukus tokie atsiras ir naujo modelio „Xbox One“ pulteliuose. Būdamos vidutinės varžos (32 Ω) ir jautrumo (104 dB), „Razer Electra“ geriausiai tinka būtent tokiems prietaisams kaip konsolės ir mobilieji telefonai, su kuriais paprastai nenaudojami garso stiprintuvai.

Tiesa, neįsivaizduočiau „Razer Electra“ naudojamų su kuo nors kitu negu kompiuteriu ar konsole. Su jomis neįmanoma pasirodyti viešumoje. Ausinės nėra nei kažkuo ypatingai baisios, nei kažkuo ypatingai gražios, tačiau labai gremėzdiškos, savo garsiakalbių kupolais neestetiškai atsikišusios į šalis. „Razer Electra“ pagamintos iš storo, tačiau girgždančio plastiko. Priešingai nei sufleruoja išvaizda, sveria jos ne ką daugiau už kitas panašaus tipo bei kainos ausines – 284 g. Taip pat, nepaisant dydžio, „Razer Electra nepaprastai patogios – ko gero vienos patogiausių, kokias tik yra tekę bandyti: nepriekaištingai atlaikančios keleto valandų trukmės žaidimų ir muzikos sesijas, nenuvarginančios kaklo, nenušutinančios ausų. Žodžiu, komfortabilumui priekaištų neturiu.

Jų turiu garsui. Dažnai sakoma, jog ausines verčiau rinktis pagal apžvalgas, o ne pagal specifikacijas, tačiau jos šiuo atveju neblogai nusako tikrąjį skambesį. Pavyzdžiui, dažnių diapazonas. Audiofilai jo reikšmę laiko menka, jei ne visiškai niekine, tačiau „Razer Electra“ atveju aš pirma išgirdau, o tik paskui pasitikrinau, jog kažkas su juo ne taip. Jis gan trumpas: žemi prasideda nuo 25 Hz, aukšti baigiasi ties 16 kHz. Daugiausiai informacijos prarandama vidutiniuose. Dominuoja kontuzinančiai trankūs ir sferiškai blausūs žemi bei dygūs, sausoki aukšti.

Trokštamos harmonijos garso vienodintuvu taip ir nepavyko išgauti. Nors skambesys buvo pakankamai geras, niekada nesijaučiau taip, lyg būčiau už jį sumokėjęs per mažai. Prisipažinsiu, už penkiasdešimtinę tikėjausi šio to daugiau. Tai tikrai ne tokios ausinės, kurias rekomenduotum povandeninių laivų navigatoriams, seismologams, muzikologams ar kitiems, ieškantiems dieviško raiškumo bent viename dažnių diapazone.

Kaip ir buvo galima tikėtis, „Razer Electra“ su žaidimais sekasi geriau. Išbandžiau jas su visa eile iš jų: „Dirt 2″, „Battlefield 4″, „Resident Evil: Revelations 2″, „King of Figthers XIII“, „Grand Theft Auto: San Andreas“, „Parasite Eve 2″, „Need for Speed III: Hot Pursuit“, „Silent Hill: Homecoming“ ir ir tebebandau su „F1 2013″. Jei nebūčiau klausęsis muzikos (daugiausiai „In Colour“ iš „Jamie xx“, „Painted Shut“ iš „Hop Along“, „Lifes Rich Pageant“ iš „R.E.M.“ ir „Currents“ iš „Tame Impala“), apie „Razer Electra“ būčiau susidaręs geresnę nuomonę. Kadangi žaidimų paprastai klausomasi tyliau, o žemesniu garsu pigias ausines sunkiau atkirti nuo brangių, nepastebėjau beveik jokio disonanso tarp skirtingo dažnio garsų. Užtat pastebėjau tai, ko neleisdavo pastebėti televizoriaus garsiakalbiai – ne visų žaidimų daugiakanalis garsas tinkamai konvertuojamas į dvikanalį. Kaip ausinės, neatkuriančios nei virtualus, nei realaus daugiakanalio garso, „Razer Electra“ sukuria išties neblogą erdvės pojūtį – žaisdamas „F1 2013″ net kelis sykius tikrinau, ar kartais nėra įjungtos televizoriaus kolonėlės, nes atrodė, kad kai kurie garsai sklinda būtent iš jų, esančių už kelių metrų priešais.

Ar kam nors rekomenduočiau „Razer Electra“? Ne. Taip, tai labai patogios, galingai skambančios ausinės (kaip naudojančios 40 mm skersmens garsiakalbius, žinoma!) su keičiamais garso kabeliais ir tvirtu storo plastiko korpusu, tačiau jos nepatraukliai didelės, santykinai brangios, ne visai pritaikytos kompiuteriams ir nepasižyminčios išskirtine garso kokybe. Vienintelis mikrofonas nustebino savo gebėjimu nepriekaištingai įrašyti garsą (gaila, kad negaliu jo naudoti kaip laisvų rankų įrangos!). Nuoširdžiai tikiuosi, jog tai ne geriausia, ką šiais laikais galima įsigyti už 50 eurų. Jeigu ne, turėsiu atsiimti žodžius, jog šiek tiek apsirikau pasirinkdamas „Razer Electra“.