„Peer-to-peer“(p2p) keitimosi duomenimis programas veikiausiai žinome kiekvienas. „Napsterio“ pradėta p2p manija nė neketina sustoti, tuo tarpu tinklo žaidimų kūrėjai ėmė galvoti, ar nebūtų galima patogaus principo pritaikyti ir savo darbe.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana keistai – kiekvieno iš tinklo žaidimą (WoW, Everquest ir kt.) žaidžiančio žaidėjo kompiuteryje saugoma virtualaus pasaulio, kuriame ir vyksta žaidimo veiksmas, dalis. Toks sprendimas, jį vykusiai įdiegus, padėtų apskritai atsikratyti centralizuotų tarnybinių stočių. Tai gerokai sumažintų žaidimo kūrėjų patiriamas išlaidas bei veikiausiai sąlygotų bent nežymų mokamų tinklo žaidimų kainų smuktelėjimą.

Dabar gi žaidėjai turi jungtis prie tarnybinių stočių, kurios dažnai veikia nestabiliai. P2P pritaikymui tinklo žaidimams pademonstruoti bendrovė „France Telekom“ sukūrė nediduką dvimatį RPG žaidimą „Solipsis“, kuris žaidžiamas internetu. Jam nereikia tarnybinių stočių – virtualaus žaidimo pasaulio gabalėliai saugomi žaidėjų kompiuteriuose.

„France Telekom“ rengiasi pristatyti ir trimatę p2p principu veikiančio žaidimo versiją, tačiau prieš tai teks išspręsti perdidelio duomenų srauto problema. Jo kilmė savaime suprantama – kuo daugiau žaidėjų užsuka į, tarkime, Tomo kompiuteryje saugomą virtualaus pasaulio dalį, tuo labiau stringa Tomo interneto ryšys.

Tinklo žaidimų veikimas p2p principu kelia ir tam tikrų nepatogumų. Analitikai teigia, jog kažkokio centralizuoto valdymo virtualiam pasauliui visgi reikės, nes priešingu atveju jis taps neįdomus. Julian Dibbel, tinklo žaidimams skirto interneto dienoraščio „Terra Nova“ redaktorius teigia, kad diegiant p2p principą svarbu išvengti nuobodybės. „Galima sukurti taip veikiantį žaidimą, tačiau ką vartotojai jame veiks? Jiems bus tiesiog nuobodu klajoti bekraščiame žaidimo pasaulyje“ sako jis, ir veikiausiai yra teisus. Juk dėmesį online geimai, ypač mokami, išlaiko tuo, jog kūrėjai juose nuolat pasiūlo naujų artefaktų bei kitų pakeitimų.

Man pačiam p2p principu veikiantys online žaidimai atrodo mažų mažiausiai įtartinai. Kažin, kaip reikalai su apsauga nuo, tarkime, sumanių piliečių atliekamų kodo modifikacijų? Juk savo kompiuteryje galima daryti ką norime, tad ir keisti jame saugomą virtualaus pasaulio dalį labai norint veikiausiai pavyks.