„Microsoft“ vykdantysis vadovas Styvas Ballmeris pažėrė sparnuotų žiniasklaidos ateities prognozių. Diskusijos su „Washington Post“ redaktoriais metu jis pareiškė, kad po dešimties metų tradicinė spauda bus tiesiog išnykusi – visos žinios vartotojus pasieks kompiuterių tinklais.
Anot S. Ballmerio, laikraščiai ir žurnalai neišnyks, tačiau jie neteks savo popierinės formos ir virs išimtinai skaitmeniniais. Visgi kalbėdamas toliau savo prognozės virtimo realybe tarpą jis kiek praplėtė – tai turėtų nutikti po 8-14 metų.
Be šio pareiškimo S. Ballmeris pažėrė ir kitų linksmų užuominų. Jis teigė nė nenujaučiantis ką yra sumanę „Google“, mėgstantis TV serialą „Lost“, tačiau nesirengiantis žiūrėti jo internetu vien tam, kad už kelių dolerių mokestį nebūtų rodomos reklamos.
Pilnas interviu guli čia.
29 Komentarai
bizniokas
geriau zmones nustotu tobulint robotus ir pasistengtu sugalwot buda kaip padaryt kad zmogus galetu naudotis visu 100% savo smegenu 😀
EDman
Frostas, tas blackgoblin per kvailas suvokt kokios tendencijos is tiesu yra aktualios. Pats prisipazino, kad dar yra vaikas, tad filmu itaka jo smegeninei akivaizdi. O savo paskutiniam poste isvis nusisnekejo, tarsi megintu teisintis, bet tik dar giliau iklimpo su savo nesamonem.
Black_Goblin
Robotų evoliucija yra lėta, o rezultatų iškart nematyti. Palyginus robotechnikos ir žmonijos progresą, pastarasis atsilieka tūkstančiais kartų. Iš pradžių jie, kaip ir mes, turėjo išmokti vaikščioti. Tiesa, 1 km/h greitis tikrai nėra didelis, bet labai panašus į mūsų šliaužimą kai dar neturėjome nė metukų.
Bet naujasis Honda Asimo robotas moka ir bėgioti – net 6 km/h. Be to, šis robotas bėgioja aplinkui, slalomu 5 km/h greičiu. Po daugybės nesėkmingų bandymų (bandymas nr. 1; bandymas nr. 2) ir truputi pasitreniravęs, pagaliau Asimas išmoko ir padoriai užlipti laiptais. Kad ir kaip nuskambėtų juokingai – tai vienas didžiausių pasiekimų robotų kūrimo srityje. Apie tai, kaip šie robotai jaučia aplinką galima pasižiūrėti įdomiame filmuke.[link]http://www.youtube.com/watch?v=0dv0wJDwtuw[/link]
Yra ir specifines funkcijas atliekančių robotų. Vienas įdomiausių tikriausiai robotas, kuris sugeba piešti. Ilgiau pagalvojus tai logiška: robotas-kompiuteris nustato tikslias žmogaus koordinates ir atkuria vaizdą taškas į tašką tikslumu. Veikimas panašus į įprasto spausdintuvo.
Jau prieš dvidešimt metų susikūrė pirmieji robotai, kurie sugeba sudėlioti kubiką-rubiką taip, kad visos šešios kubiko pusės taptų vienspalvės. Ir tai robotas padaro per mažiau nei minutę! Tokių robotų galvoje įmontuotas detektorius, kuris nustato kiekvieno kvadrato poziciją ir ieško sprendimo būdo. Štai, pats naujausias Kawasaki Cube-Kun robotas sprendimo būdą randa per mažiau nei sekundę. Tai kolkas tobuliausias kubiko-rubiko sprendėjas iš visų.
Black_Goblin
Nors jis taip ir nepadarys, tačiau pramogų versle robotai nepralenkiami. Net garsiausias saksofonistas Čarlis Parkeris „Paukštis“ tokios gerklės pavydėtų. Įsivaizduokite kiek valandų jis gali pūsti dūdą neįkvepiant oro. Jie gali viską: griežti smuiku, šokti. Be to, jau du metus gyvuoja pirmasis robotų šokių kolektyvas „Sony“, kurių japonišką šokį galite pasižiūrėti čia. Kol robotai dar nėra masinis produktas, jis daug patrauklesnė darbo jėga nešant kavą lankytojams, negu bet kokio grožio mergaitė. Na, dėmesio tikrai robotukui netrūktų.
Robotų ateitis
Įdomiausią porciją mums ruošia ateitis. Kuo tolyn, tuo labiau robotai darosi panašesni į žmones, vyksta humanizacijos procesas, nyksta ribos tarp žmogaus ir roboto. Jau dabar kai kurie robotai sugeba atpažinti save veidrodyje, o kai kurie yra monetos dydžio ir sugeba skraidyti. Pastarieji tesveria tik 60 miligramų, bet yra penkis kartus galingesni už tikras muses.
Tai tik riboto mąstymo vaisiai. Bet jeigu suprastumėm robotų evoliuciją bendrąja prasme, tai suvoktumėm, jog šie gali pranokti mus pačius. Garsus futuristas, Ray Kurzweil teigia: „technologinės permainos ne tik leis mums sukurti robotus, tokius kaip mes, bet ir tokius, kurie pranoks mūsų pačių intelektą: kyborgus, androidus ir kitas kombinacijas, kurių dabar nė negalime įsivaizduoti
Black_Goblin
Dirbtinis intelektas – bet koks dirbtinai sukurtas intelektas.
Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.
Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos, matematikos ir logikos, komunikacijos teorijos, filosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai. Jie vadinami neuroniniais tinklais, kurie vėliau panaudojami sprendžiant įvairių sričių problemoms spręsti – balso ar vaizdo atpažinimui, ligų diagnozei ir panašioms problemoms, kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendžiamos dėl ribotų techninių galimybių.
dar kas yra? 😀
shadow
100% sutinku. Ir lazinuos, kad visi, teigiantys kitaip, nera bande iPhone 🙂
EDman
Ko tu cia prikopinai to teksto? Destyk savas mintis, nes antraip matau, kad mastyti nemoki. Pavyzdziai tai apgailetini… Tu vis dar nesuvoki esmes… Negi tu is tiesu toks kvailas? O dabar ziurek, kad ir tavo tas robotas renkantis rubika. Tu supranti, kad jis yra uzprogramuotas ir visi jo veiksmai yra numatyti?? Tu supranti, kad robotas paprasytas sumustinio nesuteps, jis tik sudes rubika. Aisku galima perprogramuoti, bet tada cia reikalingas zmogaus isikisimas (tad koks cia di?). Di bus tada kai, tas robotas niekieno neprasytas, niekieno neprogramuotas ims ir sutaisys tarkime sulauzyta kubika rubika. Pats pamatys situacija, ja ivertins, ir sutvarkys ta rubika. Ir tai jis padarys pats, kitaip sakant tokios galimybes jam zmones nebus numate, jis pats ta ismoks! pats save perprogramuos. O tai jau yra replikavimo funkcija. Tu sita bent suvokei?
EDman
O varge… Tiesiog apgailetina ziureti kaip is pradziu pakopinai teksta, kurio pats net nesuvokei (ar tu bent zinai kas yra replikavimas?). Tu net nezinai kas yra DI, nes tavo duoti pavyzdziai yra tik vargani uzprogramuoti ir numatyti, bei nuspejami agregatai. Jie visiskai neatitaiko DI standartu… Tiesa sakant, vargu ar tai tau suvokiama, nes pats sau priestarauji… Apgailetina…
Frostas
Tureciau as cia laiko tai prirasyciau o dabar man dar tesiasi universiteto egzaminai. Galiu tik trumpai.
Kubiko rubiko surinkimas tai tik galingesnio procesoriaus pasekme ty apdorojamu operaciju kiekis. Yra tik vienas rimtesnis proverzis, bet jis susijes su sensoriu tobulejimu o tai leido sukurti dirbtinius sanarius artimus zmogui. Ko pasekoje robotas sugeba judeti panasiau i zmogu, bet tai nera proto pozymis.