Kai mano požeminę slaptų ir ypač tikslių testų laboratoriją pasiekė „Steelseries Siberia V2“ ausinės, nepajutau joms jokios traukos. Nuo „Logitech G930“ testo nepraėjo ir savaitė, o tomis dienomis dar ir turėjau progų paklausyti kaip skamba 300 žalių kainuojančios „Beats“. Nepaisant visų pakuotę puošiančių blizgučių, apdovanojimų, pagyrimų ir rekomendacijų, paprasčiausiai nesugalvojau kuo sibirietės galėtų nustebinti.

Nors pati ausinių pakuotė dvelkia santūria prabanga, jos turinys irgi nepaliko didelio įspūdžio. Ausinės, prailgintuvas ir pora skrajučių. Labai tikėjausi rasti USB perėjimą ir išmėginti jį su konsolėmis, bet deja, deja.

Pačios ausinės pasirodė perdėm lengvos, trapios ir dailios. Blizgi apdaila atspari pirštams, nenusičiupinėja. Kokybiškos medžiagos ir preciziškas surinkimas sudaro rimtą įspūdį. Akimirka šmėkštelėjo mintis, kad jei Sparta turėtų savo e–sporto komandą, jos kariai naudotų būtent šį modelį. Vizualiai neiššaukiantis, bet tuo pat metu skleidžiantis „rimtumo“ aurą įrankis.

Sibirą pamilau tik į jį nuvykęs. Dar nė nespėjau jų prijungti, tiesiog pasimatavau ir to pakako, kad suprasčiau — apžvalga bus pozytivi.


Techninės charakteristikos (ausinės)
Atkūrimo dažnis: 18 – 28.000 Hz
Varža: 32 Omai
SPL@1kHz, 1Vrms: 112 dB
Kabelio ilgis: 1 metras (+ 2 metrų prailgintuvas).
Jungtys: auksuotos, 3,5 mm

Techninės charakteristikos (mikrofonas)
Veikimo dažnis: 50 – 16.000 Hz
Jautrumas: -38 dB

Kadangi mano požeminė laboratorija garsėja jokios specifinės įrangos nebuvimu, o aš nesu joks technologas visi mano tyrimai atliekami iš akies (ar šiuo atveju ausies). Visumoje skaičiukai simbolizuoja universalų įrenginį. Ausinių varža visiškai pritaikyta buičiai ir namuose naudojamoms sistemoms pradedant nešiojamais MP3 grotuvais, baigiant kompiuterio garso plokšte ar namų kino sistema. Garso atkūrimas taip pat neturi jokių išskirtinių bruožų. Turiu galvoje neigiamą išskirtinių bruožų pusę. Dauguma žaidimams skirtų įrenginių „serga“ nepagydoma „bumčikų“ liga.

„Syberia“ pasižymi sodriu, pilnu, vidutinių ar aukštų dažnių neužgožiančiu skambesiu. Tiesą sakant, buvau nustebintas šilkiniu 50mm dinamikų skleidžiamu garsu žaidžiant „Civilizaciją“. Kaip žinia šio žaidimo garso takelis gavo „Grammy“ apdovanojimą, tačiau iki šiol aš jo nemėginau žaisti su ausinėmis. Atvirai pasakysiu, kurį laiką, kol neapsipratau, nugaroje buvo apsigyvenę šiurpuliukai.

Dizainas
Kaip jau minėjau ausinės tikrai patrauklios, dabar truputį apie dizaino praktiškumą ir tikrąsias mano meilės joms priežastis. Visų pirma šios ausinės labai lengvos. Labai, labai lengvos. Toks lengvumas pasiektas pasitelkus kūrybingą laikančiojo lankelio sprendimą. Syberia realiai turi du laikančiuosius lankelius — išorinį ir vidinį. Pagrindinė išorinio lanko funkcija laikyti garsiakalbius ir prispausti juos prie žaidėjo galvos iš šonų, tuo tarpu pačios ausinės laikosi jau vidinio lankelio pagalba. Šis pagamintas iš švelnios minkštos medžiagos ir prie ausinių tvirtinamas ant savotiškų spyruoklyčių, kurios išsitempia lygiai tiek, kiek reikia, kad ausinės ant galvos tupėtų tvirtai ir niekur nespaustų.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad patys garsiakalbiai „supakuoti“ į didelius kaušelius. Kaušelių kraštai prigrūsti ypatingai minkštos, garsą izoliuojančios medžiagos, tad užsidėjus ausines ausys pilnai uždengiamos, bet tikrai neteko pajusti, kad nors kurioje vietoje jos spaustų. Tą patį nemirkteldamas pasakyčiau ir apie „G930“ kurios panašaus efekto pasiekia pasitelkdamos kiek kitokius sprendimus, bet… Tiek „Logitech G930“, tiek praktiškai visos kitos pilnai ausis dengiančios ausinės kurias man teko turėti, neatlaiko ilgų žaidimo sesijų. Kalbu apie 4-8 valandų non–stop žaidimo sesijas, kurios bent jau mane ištinka mažiausiai kartą per savaitę. „Syberia“ ištestavau naktį po Joninių iki pirmų gaidžių kaldamas „Alice“, „Child of Eden“ ir „Shadows of the Damned“.  Visi žaidimai labiausiai skiriasi tuo, kad kiekviename jų muzika atlieka svarbią, tačiau vis kitokią rolę. Alisos tikslas sukurti niurią, pamėklišką atmosferą, tuo tarpu „Shadows of the Damned“ mėgina mėtyti žaidėją iš raminančią muziką grojančio lifto į arkadų saloną, o iš ten į sunkaus metalo fiestą ir atgal. Apie „Child of Eden“ kol kas patylėsiu.

Visuose žaidimuose „Syberia“ pasirodė puikiai. Dialogai girdimi ypač švariai ir aiškiai, susišaudymai atima kvapą… Tiesą sakant ausinės puikiai perteikia ir kryptinį garsą, tad jausmas toks it mūvėtum ausines su emaliuojamu 5.1 garsu. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad visą tą laiką kol žaidžiau, aš vis pamiršdavau kad sėdžiu su ausinėmis. Jų paprasčiausiai nejauti. Tą pat akimirką kai užsidedi „Syberia“ jos priauga prie galvos it koks simbiotas. Kaip pavyzdį galiu pasakyt, kad pusmetį pamiršęs nueiti į kirpyklą būna žaidžiu su kepure, kad plaukai nelystų į akis. Nors ji pas mane smagi ir patogi, nebuvo taip, kad ištverčiau visą naktį. Su „Syberia“, jei tik jos būtų bevielės, nueičiau ir miegot. Būtent šis ausinių akcentas ir tapo pagrindine mano simpatijų priežastimi.

Kaip jau supratote iš minėtų žaidimų, ausines naudojau konsolių žaidimams. Deja, tiesiogiai prijungti jų prie konsolės nepavyks, tačiau naudojama 3.5mm jungtis yra pakankamai universali, kad kiekvienas rastų būdą naudoti ausines visur kur norisi. Čia ne mažiau svarbus ir laido sprendimas. Pačios ausinės turi metrinį laidą, kuris yra daugiau nei pakankamas žaidžiant nešiojamu kompiuteriu, naudojant ant stalo esantį HUB‘ą ar prie diržo prisegtą MP3 grotuvą. Tuo tarpu komplekte esantis 2 metrų prailgintuvas sudaro visas reikalingas sąlygas tiek žaidimui konsolėmis, tiek ausinių prijungimui tiesiai į giliai po stalu esančio kompiuterio „subinę“. Ant laido esantis garso reguliatorius ir mikrofono įjungimo/išjungimo mygtukas yra minimalistinis ir praktiškai nieko nesveria. Vadinasi viena tabaluojančia nesąmone mažiau, tai ypač aktualu žaidžiant stovimus žaidimus. Pavyzdžiui „Guitar Hero“, kur bent jau mane visuomet „suerzina“ ne laiku ir ne vietoj atsisegantis ar išsisiūbuojantis mano „Philips‘ų“ kontrolinis pultas.

Na ir paskutinis paminėjimo vertas dizaino elementas — mikrofono integracija. Mikrofonas montuojamas ant standaus lankstaus laido, kurį naudodami galime kažkiek išlenkti pagal savo poreikius, o nenaudodami sukišam atgal į ausines. Labai patogi funkcija, o ir estetinis vaizdas nudžiugins tuos, ką erzina styrančios kitų headset‘ų „antenos“.


Trūkumai? Nėra!
Hehe… Ne, juokauju. Yra. Lygiai 2.
Pirmas trūkumas toks labiau simbolinis. Ausinių laidas. Atrodo labai plonas ir labai trapus. Nors per mėnesį naudojimo ir tąsymo nuo sistemos prie sistemos, jis nei susivėlė, nei susisuko, nei susimetė mazgais — kas kartą imdamas ausines pagalvoju, kad norėtųsi rimtesnio kiauto laidui. Baisu, kad tiesiog iš netyčių kas jį suplėšys, ypač kai žaidžiama konsole ir jis driekiasi pažeme kur šliaužioja vaikai.

Antras trūkumas — kaina. Nepaisant to, kad tiek savo išvaizda, tiek skambesiu „Syberia V2“ prilygsta ar net pranoksta panašaus kainų lygio produktus žaidėjams ir galėtų konkuruoti su panašiai kainuojančiais produktais muzikos mėgėjams, norėtųsi šiek tiek žemesnės kainos. Na, kad sutilpt į 200 litų.

Beje, žiūrinėdamas ką galima nusipirkti Lietuvoje radau ir ankstesnę Syberia versiją. Jei tikėti gamintojais, tarp Full Size ir Syberia V2 skirtumų ne ypač daug, o štai kaina skiriasi vos ne 80 litų.


Reziumė
Vienas geriausių pasirinkimų rinkoje ieškant ausinių kurias galėsi naudoti su visais žaidimais, visomis sistemomis ir visomis sąlygomis. Menkas svoris ir visiškas susiliejimas su galva, jas paverčia ne tik puikiu daiktu išvykoms su MP3 grotuvu, bet ir vienu „rimtesnių“ įrankių turnyrams ar LAN Party renginiams. Normaliai uždėtos ir veikiančios ausinės praktiškai nepraleidžia garsų iš išorės, o dalinai atitraukus vieną kaušelį, kad girdėt pašnekovą ar komandos draugus, galima taip sėdėti ir visą parą. Ypatingai minkštos medžiagos ir ne stipresnis nei būtina, ausinių lankelio spaudimas garantuoja, kad prispaustas ausies kampas nepradės gangrenuoti.