Įsivaizduokime roboto ranką, kuri jungiasi tiesiogiai i nervų sistemą, kad smegenys galėtų valdytį jos judesius ir jos nešiotojas galėtų jausti rankos spaudimą bei šilumą. Ši technologija žengė žingsnį pirmyn dėl naujų fotonų sensorių, kurie gali pagerinti jungtis tarp nervų ir protezinų galūnių.

Dabartinė nervų sąsajos yra elektronės, kurios sudarytos iš metalinių komponentų, kuriuos kūnas gali atmesti. Šiuo metu Marc Christensen iš Dalaso „Southern Methodist“ universiteto Teksase, su kolegomis kuria sensorius, kurie surenka nervų signalus naudodamiesi šviesa. Jie įstato optinius pluoštus ir polimerus, kurie yra žymiai geresni nei metalas, nes nesukelia neigiamos organizmo reakcijos, bei neoksiduojasi.

Sensoriai kol kas yra kūrimo stadijoje (prototipai) ir per dideli, kad būtų implantuoti į kūną, tačiau mažesnės sensorių versijos turėtų dirbti biologiniuose audiniuose, teigia gamintojai.

Technologija

Sensorių pagrindas yra iš polimerų pagaminti sferiniai kiautai, kurie keičia savo formą įtakoti elektrinio lauko. Kiautai yra sujungti optiniu pluoštu, kuris išsiunčia šviesos spindulį. Spindulys keliauja po šiuos kiautus.

Idėja yra tokia, kad elektrinis laukas, surištas su nervų impulsu galėtų įtakoti sferos formą, kuri pakeistų šviesos rezonansą kiauto viduje. Tada nervas efektyviai tampa dalimi fotoninės grandinės. Teoriškai, optinio audinio šviesos rezonanso pasikeitimas, kur šviesa keliauja per optinį audinį, galėtų pasakyti rankai, kad smegenys nori pajudinti pirštą.

Šuo-robotas

Mokslininkai planuoja pademonstruoti veikiantį prototipą su kate ar šunimi per ateinančius kelis metus. O iki to laiko, sensoriai turi būti sumažinti nuo šimtų mikrometrų iki 50 mikrometrų. Šis projektas turi 5.6 milijono dolerių finansavimą iš JAV DARPA (military’s Defense Advanced Research Projects Agency).

Tačiau Mark Gasson iš UK „University of Reading“ sako, kad sensoriai vis vien gali būti atmesti organizmo.