Net ir kūjis yra per silpnas įrankis, norint išmušti nusistovėjusius stereotipus iš žmonių galvų. Kadangi kompiuteriais dirba daug kas, tačiau apie juos supranta toli gražu ne visi, todėl galime teigti, jog dauguma kompiuterių vartotojų neišmano apie įrenginius kuriais naudojasi.

Čia į pagalbą atbėgą viską „išmanantys“ parduotuvių konsultantai ir pagal savo poreikius stereotipus formuojančios kompiuterių gamybos kompanijos. Jų tikslas yra kuo didesnis prekių vartojimas ir kuo didesnė suma investuota jų įsigyjimui.

Pavyzdžiui nuėjus pirkti kompiuterį už 250 eurų ir pasakius, kad pagrindiniai reikalavimai yra elementariausios kasdienės operacijos, Jums vis tiek bus pasiūlytas kompiuteris kainuojantis bent 400 eurų. Konsultantas papasakos, kad brangesniame modelyje esantis aukštesnės klasės procesorius lengviau susidoros su visomis operacijomis. Ir greičiausiai Jūs tuo patikėsite. O jeigu ne – turėsite pademonstruoti, kad Jūsų žinios šioje srityje yra didesnės už vadybininko ir po penkto perklausimo „Ar tikrai norite įsigyti tokį pigų kompiuterį“ jis Jums kartėlio perpildytu veidu paduos Jūsų norimą pirkinį.

Blogiausia yra tai, kad sprendimas, iš tiesų pasėsiantis vartotojui išleidus vos 40 eurų daugiau pasiekti geresnių rezultatų egzistuoja. Tiesa praktikoje jis taikomas retai, nes prieštarauja gamintojų interesams pardavinėti kompiuterius su kuo įspūdingesniais skaičiukais.

Kita PC industrijos skleidžiama blogio šaknis sako, kad kompiuterį reikia reguliariai atnaujinti. Kažkieno paskleistas mitas byloja, kad „po dviejų metų naudojimo kompiuteris laikomas morališkai pasenusiu ir jį reikia pakeisti į naują“. Ir vėl Industrija bando pasiglemžti mūsų pinigus. Pakaks!  Kylame į kovą prieš klerkus, kurie nori nuo mūsų nuplėši paskutines kelnes!

Į mano namus atkeliavo senas Asus N61VG nešiojamasis kompiuteris. Tai dar 2009-aisiais pagamintas modelis su numirusiu kietuoju disku. Buvo prašoma tik vieno – išgelbėti kompiuteryje esančius failus. Kadangi kompiuteris „morališkai pasenęs“, veikė lėtai, net nebuvo galvojama apie jo taisymą. Tačiau panaudojęs vieną triuką kompiuterį prikėliau išleisdamas penkis kartus mažiau pinigų, nei kainuotų naujas įrenginys, o šalia to padariau, jog savo darbo našumu jis triuškintų naują kompiuterį.

Apie gaivinamą kompiuterį

Iš pirmo žvilgsnio šis Asus N61VG yra visiškas lavonas. Kraunantis Windows‘am kompiuteris „nulūžta“. Bandant įrašyti naują operacinę sistemą pamatome klaidos pranešimą. Safe mode režimas neveikia. Taigi gyvybės ženklų jame labai mažai. Pagal visus simptomus nesunkiai galime nustatyti, kad kompiuteryje yra miręs kietasis diskas.

Pats kompiuteris atrodo pakankamai neblogai išsilaikęs. Padevėjimo ženklų galima matyti ant viršutinio dangčio, tačiau jų tiek kiek panašios plastmasės dangčiuose būna po vienerių metų. Nors klaviatūra ir yra ragavusi kavos, bet ją nurijo pakankamai skaniai, požymių apie incidentą nėra likę.

Dabar detaliau papasakosiu apie techninę įrangą. Pirmiausiai į akis krito labai neįprastas ekranas. Tai 16,0 colio įstrižainės modelis, teoriškai skirtas tiems, kam 15,6 colio per mažai, o 17,3 colio kompiuteris yra per didelis. Praktiškai skirtumo nuo 15,6 colio ekrano nematysime. Kitas išskirtinumas 1280×720 rezoliucija, kai kituose nešiojamuosiuose ji būna kiek didesnė – 1366×768. Rezoliucjos taip pat yra pakankamai panašios ir praktinio skirtumo nėra matoma.

Kompiuterio širdis yra Core 2 Duo (uch kaip seniai girdėtas vardas) T6600 procesorius. Dviejų branduolių įrenginys pasiekia 2,2 GHz greitį. Jo visiškai užtenka kasdieninėms užduotims atlikti. Kaip ir visi kiti per pastarąjį dešimtmetį išleisti procesoriai, neskaitant Intel Atom‘ų, kurie buvo tiesiog absurdiški – stabdydavo „internetui pritaikytą kompiuterį“ tik atsidarius daugiau langų.

Paprastai tokio laikmečio kompiuteriai turi po 2-4 GB operatyviosios atminties. Jei šis skaičius yra šalia apatinės intervalo ribos, reiškia naujinant kompiuterį reiks nusipirkti operatyviosios atminties. Laimei šį kartą taip nebuvo – 4 GB yra pats tas kompiuteriui, su kuriuo nebus atliekamos sudėtingos užduotys.

GeForce GT220 net ir prieš šešerius metus buvo visiškai netinkama žaidimams žaisti, o ką jau kalbėti apie dabartinius grafikos šedevrus… Bet tokį kompiuterį įsigiję pirkėjai net ir tada negalvojo apie žaidimus, tad mažai tikėtina, kad jie rūpi ir dabar. Tad vaizdo plokštė puikiai tinkama atlikti pagrindiniam darbui – vaizdo perdavimui į ekraną.

Stebuklingas greičio vaistas

Paprasčiausias variantas norint sutaisyti šį kompiuterį yra nusipirkti tokį patį 500GB kietąjį diską ir toliau naudoti kompiuterį lyg jis būtų naujas. Tačiau pažadėjau kompiuterį vos už 40 eurų padaryti žymiai greitesniu net ir lyginant su naujais „darbiniais arkliukais“.

Ne paslaptis, kad visų kasdieninių užduočių atlikimą stabdo ne procesorius, ne operatyvioji atmintis (na nebent atsidarius 30 Chrome langų), o kietasis diskas. Kad ir kokia greita bus laikmena, ji vistiek bus lėčiausia grandimi nortint dirbti kuo greičiau, tad mums reikia seną kietąjį diską pakeisti į naują kuo greitesnę duomenų talpyklą. Taip, Jūs supratote teisingai. Į velniškai seną kompiuterį montuosime greitą SSD diską!

Rinktis brangų SSD diską labai retai būna protingas sprendimas. Dar rečiau protingu sprendimu būna pasirinkimas montuoti brangų SSD į labai seną kompiuterį. Taigi šį kart į pagalbą pasitelksime Silicon Power V70 SSD diską, kainuojantį apie 95 eurus.

Keista, kad pigiame diske pamačiau geresnę komplektaciją nei aukštesnės klasės Silicon Power S80. Šalia vartotojo vadovo randame 3,5 colio diskų adapterį ir aštuonis varžtus. Kažkur mėtosi ir į kadrą nepapuolęs adapteris 9,5 mm aukščio lizdams. Deja visos šios detalės montuojant diską į seną nešiojamąjį nebus reikalingos. Nors žodis „deja“ čia visiškai buvo nereikalingas – kuo mažiau dalių bus procese, tuo jis bus paprastesnis.

Tai jau antroji Silicon Power V70 disko karta. Pirmieji diskai turėjo labai gražų auksinės spalvos šlifuoto aliuminio korpusą. Naujasis diskas nebėra toks gražus – jis vis dar yra metaliniame korpuse, tačiau jis pagamintas iš paprastos skardos ir nudažytas visiškai neišsiskiriančia juoda spalva.

Taigi naujasis modelis yra blogesnis už pirmąjį? Nė velnio. Senajame diske buvo toli gražu ne pačios aukščiausios reputacijos SandForce SF-2281 atminties valdiklis. Tuo tarpu naujasis modelis turi kur kas modernesnį Phison PS3108-S8 valdiklį, kuris sutinkamas ne tik Silicon Power gaminiuose, bet ir Corsair LS serijoje.

Dažniausiai nešiojamuosiuose kompiuteriuose nusprendžiama SSD diskus montuoti vietoj DVD įrenginio, tačiau šį kart buvo nuspręsta kad ir čia esančių 240GB pakaks. Iš tiesų, jeigu kompiuteris nėra skirtas dešimtis gigabaitų užimantiems naujausiems žaidimams, tokia talpa yra pakankama neturint pašonėje didelės talpos kietojo disko.

Rengiame sistemą darbui

Jeigu ant kompiuterio nugarėlės matote tokį vaizdą galite apsidžiaugti – disko keitimas užtruks vos kelias minutes. Čia yra anga, kuri leidžia pasiekti kietąjį diską neišardžius viso kompiuterio. Jeigu jos nebūtų keitimas užimtų kur kas daugiau laiko bei reikalautų kruopštumo ir pastangų. Na o dabar bereikia tik atsukti du varžtelius.

Dar trijų varžtų išsukimo pareikalaus kietojo disko ir jo narvo išėmimas iš jų užimamos pozicijos.

Dabar belieka išlaisvinti kietąjį diską iš jo narvo. Humaniškas 500GB kietojo disko palaidojimas nesuvaržant jo papildomuose pančiuose tikrai nėra šio veiksmo pagrindinė priežastis. Tiesiog į tą patį narvą montuosime naująjį SSD. Norint nurengti senąjį diską tereiks atsukti keturis varžtus.

Narvelyje jau matome Silicon Power V70 SSD diską. Jam įmontuoti nereikia jokios papilomos įrangos ar kažkokių papildomų veiksmų, net ir pastorinimas 9,5mm storio diskams nėra reikalingas. Tiesiog įstatome diską ir prisukame varžtus, kuriuos gavome išlaisvindami į paskutinę kelionę išvykstantį kietąjį diską.

Įdėjus rėmelį atgal į senąją vietą net nepasakysi, kad kažkas pasikeitė. Bet įjungus kompiuterį neabejoju, jog skirtumas bus akivaizdus.

Ta proga sugriausiu ir dar vieną mitą, jog seniems kompiuteriams netinka naujausios operacinės sistemos. Apsilankius Asus puslapyje N61VG yra tinkamas tik Windows Vista ir Windows 7 operacinėms sistemoms, nes tik joms yra išleistos tvarkyklės. Na o mes įdiegsime naująją Windows 10.

Teoriškai visa Windows 7 ir Windows 8 programinė įranga yra tinkama naujausiai Windows versijai. Praktiškai mums reikalingi tik vaizdo plokštės ir internetinės kameros tvarkyklės (kameros tvarkyklės reikalingos tam, kad vaizdas taptų neapverstu), tad jų mums įrašinėti nereikės.

Ir nesileiskite apgaudinėjami kompiuterių industrijos ryklių. Ant naujų komponentų ir kitos technikos klijuodami „Windows 10 compatible“ lipdukus jie nori, kad iš Jūs galvotumėte, jog ne visa technika suderinama su Windows 10 operacine sistema. Bet nepasiduokite klastai!

Kol dėsčiau kaip „nepakibti“ ant gamintojų rinkodaros kabliukų, Windows 10 operacinė sistema jau diegiama į šį kompiuterį.

Sistemos diegimas baigtas, liko tik pabaigti konfigūruoti nustatymus. Sako kad tai neužtruks ilgai. Na tikrai, šį kart jie buvo visiškai teisūs – SSD dėka viskas pavyko greičiau nei turint įprastą kietąjį diską. Tik iš kur jie sužinojo, kad mūsų kompiuteryje yra SSD jei jau tokį pažadą davė? 🙂

Rezultatai

Atnaujinti kompiuterį įmontuojant Silicon Power V70 SSD diską tikrai vertėjo – naudojimasis juo pagerėjo triuškinamai. Tiek kompiuterio įsijungimo greitis, tiek darbas Windows aplinkoje, tiek naršymas internete tapo nepalyginimai našesniu. Tokia sparta nėra ir artimiausiu metu nebus prieinama nė vienam standartinių kietųjų diskų vartotojui.

Atnaujintu kompiuteriu naudotis buvo daug maloniau nei kitu po ranka buvusiu Asus TP500L „laptopu“ su nauju Core i5 procesoriumi ir kitais „navarotais“, bet lėtu 1TB talpos kietuoju disku. Naujasis kompiuteris turėjo pranašumą tik įjungus bet kurį žaidimą, tačiau rimti žaidėjai ir taip be stacionaraus kompiuterio niekaip neišsivers.

Atsirado ir daugiau smulkių privalumų. SSD yra lengvesnis už kietąjį diską, be to vartoja mažiau energijos, dėl to jo baterija turi veikti ilgiau, o svoris turi būti mažesnis. Deja šie privalumai tik teoriniai, praktiškai jie yra visiškai nepastebimi.

Prieš dedant naują SSD į seną kompiuterį be jokius abejonės kils klausimas, ar senas kompiuteris „nestabdys“ naujo įrenginio. Dėl senosios Sata II jungties disko pasiekiami rezultatai yra kur kas mažesni, nei tie, kuriuos demonstruoja naujos sistemos. Tačiau skiriasi tik linijiniai greičiai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad SSD veiks taip pat greitai kaip ir su nauju kompiuteriu, tačiau tokie specifiniai procesai kaip failų kopijavimas užtruks šiek tiek ilgiau, nei naujesniame kompiuteryje. Ir vistiek lyginant su įprastais kietaisiais diskais tai vyksta žymiai greičiau.

Ar nauji kompiuteriai turi privalumų prieš „užturbintą“ senolį? Deja taip. Seniau išleisti kompiuteriai ryja žymiai daugiau energijos, todėl jų baterijos veikia kur kas trumpiau, o dar ir bėgantis laikantis sumažina jų ištvermingumą. Jie yra storesni ir sunkesni, todėl nėra toki patogūs nešiojimuisi. Kad ir kaip gerai būsite prižiūrėję savo kompiuterį, ant jo jau bus matomos senatvės žymės, ypač ant pigaus plastiko detalių.

Tenka pripažinti, kad nešiojami kompiuteriai yra per dažnai perkama preke. Dažnai juos įsigiję žmonės naudoja namuose, vietoj stacionariojo kompiuterio. Dėl to ankščiau išsakyti priekaištai dėl svorio ir baterijos gyvavimo trukmės dažnu atveju netenka prasmės.

Taigi, jeigu senajame kompiuteryje viskas „lagina“ ir naujos operacinės sistemos įrašymas nepadeda neskubėkite pirkti naujo kompiuterio. Įsitikinę, kad procesorius neperkaista ir neturi defekto, o operatyviosios atminties yra bent 4 gigabaitai, galite drąsiai pirkti naują SSD diską, žinodami, kad efektas bus žymiai didesnis nei keičiant kompiuterį.

Liūdniausia, kad kompiuterių gamintojai sėkmingai naudojasi vartotojų neišmanymu. Jie puikiai supranta, kad 240 – 256GB SSD diskas nešiojamajame kompiuteryje vartotojui suteiktų daug daugiau naudos nei vos 25 eurais pigesnis 1TB kietasis diskas. Deja gamintojai puikiai supranta, kad paprastas namų vartotojas dar nieko nėra girdėjas apie SSD diskus, bet žino, kad kuo daugiau vietos bus kietajame diske, tuo yra geriau. Ir visiškai nesvarbu, kad kompiuteryje bus laikomos tik atostogų ir gimtadienių nuotraukos bei keliasdešimt virusų, atsidariusių paspaudus kelius neaiškios kilmės reklaminius langus, tačiau vartotojas vis tiek rinksis didelės talpos variantą.

Ir jeigu tai yra suprantama ir pateisinama, kitas dalykas yra sunkiai atleistinas. Vartotojai, vis dar yra įsitikinę, kad greitesnis procesorius jiems padės greičiau atlikti kasidieninius darbus. Ir tai yra visiška nesąmonė. Nepaisant to, kad šis teiginys yra visiškai klaidingas, gamintojai pataikauja pirkėjams ir siūlo nežaidybinius kompiuterius su Core i5 ar net Core i7 procesoriais, nors šiems visiškai pakaktų paprasčiausio Celeron procesoriaus.

Ko reikia, kad gamintojai nustotų manipuliuoti vartotojais ir pardavinėti jiems nereikalingus dalykus? Pirmasis išeities taškas yra SSD kainų susilyginimas su HDD, tačiau toks variantas jei ir bus, bus labai negreitai, nes SSD vejasi panašiu greičiu, kokiu HDD tolsta nuo jų. Ir nereikia teisintis, kad kol kas nėra pakankamos talpos SSD už gerą kainą. 75 eurai nėra didelė suma, o 240 GB visiškai pakanka eiliniam vartotojui.

Na o antrasis išeities taškas yra toks, jog eilinis vartotojas, kuris supranta, kad keturi branduoliai yra geriau nei du, kad Core i5 geriau nei Core i3, kad 8GB RAM jau yra gerai sužinotų apie SSD teikiamus privalumus ir ieškotų kompiuterio būtent su SSD. Kai atsiras paklausa, bus ir pasiūla.

Yra ir trečiasis scenarijus, kuriuo pasinaudojo vienintelis gamintojas, o kiti greičiausiai to jau nepadarys. SSD naudojimas gali pakelti gamintojo verte pirkėjų akyse ir priversti maloniai nustebti jų veikimo sparta. Apple nusprendė, kad vis dėl to verta siūlyti produktus su mažesne talpa, bet greitaisiais SSD. Pamenate rezultatus? Žmonės kalbėjo ir tekalba, jog nesvabu koks galingas bus Windows kompiuterio procesorius, ar kiek RAM’ų bus jame, Apple kompiuteris dėl geresnės operacinės dirbs greičiau ir sklandžiau. Juokingiausia, kad vienintelis dalykas, kuriame Apple turėjo pranašumą yra SSD diskas. Gaila, kad kiti gamintoji nepasinaudojo tuo.