Per Tailandą nuvilnijęs potvynis atnešė katastrofiškų padarinių kompiuterių rinkai. Labiausiai kentėjo kietųjų diskų sektorius. Visų įprastus kietuosius diskus gaminančių bendrovių gamyklos buvo užlietos vandeniu, dėl to kuriam laikui nutraukta produktų gamyba, nespėta išgelbėti viso turimo turto. Ši stichinė nelaimė įtakojo didelį kainų šuolį. Anksčiau 1 TB talpos diską galėjome nusipirkti vos už 150 Lt, o dabar tokiam pirkiniui reiktų skirti daugiau nei du kartus daugiau pinigų.

Kiekvienas pirkėjas nuo pakilusių kainų gelbėjosi taip, kaip jis pats išmano. Vieni nusprendė, kad gali dar kurį laiką palaikyti savo senąjį kietąjį diską. Kitiems teko už norimos talpos įrenginį paploti daug daugiau pinigų, nei iki potvynio pradžios. Tretieji nusprendė apsiriboti mažesnės talpos gaminiu. Dar talpai mažiau reiklūs žmonės ėmė ieškoti ypač sparčių, bet itin mažai duomenų saugančių SSD diskų, kurių kainos nekilo. Tokiu atveju gautume diską greitą diską už nepakilusią kainą, o įprastiem diskam atpigus džiaugtumėmės ir didele talpa ir ne ką mažesne kompiuterio veikimo sparta.

Kiek laiko truks ši suirutė nežino niekas. Optimistai teigia, jog jau artimiausiu metu diskų kainos turėtų grįžti į normalias vėžias, o  kitų nuomone kainos bus pakilusios visus šiuos metus. Kaip bus iš tiesų parodyti gali tik laikas.

Pastaruoju metu kietųjų diskų kainos po truputį krinta ir ima grįžti į normalias vėžias. Tačiau tai vyksta ne tokia sparta, kokia mes norėtumėme – pigiausią padorių specifikacijų diską galime nusipirkti už 250 litų, o tada, kai kainos buvo didžiausios už jį būtų tekę mokėti virš 300 litų.

Taigi dabar ieškome geriausio sprendimo suirutės metu. Šios dienos kandidatas – Western Digital WD10EALX kietasis diskas.


Trumpai apie diską

WD gamina tris pagrindines namų kompiuteriams skirtas diskų serijas – Caviar Black, Caviar Green bei Caviar Blue. Su pastaruoju geriau susipažinsime šioje apžvalgoje. Į mūsų rankas papuolė šios serijos flagmanas – WD10EALX. Tai talpus diskas, siūlantis pakankamai gera spartą už logišką kainą. Jis skirtas tiems, kas nusprendė į rinkos pokyčius reaguoti skiriant šiek tiek didesnes investicijas kietajam diskui, tačiau nemėtant pinigų pompastiškiems produktams.

Šio kietojo disko pakuotė niekuo nesiskiria nuo Western Digital bei kitų gamintojų produktų. Tą patį galime pasakyti ir apie patį disko dizainą – jis kaip ir visų kitų kietųjų diskų, pagrindiniu skirtumu galima įvardinti ant jų klijuojamus informacinius lipdukus.  Disko matmenys yra standartiniai visiems stacionariesiems kompiuteriams skirtiems diskams, jis, kaip ir visi kiti analogiški produktai, yra pritaikytas 3,5 colio dydžio lizdams

Kam yra skirta toji Blue serija? Tai vidutinės klasės diskai į kuriuos nėra prikimšta brangių „mandrysčių“, tačiau yra palikta tai, kas yra svarbiausia – dėl to nenukenčia diskų sparta. Pagrindiniai testuojamojo WD Caviar konkurentai yra Seagate Barracuda ir Hitachi Deskstar 7K1000 serijų gaminiai.

Tarp faktų ir mitų

Kietųjų diskų specifikacijos – labai painus dalykas. Būtent dėl to taip ir pavadinau šią apžvalgos dalį. Skaitydami lapus su duomenimis apie įrenginį galime susidaryti netinkamą įspūdį apie tam tikrą gaminį. Nes būtent kietųjų diskų specifikacijose yra daugiausiai nereikšmingos informacijos, kuri parašyta tik „dėl grožio“. Taigi reikia mokėti atsirinkti tik tuos duomenis, kurie yra mums iš tiesų svarbūs.

Kaip atrodo visa Caviar Blue modelių šeima galite pamatyti žemiau pateiktoje lentelėje. Mūsų turimas kietasis diskas yra įrašytas lentelės viršuje.

Be jokios abejonės didžiausią įtaką renkantis kietąjį diską sudaro jo vidinė talpa. Kuo ji didesnė, tuo daugiau duomenų tilps diske. Taigi kokios talpos diską rinktis geriausia? Pradėti svarstyti reikėtų nuo 500 GB talpos laikmenos. Jei kompiuteryje nelaikote visų mėgstamų filmų kolekcijos, nežaidžiami žaidimai būna išinstaliuojami (o ne priskiriami „gal kada nors pažaisiu“ kategorijai), o radę sau patinkančią dainą siunčiatės ją, o ne visą albumą (kurio neišklausę priskiriat „kada nors būtinai reikės perklausyt“ krūvai), tada jums pilnai pakaks 500 GB talpos disko.

Jeigu jūs nemėgstate nuolat galvoti, ką palikti diske, o ką reikia ištrinti rinkitės bent 1 TB talpos laikmeną. Jos užtekti turėtų daugeliui namų kompiuterių vartotojų. Abejoju, ar yra tikslas žvalgytis į dar didesnės talpos kietuosius diskus, nei testuojamasis Caviar Blue, kadangi daugiau nei 1 TB gali prireikti tik nedaugeliui. O apie talpesnias laikmenas pakalbėsime nukritus potvynio iškeltoms kainoms.

Pirmasis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis numatytos talpos kietąjį diską, yra besisukančiųjų plokštelių sukimosi greitis. Jis yra išreiškiamas apsukomis per minutę, standartiniai diskai, tarp jų ir mūsų turimas Western Digital, pasižymi 7200 apsukų per minutę darbo greičiu. Tačiau neretai pasitaiko gaminių, kurių darbo sparta svyruoja tarp 5400 ir 10000 apsukų per minutę.  Diskai, padarantys mažiau nei 7200 apsukų per minutę susiduria su spartos trūkumo problemomis. Na o 10000 Aps/ min ar didesniu greičių besisukančias plokšteles turintys diskai sutinkami labai retai,  jie skirti specializuotiems kompiuteriams. Susižavėję didele šių diskų sparta, geriau pagalvokite apie SSD disko pirkimą.

Vis daugiau kietųjų diskų vietoj įprastos Sata II jungties turi naujos kartos Sata III sąsają, ne išimtis ir apžvelgiamasis WD Caviar Blue. Idėja skamba labai gražiai – vietoj 3 Gbps duomenų perdavimo tarp kompiuterio ir kietojo disko spartos Jūs gaunate net 6 Gbps greitumo duomenų srautą. Tačiau ar iš to yra bent kiek naudos? Deja ne. Įprasti kietieji diskai nesugeba išnaudoti net ir viso senosios jungties teikiamo duomenų pralaidumo, tai gali padaryti tik spartesnieji SSD diskai. Tai kam tada montuoti Sata III jungtį į diską, kuris pilnai neišnaudoja net antrosios kartos jungties? Atsakymas paprastas – juk Sata III skamba žymiai geriau už Sata II…

Dar vienas gražus dalykas, su kuriuo mėgsta žaisti gamintojai yra laikinoji disko atmintis. Atpigus jos gamybos savikainai gamintojai ėmė sparčiai plėst jos kiekį. Radę parduotuvėje du panašius diskus, kurių vienas turi 32 MB spartinančiosios atminties, o kitas 64 MB, daugelis pirkėjų pasirinks antrąjį. Deja, tokiu sprendimu jie tikrai nieko nelaimės. Laikinoji atmintis gali pagelbėti diskui nebent specifiniuose spartos testuose, tačiau jokios apčiuopiamos naudos neduoda. Jei iš jos nėra jokios naudos, tai kodėl montuojamos laikinosios atminties kiekis auga kaip ant mielių? Nes pirkėjui visada užkliūva akys už gražesnių skaičių.

Tačiau kartais gali skirtis net ir identiškų specifikacijų diskų teikiama sparta. Kietojo disko sparta priklauso ir nuo to kokiai klasei jis yra priskiriamas. Pavyzdžiui, Caviar Black yra spartesnis už identiškų specifikacijų Caviar Blue diską.

Testai

Iš pradžių išmatuosime diskų vidines temperatūras. Tam naudosime HWiNFO64 programinę įrangą. Disko užkrovimui naudojome Aida Extreme bei Crystal Disc Mark programas ir stebėsime temperatūras vieną valandą . Temperatūras nagrinėsime dviem atvejais – kai korpusas neturi papildomų aušinimo sistemų ir kai jo priekyje sukasi 120 mm skersmens ventiliatorius, kurio oro pralaidumas yra 68 CMF, bei apačioje, tiesiai po kietųjų diskų lizdais sukasi kitas 80 mm aušintuvas, kurio oro pralaidumas yra 38 CMF.

Temperatūrų testų metu kambaryje temperatūra siekė 20 laipsnių šilumos. Be papildomų aušintuvų dirbančiame kompiuteryje temperatūra pakilo iki 37°C. Na o įmontavus du papildomus aušintuvus, net ir kietajam diskui valandą būnant apkrautam, ji išliko artima kambario temperatūrai – 26 laipsniams.

Dabar atėjo laikas pirmajam disko spartos matavimui. Šiam testui naudosime Crystal Disk Mark programą. Ja pasiekti rezultatai nuteikia teigiamai – jie yra net šiek tiek geresni, negu galėjome tikėtis. Duomenų nuskaitymo ir įrašymo sparta nepadarytų gėdos net ir aukštesnės klasės diskui. Tačiau judant žemyn situacija sparčiai prastėja. Pavyzdžiui paskutiniuose testuose iš aukštesnės klasės WD Caviar Black diskas pralenktų testuojamąjį Caviar Blue maždaug 50-čia procentų. Nepaisant to mes negalime reikalauti iš visiems prieinamo kietojo disko tokios spartos, kokią teikia brangūs aukščiausios klasės modeliai.

Na o dabar matuosime priėjimo prie duomenų laiką. Tai disko spartos rodiklis, susidedantis iš keturių pagrindinių dalių – komandos suvokimo, duomenų ieškojimo, jų analizavimo bei gaišties laiko. Matuosime tik disko duomenų nuskaitymo rezultatą. Tam naudosime HD Tune Pro programą. Na o ji teigia, kad šio disko priėjimo prie duomenų laikas yra 13,2 milisekundės. Šis laikas yra pakankamai geras rezultatas tokios klasės kietajam diskui. Western Digital teikiamais priėjimo prie duomenų greitis paprastai yra didesnis nei pagrindinės kompanijos konkurentės Seagate produktų. Aišku jis nė iš tolo negali lygintis su sparčiaisiais SSD diskais, kurie jį gali aplenkti net šimtu kartų, tačiau kaip įprastinio tipo diskui tai pakankamai geras rezultatas.


Išvados

Kaip galima apibūdinti Caviar Blue seriją? Tai paprasti diskai, skirti vartotojui ieškančiam geriausio kainos, spartos ir talpos santykio. Be abejonės yra ir brangesnių diskų galinčių pasižymėti didesne sparta, tačiau trokštantiems greičio geriau rinktis SSD tipo diską, o šis Caviar Blue jų savininkus turėtų pilnai tenkinti kaip failų talpykla, nes turi pakankamai gerą failų skaitymo ir įrašymo spartą.

Besirenkantiems kietąjį diską gali iškilti klausimas – o gal Caviar Green? Šie diskai optimizuoti suvartoti kuo mažiau energijos. Tačiau tam pasitelkti spartai nenaudingi būdai, pavyzdžiui disko plokštelių apsukų greičio mažinimas, dėl to geriau rinktis Caviar Blue serijos diską. Sakysite, kad jei diską naudojate vien duomenų kaupimui ir jo teikiama sparta jums nesvarbi gal geriau pasirinkti ekonomiškesnį kietąjį diską?

Kaip matote pateiktoje lentelėje kietieji diskai, lyginant su kitais kompiuterio komponentais, suvartoja juokingai mažą energijos kiekį. O ir skirtumas tarp šių dviejų diskų yra gan nedidelis. Tad žvelgiant iš ekonominės pusės didelio skirtumo tikrai nejusite.

Tačiau yra ir tokių atvejų, kada geriau rinktis Green serijos kietąjį diską. Didžiausia Blue serijos kietųjų diskų talpa yra 1 terabaitas. Jei didesnės talpos greičiausieji diskai Jums yra per brangūs arba tiesiog nereikalingi, rinkitės ekonomiškuosius kietuosius diskus. Galiausiai, esant gerai akcijai (o šiuo metu jų Green diskams yra gan nemažai) ir neteikiant didelių reikalavimų spartai galima pasirinkti ir Caviar Green diską, taip gaunant puikų kainos ir talpos santykį.

Šiuo metu testuojamasis WD Caviar Blue WD10EALX kainuoja apie 330 litų. Taigi jis nėra perdaug talpus, dėl to kainuoja pakankamai nedaug. Jis nėra permažai spartus, kad kainuotų perdaug, tačiau tos spartos pakanka susidorotisu visomis kasdieninėmis užduotimis. Taigi galime teigti, jog tai yra itin geras pasirinkimas kainos ir spartos atžvilgiu.

Games.lt