2007-ais metais pasaulį išvydo ISO Mitsuo daugiaserijinis animacinis darbas „Den-noh COIL“ (dar kitaip žinomas kaip Dennô Coil), kuris buvo nominuotas daugybei apdovanojimų ir nemažai jų surinko. Serialas pasakoja istoriją apie netolimą ateitį, kai bene visi vaikai laksto su akiniais, projektuojančiais realioje aplinkoje kompiuterinės grafikos objektus. Vaikai, žinoma, šią akinių savybę naudodavo virtualių gyvūnėlių auginimui, įvairiems koviniams ir net kitokiems žaidimams. Akiniai iš esmės pradangino beveik visus kompiuterius.

Nežinia, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje, tačiau gali būti, kad artimiausioje ateityje gali kažkas panašaus nutikti ir realiame mūsų pasaulyje. Tiesa, šiek tiek dar labiau su mūsų kūnais susietoje formoje. Mokslininkams išrado būdą, kuris leidžia kontaktiniuose lešiuose rodyti grafinius vaizdus.

Babak Parviz iš Vašingtono universiteto supratus, kad mobilių įrenginių vaizdo dydis vis auga, kilo mintis projektuoti grafinius vaizdus akyse su kontaktiniais lešiais.

Virtualių vaizdų projektavimas realiame pasaulyje į akis nėra kažkuo labai nauja sritis, tačiau iki šiol naudojamos jos taikymo variacijos turėjo vieną esminį trūkumą – matymo lauką. Nors projektuojant vaizdus su kontaktiniais lešiais kol kas dar yra panašių problemų, Babak Parviz tikisi padaryti taip, kad vaizdai gana gerai galėtų „skrajoti“ kažkur tarp 50 centimetrų iki 12 metrų nuo žmogaus akių.

Anksčiau technologijos autorius nemažai nudirbo bandydamas nanometrinių ir mikrometrinių dydžių mikroschemas perkelti ant popieriaus ir plastiko. Jis taip pat pats nešioja kontaktinius lešius. „Tai buvo tik laiko klausimas sujungiant šias technologijas“ – teigia Babak Parviz. Visgi, nepaisant tokio gana paprasto teiginio teko jam susidurti ir su problemomis. Gaminant lešius yra naudojamos aukštos temperatūros ir tam tikros cheminės medžiagos, kurioms nėra atsparios polimerinės grandinės naudojamos mikroschemose. Teko pagaminus atskiras dalis jas vėliau specialiais būdais sujunginėti. Buvo ir kita bėda – maitinimas. Šiuo metu vienam tokiam kontaktiniam lešiui reikia 330 mikrovatų galios maitinimo. Bateriją montuoti būtų buvusi prasta idėja vien dėl to, kad ją reiktų po kažkiek laiko keisti, todėl kūrėjas nusprendė tam panaudoti radijo bangomis gautai srovei. Kiekviename lešyje yra labai maža antena ir mikroschema, paverčianti radijo bangas energija.

Parviz teigia, kad ateityje greičiausiai šie lešiai galės naudotis mobilių telefonų ryšio bangomis ir galbūt iš ten imti informaciją. Taip pat didės rodomo vaizdo raiška.

Mark Billinghurst, Žmogaus Sąsajos Technologijos Labaratorijos, esančios Christchurche Naujojoje Zelandijoje, direktorius, mano, kad tai išties įspūdingas darbas. „Kontaktiniai lešiai, kurie leidžia virtualią grafiką, persidengiančia su realiu pasauliu, gali suteikti tikrą augmentuotą realumo pojūtį.“ – jis sako ir greit priduria „Šis prototipas yra labai svarbus pirmas žingsnis ta kryptimi, nors gali dar praeiti metai kol ši technologija taps pasiekiama parduotuvėse“.