Tęsiasi konkursas „Mano garsas“ ir šiandien jau tapo matyti, kad siunčiamoms istorijoms visgi būtina atranka. Išgertuvių vaizdai ar mirę gyvūnėliai, mano manymu, nėra geriausias būdas papasakoti apie garsą, akustiką ir panašius dalykus. Turėkite omenyje. Na o dabar – laikas NRJ pasakojimui apie muzikos galią.

Šio rašinio konkursinis numeris 5 – įsidėmėkite jei patiko ir balsuokite nuo trečiadienio, liepos 25 dienos

Nuotaikos suteikia muzika

Man, kaip turbūt daugeliui panašaus amžiaus žmonių, tonuso dienos darbams ir geros nuotaikos antplūdžiui suteikia muzika. Vertinu kokybišką House, Electro, Minimal bei panašių štilių bei iš šių stilių kilusią muziką. Ji mane lydi diena iš dienos:

[li]Nuobodžiai sėdint autobuse laukiant kol iš taško A nusigausi į tašką B užstrigęs kilometrinėje spūstyje;[/li]
[li]Būnant darbe, laikas nuo laiko stebint kompiuterio kampe stūksančius skaičiukus pamažu besikeičiančius ir prognozuojančius darbo pabaiga; [/li]
[li]Einant gimto ir į sielą įaugusio miesto gatvėmis, stebint praeivius, negirdint aplink save nieko kito tik ausies būgnelius virpinančią muzika…[/li]

Be muzikos neįsivaizduoju savo gyvenimo kaip ir neįsivaizduoju savo namų su gera garso sistema kuri leidžia padidinus decibelus ir užsimerkus pasijausti lyg būtum didžiulėje arenoje ar kokiame stadione po atviru dangumi minioje tokių pačių muzikos mėgėjų kaip ir tu – „besitaškančių“ ir trepsinčių į ritmą pagal mėgstamo didžėjaus miksuojama muzika.

Bet kokiai muzikai, ar tai būtu klasikos kūrinys, ar pasiutpolkė, ar, galų gale, šokių muzikos kūrinys reikia ne garsiai ir šiaip sau muziką išgaunančių komponentų, reikia to kas verstu žmogų paskęsti muzikos kokybėje. Ir tarsi su ja susijungti.

Su savo namų garso sistema esu įvairių dalykų išspaudęs, bet tai kas įvyko praeitą vasaros popietė atsiminsiu ilgai.

Eilinę dieną nubudęs įsijungiau kompiuterį pasitikrinti paštui susisiekti su draugais na ir žinoma norėdamas pasiklausyti muzikos. (Tektų nuliūsti jeigu kurią nors diena įsijungus PC susidurčiau su kietų diskų gedimu, butu baisu netekti beveik 800 gb muzikos fonotekos..) Įsijungęs visiems daugiau ar mažiau pažįstama Winamp‘a pasileidau visų savo dainų grojaraštį ir įjungęs shuffle funkcija sėdėjau prie PC. Kol kompiuteris grodamas parinko senai girdėtą dainą kuri mane „atvedė“ į tos muzikos žanrą kurio klausausi dabar ir kurį labiausia vertinu. Norėdamas atsiminti savo pažintį su tuo stiliumi ir bent mintimis grįžti į tas dienas, mixeryje kilstelėjau garso „faderį“ iki maximumo pasukau, nepakakus pasinaudojau Gain rankenėlę ir pasukau ją iki maximumo, bet net ir tam nepatenkinus mano noro teko pasukti stiprintuvo „didįjį skritulį“ iki maždaug 70%. Nepakakus muzikos sodrumui tuo metu pasukau bosų lygio rankenėlę keleta padalų dešiniau ir paskendau, pilna to žodžio prasme, į muzika.

„Plaukiojau“ geras 3 minutes kol netyčia nugirdau, kad įnirtingai skamba kažkoks skambutis, nesupratęs galvojau, kad vaidenasi ir ramiai atsisėdęs toliau trepsėjau į ritmą kol prieš mane į mano kambario langą pamačiau besibeldžiantį kaimyną apsimuturiavusį chalatu (gyvenu pirmame aukšte seno, vokiečių laiku, kai Klaipėda dar buvo Memelis, 3-jų aukštų namo)

Greitai sumažinau muzikos garso lygį ir išėjau laukan kur sutikau kaimyną, o jis vargšas sutinusiu nuo miego veidu ir prikimusiu balsu man sako: „Aš suprantu, kad gera muzika yra gerai, ir kad norisi klausytis garsiai, bet kai man 3-iame aukšte dreba šviestuvai tai miegoti po naktinės pamainos niekaip nepavyksta“.

Pripažinau persistengęs, ir atsiprašęs palinkėjau gero miego. Nuėjau atgal namo prie savo AK klausytis muzikos bet tyliau. Nors tyliau ne visada išeina tuo labiau ne visada užtenka tyliai.