Prieš kurį laiką testams pas mane buvo atkeliavęs „Toshiba 42VL863G“ televizorius. Nors turėjau apie jį papasakoti šiek tiek anksčiau, mano nelaimei išėjo „The Secret World“ žaidimas ir kuriam laikui manosios mintys pakrypo visai kita linkme…. Bet gal ir gerai… Nors ir tikiu, kad Toshiba atstovai dabar šiek tiek nepatenkinti urzgia klausdami savęs, kokio velnio jie kankino kurjerius, kad šie atsiųstų bei paskui pasiimtų jų televizorių bei kitas testui naudotas priemones, tačiau kažin ar iš karto būčiau sugebėjęs parašyti bent kažką kitaip nei parašė Agnyz testuodamas kitą Toshiba televizorių, pažymėtą Smart TV ženkliuku. Tuo tarpu dabar, praėjus šiek tiek laiko, manojoje galvoje atsirado minčių, ką iš tiesų turėčiau papasakoti apie šį, kelias savaites, testuotą televizorių (tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl šios apžvalgos toks rašymo stilius).

Kaip LCD televizorius „Toshiba 42VL863G“ tikrai gana geras pasirinkimas. Galbūt jis ir nėra tas, kuriame galima pamatyti gražiausius vaizdus pasaulyje, tačiau neabejotinai šį televizorių galima priskirti prie geresnių. Visgi, kad šiuos vaizdus pamatyti reikia arba būti užsiprenumeravusiam HD kanalus arba jungti kokį išorinį įrenginį, kad būtų kažkas, kas generuotų aukštos kokybės vaizdus. Gaila, tačiau pamatyti lietuviškų aukštos kokybės kanalų kol kas iš esmės negalima. Nežinia kodėl, net ir turėdamos reikiamą įrangą lietuviškos televizijos netransliuoja ištisai, o aukštos kokybės režimą įjungia tik specialioms transliacijoms. Būtų galima kaltinti, dėl to analoginę televiziją… na, galbūt tai dabar tiesiog techniškai neįmanoma… tačiau net ir prijungus skaitmeninį imtuvą rezultatai nelabai pagerėja.

Nors testuotas televizoriaus modelis neturi tokių galimybių kaip programų įrašymas, ar vaizdas vaizde, tačiau gali pasigirti kitomis vertingomis funkcijomis. Jei kanalas transliuojamas su keliais garsų srautais, yra galimybė pasirinkti vieną iš jų mygtuko paspaudimu. Žinoma, yra ir galimybė kontroliuoti ekrano spalvas bei taip kaip rodomas vaizdas. Na, o skaitmeninės televizijos turėtojai gali pasidžiaugti puikiai veikiančiu programų vedliu, dėl kurio nebereikės žvilgčioti į „TV Anteną“ ar kitą panašų leidinį, norint sužinoti ką dabar rodo ir ką dar rodys.

„Toshiba 42VL863G“ geba rodyti „senovinį internetas“ – teletekstas, kuris nors dar šiandien ir naudojamas kai kurių televizijos kanalų, tačiau, atrodo, yra mirštanti. Jau kuris laikas kaip įvairūs televizijos transliuotojai, planuodami pereiti prie skaitmeninės televizijos nutraukia šią paslaugą. Bet taip yra labiau ne dėl to, kad skaitmeninė televizija negalėtų parodyti teleteksto, o labiau dėl to, kad mažėja paslaugos naudotojų skaičius ir kaip komercinę paslaugą palaikyti jau neapsimoka. Būtent dėl šios priežasties visai tikėtina, kad šia televizoriaus funkcija netolimoje ateityje jau nebepavyks pasinaudoti. Kitavertus, klausimas, kam to iš vis dabar reikėtų reikėti? Nebent esi koks hipsteris ir 80-ųjų kvapas tau velniškai būtinas (šie metai galima sakyti buvo teleteksto aukso amžius).

Televizorius leidžia sustabdyti kadrą vieno pultelio mygtuko paspaudimu. Ši funkcija, manau, tikrai gali praversti, jei kažką gaminate, ši funkcija gali padėti išspręsti vieną iš dažniausiai pasitaikančių problemų – ilgą recepto ingredientų perskaitymą ekrane. Taip pat gali sudominti ir tuos, kurie dar nekaip neišmoko naudotis interneto pažinčių tinklalapiais ir naktis leidžia prie tele-pažinčių (taip tų pačių, kur turbūt dauguma rašančiųjų yra vyrai ir kurių daliai turbūt nesvarbu su kuo)… na, kad numerį būtų lengviau nuskaityti… Oh… bet šioje vietoje iškyla esminis klausimas: ar verta vien dėl to pirkti televizorių, kuris save tituluoja protingu (Smart TV), jei vis dar nesugebi dar naudotis išmaniuoju turiniu? Jei tai būtų koks Samsung ar Sony išmanusis televizorius, greičiausiai vienareikšmiškai atsakyčiau „Ne!“, tačiau kalbant apie šį Toshiba modelį, viskas gana sudėtingiau, nes televizorius nors save protingu ir tituluoja, tačiau nėra labai protingas. Nors televizorius sugeba pats suprasti, kuomet naujas prietaisas prie jo prijungiamas, tačiau nesugeba suprasti, kada tas pats prietaisas atjungiamas. Be to, prijungiant ir išjungiant prijungtą prietaisą televizorius pats nežinia kodėl, bet nesupranta, kad signalas nutrūko ir reikėtų jam persijungti kitą vaizdo šaltinį. Būtent dėl to, tenka persijungti pulteliu, rankiniu būdu. Visgi, tai ne didžiausia problema. Blogiausia tai, kad lyginant su Samsung, LG, Sony išmaniaisiais televizoriais, „Toshiba 42VL863G“ neturi jokių normalių išmaniųjų programėlių (o ką jau kalbėti apie žaidimus!). Daugiausia, ką šis televizoriaus modelis gali pasiūlyti tėra integruota Opera naršyklė bei YouTube klientas. Gaila, bet ir šiose vietose iki išmanumo tolokai. Integruotas YouTube klientas nesugeba iškoduoti tinkamai nemažos dalies filmukų ir dėl to tinkamas labiau klausytis nei žiūrėti. Tuo tarpu Opera naršyklė, nėra tiesiogiai pasiekiama. Ji bando užsikrauti kartu su kažkokiu „Toshiba Places“ tinklalapiu, kuris niekaip man neužsikrovė. Tikrai ne blogiausia vieta, kalbant apie naršymą, yra tai kad neužsikrauna gamintojo tinklalapis, o būtent tai – kad naršyti ten žiauriai nepatogu. Nors šis televizorius ir turi gana patogų pultelį televizijos, filmų, nuotraukų žiūrėjimui, tačiau suvedinėti tekstus ar naudotis kursoriumi ekrane tikras prakeiksmas. Šių veiksmų atlikimas nėra nei greitas nei intuityvus. Gaila, kad išorinių valdymų priemonių tokių kaip klaviatūra ar pelė, skirtingai nuo naujesnių Panasonic ir dalies kitų išmaniųjų televizorių negalima prijungti. Taip bent iš dalies būtų išspręsta nepatogaus valdymo problema.

Bene svarbiausia išmaniųjų televizorių funkcija – rodyti filmus, nuotraukas bei groti muziką iš išorinių diskų ,– gaila, bet taip pat įgyvendinta gana atmestinai. Televizorius kažkodėl nesugeba parodyti AVCHD failų, jei šie įrašyti į USB raktą, tačiau puikiai susidoroja su užduotimi, jei kamera prisijungiama kaip išorinis diskas. Maža to, palaikoma labai mažai kitų populiarių formatų (daugiausia iš MPEG šeimos). Dėl to, jei planuojate naudoti šia funkcija, siūlyčiau peržiūrėti media failus per žaidimų kompiuterį arba vietoj „Toshiba 42VL863G“ įsigyti kažką iš siūlomų Samsung televizorių, kurie šioje srityje, kaip būtų apmaudu, lenkia Toshiba labai smarkiai.

Na, o gamtos mylėtojams greičiausiai nepatiks, kad prie televizoriaus pridėtas spausdintas vadovas yra storas, bet kartu ir visiškai bevertis. Jame aprašyti gerai tik bendresni klausimai, kurie greičiausiai ir taip yra gana aiškūs tiems, kurie anksčiau yra turėję bent kažkokį spalvotą televizorių. Gaila, bet į tokius klausimus, kodėl televizoriuje neveikia Toshiba Places nors internetas kaip ir yra, atsakymų nerasime. Vietoj to, geriausiu atveju bus kažkur parašytas smulkutis tekstas, kad jei kažkas neveikia su šia sritimi kaip turėtų, atsakymo reikia ieškoti internete.

Ypač šis dalykas krito man į akis tuomet, kai televizoriaus testui atkeliavo šiek tiek vėlavęs taip pat Toshiba pagamintas Blu-Ray grotuvas BDX3200KE, kuris turėjo pademonstruoti televizoriaus galimybę rodyti stereoskopinius vaizdus. Kartu su juo buvo kelios poros aktyvių bei pasyvių akinių. Su pasyviais problemų kaip ir nebuvo. Trimačiai animaciniai filmai gana neblogai atrodė. Bet norint pabandyti aktyvius akinius, paaiškėjo, kad nelabai aišku kaip tai padaryti. Šių akinių trumpas aprašymas liepė paspausti mygtuką ant akinių ir žiūrėti, o jei kas neaišku žvilgtelėti į televizoriaus spausdintą vadovą. Bet, deja, jame jokių atsakymą į klausimą, ką reikia pasirinkti televizoriuje nebuvo. Palandžiojau po meniu ir ten taip pat nieko neradau, kas man galėtų atsakyti į klausimą, kodėl akiniai neveikia kaip turėtų nebuvo. Beje, keisčiausia, kad akinių lemputė anot aprašymo mirksėjo taip tarsi akiniai veiktų, tačiau televizorius kažkodėl nerodė tinkamų vaizdų. Būtent dėl šios priežasties likau taip ir nepamatęs ir neatsakęs į klausimą, kodėl vertėtų leisti savo pinigus brangesniems aktyviems akiniams su šiuo televizoriumi.

Grįžtant prie Toshiba Blu-Ray grotuvo labai maloniai mane nustebino tai, kad šį grotuvą visai galima kontroliuoti su televizoriaus pulteliu. Tiesa, tai veikia, atrodo, panašiai kaip ir pas Toshiba konkurentus, ne su visais grotuvais. Štai su senesniu LG DVD grotuvu, nieko panašaus negalima padaryti. Bet tai galėjo būti vien dėl to, kad tas grotuvas skirtingai nei BDX3200KE negali būti prie televizoriaus būti jungiamas HDMI jungtimi. Gaila, bet šiam testui negalėjau gauti kitų kompanijų produktų ir dėl to, negaliu vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar perkant prie šio televizoriaus galima pirkti bet kokį grotuvą ir džiaugtis patogiu valdymu, ar būtinai tas grotuvas turi būti Toshiba pagaminta.

Reziumuojant norėčiau pasakyti, jog nors BDX3200KE grotuvas paliko man daug geresnį įspūdį nei testuotas 42VL863G televizorius – jis atlieka gerai darbą, kuriam yra sukurtas, tačiau vadinti šio televizoriaus nevykusiu nekaip nedrįsčiau: korpusas gana geros kokybės, pultelis patogus, spalvos gražios, taip pat galima prijungti krūvą išorinių įrenginių… Visgi, kaip bebūtų gaila, negalima aklai pasitikėti milžinišku šio televizoriaus savybių sąrašu. Ne viskas veikia idealiai. Būtent dėl to rekomenduočiau šį televizorių pirkti tik tiems, kuriems trūksta ekrano žaidimų kompiuteriui (ypač PS3 – dėl 3D žaidimų) bei/arba visai mielai žiūri ir analoginę arba skaitmeninę televiziją.