AMD vykdantysis direktorius Hector Ruiz interviu vienai iš interneto svetainių užsiminė, jog per artimiausius tris-keturis metus kompanija tikisi padidinti gamybos apimtis iki 100 mln. procesorių per metus.

Tai turėtų padidinti AMD rinkos dalį iki 25-30%. Visgi tokie optimistiška ateities vizija yra kiek kuklesnė nei to paties H. Ruiz vasarą žadėtas trečdalis rinkos per tris metus. Ar tai reiškia, jog dėl kažkokių priežasčių AMD ėmė abejoti savo potencialu? Veikiausiai ne, tačiau įsiklausyti verta.

Antrajame šių metų ketvirtyje „Intel“ teko net 82,3% x86 architektūros procesorių rinkos. AMD su savo 16,2% gerokai atsiliko. Likusius 1,5% procesorių pagamino „amžinai perspektyvūs“ VIA ir Transmeta. Reikia pastebėti tai, jog lyginant su pirmuoju ketvirčių AMD tenkanti rinkos dalis sumažėjo 0,7%.

Ligi tol AMD rinkos dalis nuo pat 2003 metų tik augo. Tai daugiausiai lėmė kompanijos gaminti sėkmingi „Intel Pentium IV“ konkurentai, 64 bitų instrukcijas palaikantys procesoriai bei dviejų branduolių procesoriai serveriams. Ilgą laiką „Intel“ negalėjo to pasiūlyti.

Šiuo metu AMD ketina leisti gaminti jų procesorius bendrovei „Chartered Semiconductor“. Ji turi tokią pat drauge su IBM sukurtą gamybos įrangą, kaip ir patys AMD, tad rimtesnių kliūčių tokiam bendradarbiavimui lyg ir nesimato. Kitais metais turėtų pradėti veikti ir dar viena AMD procesorių gamykla, tad nenuostabu, jog gamybos apimtys padidės.

Ar pavyks iki 2008-2009 metų pasiekti 25-30% rinkos? Aš asmeniškai manau, jog tai įmanoma, tačiau prireiks dar vieno nediduko sprogimo, kokiu buvo 64 bitų instrukcijos, arba dar vienos didelės „Intel“ nesėkmės, kaip kad buvo „Prescott“.