Apžvalga iš žurnalo PC Gamer 2010/02. Teksto autorius: Kyo

Prieš rašydamas kai kurių žaidimų apžvalgas (jei tik nesu pagautas impulso), aš stengiuosi šiek tiek apgalvoti savo veiksmus ir per daug neskubėti. Nes yra tokių serijų ar net pavienių žaidimų, kurie tam tikrai grupei žmonių yra neliečiami, ir tuomet prasideda labai nemalonios diskusijos. Bet, tiesą sakant, asmeniškai aš labiau nemėgstu tų žmonių, kurie aklai gina kurį nors žaidimą, o ne pačių diskusijų. Tokius žmones vadinu prasmės ieškotojais ir laikau juos pavojingais. Tik parašyk ką nors ne taip apie įprastą Star Wars serijos žaidimą (kuris konkrečiai šiuo atveju yra TIKRAI įprastas), Call of Duty, Sims, Need for Speed ir t. t., ir, žiūrėk, tave jau tuoj užsipuls prasmės ieškotojai. Ko jie nori — neaišku, dėl to toks ir pavadinimas. Tačiau aš tikrai nesiskundžiu dėl jų, nes ir pats toks buvau, kai 2003–iaisiais pasirodė ir sulaukė prastų įvertinimų mano ilgai lauktas Tomb Raider: The Angel of Darkness…

Pradėti būtų tikslinga ko gero nuo to, kad Force Unleashed asmeniniams kompiuteriams pasirodė 2009 metų pabaigoje. O kada jis buvo išleistas konsolėms? 2008 metų trečiąjį ketvirtį. Tai kas čia dabar? Kai pamačiau ant savo stalo Star Wars The Force Unleashed: Ultimate Sith Editon (kadangi, mano nuomone, joks tai ne Ultimate ir ne Sith Edition, toliau apžvalgoje šio žaidimo pavadinimą trumpinsiu tiesiog FU) žaidimo kopiją, skirtą PC, valandėlei nustėrau. O taip buvo todėl, kad, žiūrint mano akimis, bandymas perkelti FU iš konsolių į kompiuterius yra turbūt pats beprasmiškiausias įvykis žaidimų rinkoje 2009–aisiais. Kuriems galams?.. O dar kai pamatai, KAIP tas žaidimas buvo perkeltas, tai visai susverdėji.

Kodėl jo nereikėjo?

Kadangi prieš tai buvusioje pastraipoje padariau keletą siaubingų pareiškimų, skubu juos paaiškinti ir užsitraukti dar didesnę prasmės ieškotojų nemalonę. Taigi. Visų pirma, pastaruoju metu iš konsolių perkelti žaidimai nors ir vėluoja kompiuteriuose, tikrai neužtrunka daugiau nei metus. Dažniausiai sulauki iškart, sulauki po kelių mėnesių arba nesulauki visai (įdomu, kaip bus su Dante‘s Inferno?). Žinoma, kartais perkėlimo procesas užtrunka, kūrėjai sugalvoja PC žaidėjus pradžiuginti papildomu turiniu ir atpirkti ilgą laukimą. Bet tie žmonės, kurie užsiėmė FU perkėlimu, savo darbą atliko visiškai atmestinai.

Žaidimas perkeltas netvarkingai, pradedant gigabaitais, kuriuos jis užima standžiajame diske, ir baigiant parinkčių trūkumu. Aišku, čia yra kelios papildomos misijos, kurios konsolių savininkams buvo pasiūlytos kaip papildomas turinys žaidimui jau pasirodžius, ir viena misija pridėta specialiai PC savininkams. Tik gaila, kad ta viena misija kartu yra ir pati prasčiausia visame žaidime… Ir šiaip. Kurių galų reikėjo perkelti žaidimą, kuris jau konsolėse pasirodė neįspūdingai? Atsakymas tik vienas: REIKIA PINIGØ! Turint tai omenyje, jau geriau būtų sukonstravę didelę kartoninę dėžę su užrašu „Mielieji, paaukokite „Žvaigždžių karams“ savo sunkiai uždirbtus pinigėlius. Ačiū!“ Manau, kad toks variantas būtų netgi šiek tiek sąžiningesnis…

Visa tiesa apie tamsiąją pusę

Įvairios žaidimo reklamos (dar 2008–aisiais, kai jo laukė visi konsolių žaidėjai) skelbė, jog žaidžiantysis bus panardintas į tamsiąją „Žvaigždžių karų“ visatos pusę ir galės visiškai jai atsiduoti. FU pradžioje atrodo, kad reklamos nemelavo. Po įspūdingos pirmosios misijos, kurios metu leidžiama valdyti patį Dartą Veiderį, žaidėjui perleidžiamas paklusnaus Darto Veiderio mokinio, Žvaigždžių žudiko vaidmuo. Tiesą sakant, stebėti, kaip garsusis Veideris suranda savo būsimą mokinį ir kaip (vaizdo intarpų metu) vyksta jo apmokymai, — gana įdomu. Taip pat tai ir šviežio oro gūsis, nes į piktadarius bei jų tobulėjimą dažniausiai nepelnytai nusispjaunama.

Bet po įspūdingos pradžios, viskas nejučia ima ristis žemyn. Žvaigždžių žudikas išsiunčiamas užmušti vieno besislapstančio džedajaus, o paskui pasiunčiamas nužudyti dar vieno ir dar vieno, ir po kelių siužetinių vingių bei padrikų istorijos nuotrupų baigiasi. Nežinau, mano kuklia nuomone, žaidimo siužetas nėra labai įspūdingas (išskyrus pradžią, keletą vietų viduryje ir pabaigą). Ir kai žmonės pradeda kakariekoti, kaip smarkiai prie žaidimo prisidėjo pats George‘as Lucasas, man norisi užsikimšti ausis. Pasiteisinimai, pasiteisinimai… Sumanymas ir pagrindinė siužeto idėja yra tikrai verti dėmesio ir potencialo turėjo daug, bet, kad tai nebuvo išplėtota iki galo — faktas. Todėl net ir tokie teiginiai (prie kurių iš esmės negalima prisikabinti), kaip „šis žaidimas sujungia abi filmų trilogijas“, nėra pakankama priežastis įsigyti žaidimą, o ypač asmeniniam kompiuteriui…

Neišnaudotas potencialas

Nepagalvok, kad nepagrįstai bandau sujuodinti gerą žaidimą. Nėra jis blogas. Tiesiog neišbaigtas ir nesukurtas taip, kaip galėjo būti. O gal aš tiesiog esu išlepintas tikrai gerų ir pavyzdinių „Žvaigždžių karų“ veiksmo žaidimų, iš kurių pastebimai išsiskiria Star Wars Jedi Knight II: Jedi Outcast (2002 m.) bei Star Wars Jedi Knight: Jedi Academy (2003 m.). Kiekvienas žmogus, kuris yra išbandęs šiuos žaidimus, iš FU tikėtųsi ne tik kažko panašaus, bet ir geresnio, nes jau tiek metų prabėgo…

Bet ir FU turi savybių, už kurias galima pagirti. Pavyzdžiui, pats Žvaigždžių žudikas, kuris net šviesos kardą laiko kitaip nei kiti, bei jo palydovai droidas Proxy ir žavi pilotė Juno Eclipse. Be galo smagu klausytis jų pokalbių, kurie tiesiog persmelkti kažkokio naujo jausmo, niekada iki šiol nepatirto „Žvaigždžių karų“ visatoje. Tačiau kai tik pokalbiai pasibaigia ir pagrindinis veikėjas yra nuleidžiamas į kokią nors planetą tvarkyti reikalų, viskas staiga apsiverčia. Nes būtent šioje vietoje jau lyg ir tikėtumeisi pasimėgauti tikromis sitų lordo galiomis, o iš tikrųjų tesusiduri su krūva problemų ir neištaisytų žaidimo klaidų. Toks jausmas apnikdavo dar žaidžiant konsolinę versiją, o šiandien, bandant žaidimą kompiuteriu, visa tai ne tik kad nepataisyta, bet tarsi dar labiau įsišakniję į žaidimą.

Regresas?

Vienas dalykas, prie kurio tikrai pripratino jau minėti Jedi Outcast ir Jedi Academy, yra nepaprastai natūralios kovos šviesos kardais. Gerai prisimenu, jog žaidimus žaisdavome po keliolika sykių vien tam, kad gautume dar šiek tiek pakovoti šviesos kardais… Bet tai buvo tuomet. Šiandien, įsijungęs FU, aš tikiuosi kažko daugiau, galbūt dar patogesnės kovos šviesos kardais (nors, kita vertus, jei nesulaužyta — kam taisyti?), o gaunu, bent jau mano supratimu, nepatogią ir atmestinai padarytą artimosios kovos mechaniką. Judesiai kažkokie statiški, visiškai išnyksta tas jausmas, prie kurio žaidėjai buvo pripratinti dar 2003 metais… Tai argi ne regresas?

Aišku, tokio tipo „Žvaigždžių karų“ serijos žaidimą žaidžiantieji pirmą kartą turėtų likti visai patenkinti gavę bent jau tiek, bet kur dėtis kitiems? Trauktis iš lentynos Jedi Academy? Žinoma, FU tikrai pasiūlo aibę pagrindinio veikėjo galių, kurios išties leidžia pasimėgauti tamsiąja Jėgos puse. Bet vėlgi, turint omenyje tai, jog žaidime dažnai teks pasitelkus Jėgą per nuotolį kilnoti ir mėtyti daiktus ar savo priešus, būtina pažymėti, kad neretai pačiupsi visai ne tą objektą, kurio norėjai. Arba naudojant jėgą kartais prisieina išspręsti kokį nors galvosūkį, bet net čia ne visą laiką pavyksta tinkamai nusitaikyti.

Apgaulinga išvaizda

Ypatingai gražiai FU atrodo aplinka. Kartais patenku į tokius lygius, kokių aš net nesapnavau. Viskas atima žadą, kai stovi vietoje. O kai tik pradeda judėti, veikėją iškart iš visų pusių apipuola priešai ir tenka pasinerti į įkyrias ir greitai atsibostančias kovas. Tiesa, jas dar gelbėja šauniai atrodanti, pavyzdžiui, kokio nors smaugimo per nuotolį, animacija. Net šiurpas nukrečia, kai pamatai, kad priešas, esantis už dešimties metrų nuo Tavęs, staiga pakyla į orą ir bejėgiškai graibosi apie kaklą, kol galiausiai suglemba ore ir būna nusviedžiamas kur į prarają. Labai savotiška tamsiosios pusės romantika…

Reabilitacija

Šį kartą „Žvaigždžių karų“ serijos žaidimas tikrai nesuteikia visko, ką galėjo suteikti. Ir taip tikrai nėra dėl jo trukmės. Net priešingai — FU yra ganėtinai ilgas, o jei negana, dar laukia trys papildomos misijos. Žaidimas tiesiog iki galo neišpildo „Žvaigždžių karų“ gerbėjų slapčiausių svajonių, o turėtų, nes vis dėlto yra skirtas būtent jiems. Bet jau yra pranešta, jog kuriamas Star Wars: The Force Unleashed II, todėl reikia tikėtis, kad kūrėjai šį kartą tikrai pasistengs ir padarys nepriekaištingą žaidimą, kuris tiek konsolėms, tiek kompiuteriams išeis tuo pat metu.