Antrasis pasaulinis karas. 70 milijonų žuvusiųjų. Tu esi vienas iš išgyvenusiųjų. Ir prie to 70 milijonų prisidėjai maždaug aštuoniais šimtais. Tu to nenorėjai, tik gynei savo tėvynę…

Siužetas:

Tai neišgalvotas siužetas, kurio vingiai – iš tikrųjų per antrąjį pasaulinį karą įvykę karo manevrai. Žaidimo istorijoje – trijų kareivių išgyvenimai. Galima nuspėti lengvai – tai brito, ruso ir amerikiečio gyvenimų nuotrupos. Žinoma, asmenybės čia ne akcentuojamos. Aliuzija į nežinomo kario kapą.

Geimplėjus:

Kadangi tai Call of Duty 4:Modern Warfare DS pratęsimas – be to paties grafinio varikliuko neapsieita. O kaip ir ano žaidimo apžvalgoje pasakojau – chebrantai į 4 megabaitus Nintendo DS ramo sukišo du banginius ir tris dramblius. Ką turiu galvoje? Ogi tą, kad atsižvelgiant į Nintendo DS sipnąją pusę, grafiką, lygiai vis tiek yra neapsakomai detalūs, ir akims tikrai nėra kur užkibti. O ir pats žaidimas iš pirmojo asmens perspektyvos, o tokių žaidimų žaidėjai grafikai dažnai būna labai reiklūs. Varikliukas tas pats, todėl valdymo koncepcijos programuotojai irgi nusprendė neatsisakyti. Bet plačiau apie tai – vėliau.

Žaidimo eiga dėl gerai išbaigto varikliuko buvo visiškai sklandi ir neerzinanti. Vaikštant veikėjas nekliuvo už mažų objektų, juos gražiai perlipdavo. O draugai kareiviai po kojom painiojosi tik tada, kai į juos buvo einama tiesiai. Kitaip tariant – nebuvo sufail’inta ir čia. Prilipdyta nauja funkcija, ko nebuvo pirmtake – tai perlipimas per kokią nors barikadą ar palangę. Kartais kito kelio nėra, todėl reikia perlipti. Tam apatiniojo ekrano kairėj viršutinėj pusėj atsiranda tokia rodyklytė. Ją pamygus su pirštu ar pieštuku – valdomas kareivėlis perlipa per sieną, o kamera sujuda taip, lyg jis liptų. Na taip pasvyra aukštyn, žemyn, o ginklas tuo metu pasislėpia. Dėl šito mažo aspektėlio vis prigaudavau save sakantį “Awsome. awsome”.

Taikymasis, kaip ir pirmtake, vyko liečiamojo ekrano pagalba. Su pieštuku braukiant per apatinį ekraną galima pakeisti veikėjo ėjimo kryptį, tokiu pat būdu nusitaikyti. Nusitaikius viršutiniame ekrane esantis taikiklis paraudonuodavo. Auto Aim’as. DS’as tiesiog fiziškai per mažas, kad jame būtų atsisakyta auto aim’o. O šaudymas – jei jau tavo taikinukas raudonas, o priešas nors ir už 50 metrų, o tu teturi tik revolverį – vis tiek pataikysi. Čia gal ir truputį perlenkė lazdą programuotojai, neatsižvelgtami į antrojo pasaulinio ginklų šaudymo nuotolį. Žaidime jie baisiai taiklūs, o kare būdavo “Šauni į Joną, pataikai į Petrą”, ar ne?

Geimplėjus

Ginklų, kaip ir visuose COD serijos žaidimuose, kareivis gali panešti du. Šie pasirenkami apatiniame ekrane paspaudus ir laikant pieštuką ant statmeno ginklo paveiksliuko. Tada išlenda abu turimi ginklai. Paspaudus ant norimo – ginklas parenkamas. Tiesiog paspaudus ant to statmeno ginklo paveiksliuko, kareivis ginklą užtaiso. Smagiausia buvo, kai tekdavo imti MG-42 automatą ir neštis jį, tada primontuoti prie barikados, pašaudyti, tada išmontuoti, nusinešti prie kitos barikados ir vėl šaudyti. Kas nežino, kas yra MG-42, tai yra didelio kalibro kulkosvaidis, skirtas nacistinių davatkų masėms kontroliuoti.

Tiesa – varikliukas yra varikliukas, frančizė yra frančizė, kas pasiteisina – tas iš tęsiniuose neišimama. Žaidime paliktas ir žaidėjo sviekatos indikatorius. Gavus kulką viršutinio ekrano kraštai pasidaro raudoni, girdimi širdies dūžiai, palaipsniui tie kraštai blėsta, o dūžiai nutyla. Galima bėgti iš už barikados ir išpleškinti porą priešų, iki kol šie vėl įsigudrins įsodinti jums kulką.

DS’as nebūtų DS’as, jei neturėtų antro ekrano. Tada jis būtų MS’as. Mono Screen. O tas antras ekradas dar ir liečiamas. Kas leidžia dvimatėje erdvėje manipuliuoti įvairiais objektais. Tarkime šiame žaidime kartas nuo karto vienam ar kitam draugeliui kareiviui reikia įtaisyti kojos įtvarą, kadangi koją peršovė. Tai imame bintą, apvyniojame vargšo kareivio galūnę, tada imame pagaliuką ir užveržiame. Smagu. O dabar padarykit taip su PSP. Aaa, neišeina? O kur dar lėktuvų šaudymas iš milžiniško kalibro antilėktuvinio pabūklo, šokimas su parašiutu (reikia traukyti kairę ir dešinę kilpas, kad kareivis nusileistų kur jam reikia), bombų išminavimas (eigos nepasakosiu, nes viską pačiam išmokt yra daug įdomiau, nei paskaityt). Ir dar visokio plauko artilerija, valdoma liečiamuoju ekranu.

P.S. Vien pabūklais neapsiribota. Dar yra ir mobilūs didelio kalibro ginklai su vikšrais, kartais dar vadinami tankais. Nustebau, kokio detalumo ir didumo žemėlapyje šuos teko valdyti, atsižvelgiant į tai, kad lygio dydis proporcingai turi kilti didėjant žaidėjo judėjimo greičiui. Tankas važiuoja greitai, o jei jis greitai pasieks lygio kraštą – žaisti įdomu nebus. Todėl norom nenorom programuotojai į DS’o 4 megabaitus ramo sukišo kažką neįmanomo.

Valdymas:

Praeitam Call of Duty man jis buvo be proto nepatogus. O dabar sumečiau – juk geresnio valdymo programišiai ir sugalvot negalėjo. Tereikėjo patogiai pasiimti pieštuką ir viskas ėjo kaip per sviestą. Dar sykį pakartosiu visą valgymo koncepciją. Ji nuo pirmtako nepakitusi. Kryptiniai viršutinis ir apatinis, bei X ir B eina į priekį ir atgal. Kryptiniai kairysis ir dešinysis, bei Y ir A eina šonu į kairę ir į dešinę. L ir R šaudo. O braukiant per liečiamąjį ekraną galima nusitaikyti, pasukti į kairę ar į dešinę, pažiūrėti viršun ar apačion. Paprasta, bet genialu. Svarbiausia – patogiai pasiimti pieštuką, ir rankos neskaudės. O ją man skaudėdavo žaidžiant COD4. Šokinėjimo čia atsisakyta. Vietoj jo – perlipimas, kaip jau minėjau, panaudojamas paspaudus rodyklytę, atsiradusią viršutiniame ekrane, žaidėjui stovint prie perlipamos vietos (palangės, kt.). Ko gero apie valdymą pridurti jau nėra ką.

Grafika:

Neapvylė. Prieš žaisdamas maniau – aha, antras pasaulinis. Tais laikais daiktų įvairovė, sudėtingumas ir kiekis buvo tikrai mažesni. Tokiu būdu programuotojai laimės kokybės atžvilgiu. Mažiau renderinti = kokybiškiau renderinti. O pasirodo aplinkas genijai padarė ne ką prastesnes už pirmtako. Ypač patiko dar ko gero jokiame DS’o žaidime nematytas aspektas – realaus laiko apšvietimas. Žinoma, jis tik ant veikėjo ginklų, nes visose aplinkose tiesioginį apšvietimą DS’as “išvežti” nepajėgus, bet vis tiek, besisukant 360 laipsnių kampu ir matant kaip ant ginklo krenta šviesa, pagalvoji – sweet!

Dirbtinis intelektas:

Tai – žaidimo silpnoji vieta. Priešai tikrai moka nukepti žaidėją, bet jie tai padaro tik tada, jei kuris nors vienas nukreipia dėmesį, o kiti du tuo metu ištaško į žaidėją dvi apkabas. Judesių pas priešus irgi nedaug. Moka judėti, bet tik jiems programuotojų nustatytu keliu. Reiškia čia dirbtinio intelekto nėra. Priešo objektas juda nustatytu keliu ir pamatęs žaidėją ima pyškinti. Toks tatai ir intelektas. Ai, tiesa, pamestas granatas jie atgal atmesti mokėjo puikiai.

Keistumai:

Vienas, bet laaabai keistas aspektas. Visi žinom – Call of Duty be lipnių minų būtų ne tokia gera frančizė. Moderniame kare prilipdžius miną prie tanko, ar sienos, rodomas LCD indikatorius su skaičiukais, rodančiais sekundes, likusias iki sprogimo. Antro pasaulinio COD serijos žaidimuose – mažas laikrodukas, rodantis sekundes iki sprogimo. O šiame… LCD indikatorius! Po velnių, juk tais laikais net diodinų matricų nebuvo,o kiekvieną net ir varganą stalinistinį rusų kareivėlį apginkluot bombom su LCD indikatoriais, kurie dar neegzistavo – absurdas.

Garsas:

Įtemptais žaidimo momentais, bei naršant po meniu, grodavo įkvepianti simfonino orkestro atliekama muzika. Priešai, priešingai nei pirmtake, jau kalbėjo savo kalba. Pvz vokiečiai, pamatę rusus, rėkdavo “Kommunisten!” arba išvydę granatą, šaukdavo “Granaten!”, ir sviesdavo atgal. Muzikos šiaip trūko, jos norėjosi visais žaidimo momentais. Nors prie garso programuotojai šį sykį tikrai padirbėjo, nepatingėjo įrašyti garso semplus įvairioms tautoms, o ir prieš prasidedant misijai saviškiai užduotis pasako balsu, ne tekstu. Tas irgi bendrą žaidimo įvertinimą kilstelėjo.

Išvados:

Jei nori tikrai gero antro pasaulinio karo žaidimo iš pirmojo asmens perspektyvos – rinkis Call of Duty: World at War. Jei nori gero antro pasaulinio karo žaidimo iš pirmojo asmens perspektįvos, KURĮ galėtum žaisti per pamokas – rinkis Call of Duty: World at War Nintendo DS versiją.