Kuomet geriau pagalvoju, koks gi platus zombių tematikos žaidimų pasirinkimas. Nuo rimtųjų ir baisiųjų „Resident Evil“ ir „Silent Hill“, versdavusių krūpčioti nuo bet kokio pašalinio garso, tais glūdžiais devinto dešimtmečio laikais, kultinio „The House of the Dead“ arkaderio, kurio modernią versiją, tikriausiai, vis dar rasime kokiame„akropolyje“, iki modernių ir šiuolaikiškų „Dead Island“, „Left for Dead“ bei „Killing Floor“. Netgi „rimtasis Call of Duty 2“ neatsispyrė žombiškai pagundai. Kaip galima pastebėti, visus šiuos (ir visus likusius, kurių tikrai per daug, kad juos būtų galima išvardinti), vienija vienas bendras išgyvenimo aspektas. Kitaip tariant, visų siužetas yra daugiau – mažiau toks pat: „zombių apokalipsė, virusas, zombiai, išgyveno vos keli, zombiai, zombiai, smegenys, reikia rasti išsigelbėjimą“.
O jeigu mes į visą šį reikalą žiūrėtume pačio, už zombių apokalipsę atsakingo nedorėlio akimis? Jeigu, vietoj zombių šaudymo, mes užsiimtume jų gamyba ir tas nesibaigiančias ordas pasiųstume link myžčiojančių žmogelių barikadų ir su pasimėgavimu stebėtume, kaip jiems paleidžiamos žarnos? Vienos tokių žaidimų, kuriuose galima apturėti šį džiaugsmelį yra „Zombie Tycoon 2: Brainhov‘s Revenge“.
Taigi, šiame „taikūne“ (nors tai iš tiesų nėra tas „tycoon), žaisime už piktąjį, dabar savais keliais nuklydusį, dar piktesnio daktaro Brainhovo padėjėją Orvillį Tycoon‘ą, baisaus išradimo dėka susikūrusį nuosavą zombių armiją ir siekiantį užimti pasaulį. Deja, viskas nebus taip paprasta – suzombėjęs Orvillio viršininkas Brainhovas, vedantis savo sulaukėjusių zombių armiją žūt būt sieks atkeršyti savo išdavikui padėjėjui. Maža to, šios mėsmalės viduryje yra trečioji niekingų ir baikščių žmogeliukų frakcija, trukdanti tiek Brainhovui, tiek jo padėjėjui.
Jau buvau minėjęs, kad „Zombie Tycoon“, nepaisant pavadinime esančio „tycoon“, iš tiesų yra savotiška realaus laiko strategija, nuo kitų, gerai pažįstamų strategijų besiskirianti keliais įdomiais dalykais.
Pirmiausiai – epizodiškasis lygių progresas. Tai reiškia, jog vienu metu galėsime tyrinėti tik vieną leistiną viso skyriaus plotelį ir tik atlikę visas privalomas užduotis galėsime judėti į kitą, kur lauks nauja serija užduočių. Daugelis šių užduočių yra labai paprastos, joms atlikti užteks bendros intuicijos. Patiko, jog šiose mažose teritorijose paliekama ir šiek tiek laisvės laisvavališkam tyrinėjimui, leidžiančiam nuklysti į pačius tamsiausius kampelius, kuriuose, galbūt, slepiasi koks nors blizgutis.
Kitas kitoniškas dalykas yra nuo realių laiko strategijų sunkiai atsiejami pastatai. Kaip dažniausiai įprasta, šiuos pastatus galime statyti tik sukaupę atitinkamą kiekį resursų. Čia viskas vyksta kiek kitaip – minėtieji pastatai jau yra pastatyti ir viskas ką reikia padaryti tai juos tiesiog užimti. Daugelis užimtų pastatų bus naudojami savus zombius patobulinti į stipresnius, ar kitokius, be kurių neapsieitume (pavyzdžiui, inžinierius). Na, o likę tiesiog palengvins zonos užgrobimo teritoriją.
Kalbant apie pačius zombius, jų tikrai netrūksta: čia rasime paprastuosius zombius, zombius gėlininkus, zombius valytojus, zombius samurajus, ar zombius boksininkus. Tikriausiai labiausiai nuvylė ribotas vienu metu leistinų valdyti zombių kiekis, dėl kurio negalime sau leisti jų užkaupti daugiau ir padaryti tikrą apokalipsę. Kita vertus, zombių atsargos čia nesenka, tad praradus net ir visą savo armiją nusiminti nereikia – jų netrukus vėl prisigamins.
Be zombių žaidime yra ir kitokių padarų. Tai pasiutęs barsukas, mąstantis robotas ar „švelnus“ meškinas. Šie ypatingi tuom, kad veikia kaip atskiri herojai ir turi keletą unikalių veiksmų, pridedančių šiek tiek diversijos.
Žaidimo įgarsinimą ir grafinį apipavidalinimą galima mažų mažiausiai pavadinti nuotaikingais. Patiko jog tuosius baisiuosius ir rimtuosius zombius čia keičia beveik linksmi, animaciniai, kiek kvailokos išraiškos nemirėliai, ženkliai per didelėmis galvomis. Pats veikėjų įgarsinimas čia taip pat originalus – greičiausiai būsiantį prastą balsą pakeičia įvairūs mykimai ir gausi gestikuliacija.
Taigi, „Zombie Tycoon 2: Brainhov‘s Revenge“, nors ir ne„taikūnas“, tikrąją to žodžio prasme, užtat nuotaikingas realaus laiko strategas, leisiantis į visą zombių reikalą pažvelgti kiek kitu kampu.
