Ilgiau žaidimais besidomintys žaidėjai tikriausiai pastebėjo, kad jau kurį laiką vienos žinomiausių muštynių žanro žaidimų serijos „SoulCalibur“ fronte buvo gana tylu. Kažkuriuo metu jau buvo pradėję atrodyti, kad dabartinė konsolių karta taip ir nebesulauks naujo „SoulCalibur“ žaidimo, o tai atrodė išties apmaudu, nes „SoulCalibur V“ buvo išleistas jau prieš 6 metus. Bet šeštoji dalis vis tik pasirodė ir, kai pagalvoji, tie šešeri metai tikrai nepraėjo veltui – kūrėjai ne tik išgrynino savo sėkmingos serijos formulę, bet ir pridėjo į ją visiškai naujų nežinomųjų, kurie iškelia ne tik garsiąją seriją, bet ir visą muštynių žanrą į kitą lygį.
Iš tikrųjų, šis žaidimas yra labai simboliškas, nes pirmasis „SoulCalibur“ žaidimų arkadoms bei kiek vėliau to meto namų konsolei-lyderei „Dreamcast“ pasirodė 1998 metais, t.y. lygiai prieš 20 metų. Tad galima teigti, jog naujoji serijos dalis „SoulCalibur VI“ yra puiki dovana tiek žaidėjams, tiek pačiai serijai sukakties proga. Kaip bebūtų, 20 metų išgyvena ir subrandina net 6 pagrindines (ir vieną šalutinę, skirtą PSP konsolei) dalis toli gražu ne kiekviena kūrėjų studija bei ne kiekviena žaidimų serija. Beje, tikslumo dėlei pirmą, antrą ir trečią dalis kūrė studija „Namco“, o ketvirtą, penktą, šalutinę „SoulCalibur: Broken Destiny“ bei šią – „Namco Bandai Games“ darinys. Prie visos šios informacijos labai norisi pridėti sakinį, kad ši kūrėjų jau dvidešimtmetį puoselėjama muštynių serija yra viena nuosekliausiai augančių ir tobulėjančių žaidimų serijų apskritai.
Pradėti apžvalgą lengviausia yra nuo to, kas šeštoje dalyje nepakito ir išliko visiškai taip pat. Tai – jau dvidešimt metų puikiai veikianti kovų sistema, kuri be savo funkcionalumo iš kitų muštynių žaidimų visą laiką išsiskyrė ir tuo, kad veikėjai čia kaunasi su skirtingais šaltaisiais ginklais. Taigi, gera žinia yra ta, kad šeštoji serijos dalis vis dar tokia pati sklandi ir lengvai prieinama, bet sunkiai įvaldoma. Tai yra praktiškai bet kas, prisėdęs prie konsolės, gali spausti pirmus pasitaikiusius mygtukus ir jo valdomi veikėjai atliks netgi sudėtingus veiksmus. Kita vertus, kuo ilgiau praleidi laiko prie žaidimo, tuo labiau matai, kad jo kovos mechanika yra gili ir sudėtinga: čia galima į kovą įdėti ir labai daug pastangų, o pergalę išplėšti tik apskaičiavus į priekį tiek laiką, kada galima saugiai pulti varžovą, tiek judesius, kuria kryptimi judėti. Tačiau žaidime visų sugrįžtančių žaidėjų laukia ir dar geresnė žinia: naujos mechanikos. Su šia dalimi kūrėjai pristato naujus specialius judesius, kurių atlikimui išnaudojamas kovų metų kaupiamas energijos stulpelis arba labai netikėtą, bet puikiai čia tikusį kovos režimą, kurio metu sulėtėja laikas ir žaidėjas turi pasirinkti, kurį nors mygtuką, tą pati padaro ir varžovas, o kiekvieno tokio susidūrimo baigtis nulemiama panašiai kaip „vaskinant“.
Tačiau ryškiausia „SoulCalibur VI“ žvaigždė šįkart yra istorijos režimas. Tiksliau, DU istorijos režimai! Taip, visiškai teisingai, žaidėjui siūlomi du dideli savarankiški istorijos režimai, kiekvienas kurių pareikalaus tunto valandų. Pradėsime nuo paprastesnio – „Soul Chronicle“. Tai yra tradiciškesnis ir mažiau nustebinti turintis režimas, kuriame tiesiog pateikiama laiko juosta ir joje po vieną skyrių išgyvenama pagrindinė žaidimo istoriją, kuriai iš įprasto „SoulCalibur“ veikėjų sąstato atrenkami pagrindiniai teigiami bei pagrindiniai neigiami personažai. Ši istorija yra prifarširuota gražiai animuotų ir užgarsintų siužetinių intarpų bei susidūrimų su priešais. Paraleliai, perėjus pagrindinį istorijos režimą, po juo laukia kiekvieno žaidime esančio veikėjo asmeninės istorijos, susidedančios iš maždaug 7 kovų ir krūvos taip pat užgarsintų ir animuotų intarpų. Nustebino tai, kad savo asmeninę istoriją – ir tikrai neprastai integruotą! – gavo net šioje dalyje debiutuojantis veikėjas-svečias Geraltas iš visų gerai žinomos „Raganiaus“ žaidimų trilogijos.
Bet žymiai netikėtesnis, įdomesnis ir dar ilgesniam laikui įtraukiantis čia yra „Libra of Souls“ siužetinis režimas. Jame žaidėjas turi nuo pagrindų susikurti savo personažą ir prasideda jo kelionė po Europos ir Azijos žemynus. Čia yra milžiniškas žemėlapis ir daugybė sustojimų jame, kuriais žaidėjas juda lyg kokiame gerai išplėtotame stalo žaidime. Keista, bet visos aplinkos, šio režimo siužetas bei maži dalykai turi labai gerai išreikštą gero „fentezi“ žanro braižą. Toks jausmas, kad „SoulCalibur“ su savo turimu lore‘u tiesiog žengia žingsnį į priekį ir jį puikiai įdarbina drauge su visais veikėjais. Beje, žaidimas „SoulCalibur VI“ turi ir dar vieną gerą kūrėjų sprendimą – istorija nebevyniojama kažkur toliau po paskutinės dalies, o grąžina žaidėją į pačią pradžią, kai tik prasidėjo kalbos apie sielų kardą. Tad ši dalis yra lyg ir pirmųjų „SoulCalibur“ žaidimų atpasakojimas, tad tai itin palanki dalis įšokti į šios serijos laivą naujokams. O seniokams taip pat bus ką veikti, nes „Libra of Souls“ parodo žymiai platesnį jau ankstesnėse dalyse išpasakotų įvykių kontekstą, taip pat – ką tuo metu veikė kiti veikėjai. Be to, „Libra of Souls“ ir „Soul Chronicles“ režimai čia labai vienas kitą papildo, tiek informacijos, tiek žaidėjui suteikiamų bonusų prasme, tad žaisti tikrai verta ir net būtina juos abu.
„Libra of Souls“, kaip bebūtų, pasitarnauja ne tik kaip tiesiog originalus žaidimo istorijos pateikimo formatas, bet ir kaip gana savarankiškas RPG žaidimas, nes čia kyla veikėjo lygis, atsirakina ar yra randami nauji ginklai, galima lankytis miesteliuose ar vaikytis ne tik pagrindinių, bet ir šalutinių misijų. Tiesa, „Libra of Souls“ istorijos režimas jau nebegali pasidžiaugti pilnai įgarsintais veikėjais bei pasakojimu, tačiau jis tebėra taip pat gerai animuotas bei apipavidalintas, todėl pati istorija tikrai nesunkiai įtraukia bei išlaiko dėmesį. Dar „Libra of Souls“ labai gudriai atlieka ir mentoriaus, pripratinančio žaidėją prie visų žaidimo subtilybių, vaidmenį. Vėlesnės režimo misijos privers žaidėją žaisti naudojantis vien konkrečiomis veikėjų savybėmis ar taikant vien konkretų judesį arba ataką. Tai leis geriau pažinti žaidimo mechaniką ir ją vėliau naudoti savo labui užuot spaudaliojus vieną ar kelis mygtukus. Kita vertus, vėliau žaidimas „Libra of Souls“ režime tiek pasunkėja, kad konkrečių kovų pergalė pradeda atrodyti kaip visiškai sėkmės reikalas, o ne gerų įgūdžių nuopelnas. Na, bet tie, kas vaikosi iššūkio, tikrai čia galės pasireikšti.
Veikėjų sąstatas. Šiek tiek apmaudu, kad „SoulCalibur VI“ mes galėsime rinktis iš 20-ties personažų. Na ir dar plius vieno, jei žaidėjas įsigyja žaidimą su išleidimo dienos atsisiunčiamu turiniu. Palyginimui, praeitos „SoulCalibur“ dalys turėjo apie 30 veikėjų, tad toks drastiškas apmažėjimas šiek tiek nuliūdina. Ypač turint omenyje, kad tuos neįdėtus veikėjus kūrėjai pamažu atiduos žaidėjams per papildomą atsisiunčiamą turinį. Kita vertus, tas 20-ukas, kuris jau yra žaidime, išties neprastas ir pagrindiniai fanų favoritai – neskaitant kelių skaudžių netekčių – čia yra ir puikiai išplėtoti. Dvidešimtuke atsirado du nauji veidai serijos kontekste – Groh ir Azwel. Abu su savimi atsineša naujas kovų mechanikas bei kiek kitokį žaidimo stilių. Tačiau tikroji šios dalies žvaigždė yra Geraltas. „SoulCalibur“ ir seniau į savo žaidimus pakviesdavo po vieną-du veikėjus-svečius. Pavyzdžiui, Ecio iš žaidimų serijos „Assassin`s Creed“ ar Dartą Veiderį bei Yodą iš visiems gerai žinomų „Žvaigždžių Karų“. Tačiau Geraltas „SoulCalibur VI“ pasaulyje ir veikėjų sąstate dera tiesiog puikiai. Pavyzdžiui, jo asmeninė istorija labai nesunkiai įsipaišo šios dalies ir kitų veikėjų istorijų kontekste, o galimybė pakovot jo sidabriniu kalaviju bei užkeikimais – vienas malonumas. Ir ta pati kova labai gerai dera su kitais veikėjais – tiek vizualiai, tiek žaismo prasme. Tad, jei esate prisiekęs Raganiaus gerbėjas ir norite išbandyti Geraltą muštynių žaidime, garbės žodis, „SoulCalibur VI“ netgi pranoks jūsų lūkesčius. Netgi galime pasakyti, kad Geraltas turbūt geriausiai kada nors iš kito žaidimo atėjęs ir muštynių žaidimuose integruotas veikėjas.
Apibendrinant, „SoulCalibur VI“ yra toks muštynių žaidimas, kuris ne tik atrodo kaip viena geriausių ilgametės serijos dalių, bet ir pakelia visą muštynių žanrą į naują lygį. Vien pagalvojus apie faktą, kad kada paskutinį kartą muštynių žaidimų istorijos režime praleidote daugiau nei 20 valandų? Ir dvigubai tiek ar net daugiau jei norite surinkti viską. Ir šis režimas su visomis savo valandomis yra tik vienas iš dviejų! Taip pat ši dalis pagerbia ir visus klasikinius režimus – nuo arkados iki kovų internete, kurios puikiai tinka išbandyti savo sugebėjimus žaidžiant prieš kitus. Kita vertus, labai gali būti, kad, nepardavus pakankamai kopijų, „SoulCalibur VI“ taps ne tik žaidimu, pažyminčių 20 metų serijos sukaktį, bet ir paskutiniu šios serijos žaidimu apskritai. Jei taip nutiktų, tai dabar yra galimybė įsigyti vieną geriausių šios kartos muštynių žaidimų ir vienoje vietoje, simboliškai, turėti viską, už ką „SoulCalibur“ serija per visą savo gyvavimo laikotarpį buvo vertinama labiausiai.
