Iš žurnalo VA PlayStation 2005/07. Autorius: Dante

YS: The Ark of Napishtim pastaruoju metu buvo vienas iš labiausiai mano laukiamų žaidimų. Tačiau ne dėl to, kad žaidimas turi labai keistą, kažkam net juokingą pavadinimą, ir tikrai ne todėl, kad tai tartum savotiška Falcom variacija panašaus žanro žaidimuose. Ramia sąžine, užmerktomis akimis palydėjau hitus Midnight Club 3 ar Tekken 5, vien todėl, kad gaučiau galimybę sužaisti YS: the Ark of Napishtim…

Nors daugeliui galbūt ir negirdėtas, žaidimas YS, sulaukęs jau šeštosios dalies užsienyje, neretai būdavo tapatinamas su legenda Zelda. Tai tartum savotiška Zeldos atmaina PS2 konsolėje, tačiau The Ark of Napishtim toli gražu nėra toks geras, kad galėtų būti lyginamas su Zelda. Vis dėlto daugelis šį žaidimą pripažino ir įvertino. Įvertinau ir aš, tik ne pačiu geriausiu balu…

Po žvaigždėtu dangumi

O prasidėjo viskas labai žemiškoje vietoje — bare. Adolas Kristinas, kitaip žinomas kaip Raudonasis Adolas (pravardžiuojamas taip dėl ryškiai raudonų plaukų) ir jo ištikimas bendražygis Dogis sėdėjo prie staliuko ir kuo ramiausiai užkandžiaudami stebėjo už lango ošiančią jūrą. Tačiau staiga prisistatė garsus piratas Ladokas ir jo bendrakeleivė Terra. Ladokas pasiūlė Adolui prisijungti prie jo ir drauge atrasti pasaulio kraštą. Be galo mėgstantis nuotykius Adolas gal ir nebūtų atsisakęs, tačiau šiuo atveju vaikinas buvo tiesiog priverstas sutikti, mat smuklėje jį jau buvo pastebėję keletas sargybinių… Įvadinio video intarpo metu aiškiai matyti, kad Adolas su laivais plaukioti pratęs, tačiau Ladoko įgulą netikėtai užpuolė piratai. Taip prasidėjęs mūšis nulėmė Adolo pasiaukojimą dėl Terros, jis pats pasitiko šaltas ir atšiaurias jūros bangas. Tačiau fortūna neapleidžia raudonplaukio vaikino, papuolęs į didžiojo Vortexo sūkurį, jis pasiekia didelės salos Canaan krantus.

O čia jį pasitinka vietinės seserys Olha ir Isha. Keista, tačiau būdamos labai panašios į žmones, jos turi po uodegą ir ilgas, primenančias elfų, ausis. Greitai seserų dėka Adolas patenka į Rehdan kaimą, kur kitataučiai kaip jis sutinkami ne itin svetingai. Tačiau Adolas, mikliai atgavęs jėgas ir atsipeikėjęs, atskleidžia kaimo seniūnui Ordui savo gerą širdį ir tikslus. Taip raudonplaukis didvyris įgauna viso kaimo pasitikėjimą ir visokeriopą pagalbą. Netrukus paaiškėja, kad Canaan sala sudaryta ne tik iš Rahdan kaimo, bet ir Rimordžo uosto, kurį sukūrė visi kiti, atsidanginę į šią salą prieš Adolą. Čia vaikinas greitai ima tvarkyti kylančias problemas ir tampa savitu balansu tarp šių dviejų pusių. Netrukus jis išrenkamas pačios deivės Almos, kad apgintų senąjį Rehdan kaimą ir jos gyventojus nuo juodąjį kardą nešiojančio Ernsto ir jo mikliųjų padėjėjų fėjų. Su kiekviena iš jų turėsite „malonumo“ susidurti ir „maloniai“ pabendrauti… Čia įsivelia ir mįslingas personažas Geisas, tiesiogiai susijęs su kiekviena šios salos paslaptimi. Taip pat sutiksite keletą personažų, kurie tikrai pagyvins žaidimą ir papasakos įdomių prisiminimų, dar negirdėtų detalių iš praėjusių serijos dalių.

Mechanika

Žaidime nebus nieko neįprasto — tiesiog „daužot“ įvairiausius priešus ir keliate savo lygį, kuris, tiesą sakant, nebus labai svarbus. Svarbiausia čia — tinkami šarvai, skydas ir kardas, kurių iš viso bus trys (apie juos šiek tiek vėliau). Iš viso žaidime bus 6 šarvai ir tiek pat skydų. Vienus galėsite rasti įvairiausiose slaptavietėse, kitus reikės pirkti. Pinigų tikrai neturėtų trūkti. Jei nesibaidysite kovų, lengvai susirinksite penkiaženkles sumas, jas tinkamai panaudosit. Pasirinkimas įvairiausiose krautuvėse labai gerai suderintas, todėl nusipirkti ko nors nereikalingo ar nekokybiško praktiškai neįmanoma. Be šarvų ir skydų meniu skiltyje galėsite pasižiūrėti ir savo įvairius talismanus ar šarmus. Iš pradžių galėsite nešiotis tik vieną, bet vėliau atrakinsite daugiau tuščių vietų, ir visos problemos išsispręs. Kad visi šie talismanai labai vertingi, nepasakyčiau, bet kai kurie visai pravartūs — pavyzdžiui, apsaugo nuo nuodų, svaigulio, suteikią daugiau „strenght“ taškų. Žinoma, čia bus daugybė kitų nišų, skirtų įvairiems daiktams, arba šiaip visokioms žolelėms, medui ir kitoms gydomosioms priemonėms.

Vienintelis ir nepakartojamas

Kaip jau minėjau, vienintelis Adolo ginklas — trys kardai. Pirmasis, gautas už tikrą žygdarbį iš seniūno Ordo, yra Livartas. Jam paklūsta vandens stichija ir atakos, susietos su vandeniu. Antrasis, beje, ir mano mėgiamiausias — Blirante. Tai ugnies stichijos kardas, tačiau būtent jo atakos labai patogios ir neretai praverčia kovose su bosais. Trečiasis būtų Ericcilas, kuriam paklūsta elektra. Idėja gal ir nebloga, tačiau Ericcilas nepatogus ir atakas jo reikia mokėti pritaikyti tam tikrai situacijai. Kiekvieną iš šių kardų privalėsite tobulinti pas emelas kristalų specialistę. Už tam tikrą jų kiekį, ji geriausiu atveju patobulins jūsų norimą ginklą iki 11 lygio. Tad be aukso, turėsite nemažiau atidžiai ieškoti emelas kristalų, o jų gausite žudydami priešus. Be abejo, kuo silpnesnis priešas, tuo mažesnė tikimybė gauti kristalų, tačiau po įnirtingos kovos su bosais jų gausite tikrai nemažai. Taip pat pakils ir jūsų veikėjo lygis, kurio matuoklis bus tiksliai virš gyvybių indikatoriaus. Todėl XP žaidimo metu rinksitės vien tam, kad pakeltumėte HP taškų skaičių ir padidintumėte jėgą. Kad jis kiltų greičiau ir gynyba nebūtų žema, nuolatos turėsite tobulinti ginklus ir ieškotis naujų šarvų bei skydų.

Kovos principai

Visa Canaan sala yra tartum suskirstyta į atskiras teritorijas. Vienose Adolas lakstys išsitraukęs skydą ir kardą, kitose jis bus beginklis. Tačiau kai Adolas išsitrauks kardą, būkite pasiruošę — netrukus jus apsups įvairiausi priešai. Tai gali būti ir vikrios bitės, ir šlykštūs vabalai, net nuodais spjaudantys augalai… Jeigu eisite neteisinga linkme, žalos priešams nepridarysite, tai reikš, kad jūs dar nepakankamo lygio. O jei eidami skinsite užpuolėjus tiesiog vienu smūgiu, tuomet viskas gerai.

Kaip jau rašiau, priešai nebus labai sudėtingi, tačiau lygių bosai būtinai ištaisys šią klaidą. Nors susitikimas su jais bus retas, kai kurie iš jų tikrai nustebins, vien aukšto herojaus lygio tikrai neužteks. Čia turėsite būti gerai įvaldę pačią žaidimo mechaniką, tik taip įveiksite kai kuriuos sunkesnius lygių bosus. Keista, bet būtent lygių bosai žaidime bus nepaprastai gerai animuoti ir net skurdžių aplinkų fone jie atrodys pasakiškai, ypač tie, kurie savo dydžiu bent dvidešimt kartų pranoksta Adolą. Blogai, kad stipresniems bosams ėmus šokinėti, kamera paskui juos neseks — juos sekti turėsite patys, o jie jūsų tikrai nelauks, todėl kartais žūsite akimirksniu.

Esminė žaidimo klaida, bent jau man taip atrodo, yra požemiai (dungeons). Juos pereiti privalėsite, nes už jų bus kovos su bosais, kurios privalomos… Norėdami juos pereiti, turėsite būti nepaprastai gerai pasiruošę, nes čia priešų bus daug ir stiprių, o jūs — vienas. Ir taip sudėtingumo lygis gerokai šoktels į viršų, o jums teks ieškotis vietų, kur galima bent kartą pasikelti savo lygį. Čia pagelbės šen bei ten išmėtyti neprivalomi bosai ir deivė Alma. Suradę jos plunksną, ne tik galėsite kada panorėję palikti požemius, bet ir atremti penkis Almos išbandymus. Visų iš karto negalima, kiekvieną atrakinsite žaisdami, sėkmingai užbaigę kiekvieną iš jų, galėsite pasirinkti papildomų EXP taškų, aukso ar emelas kristalų. Žinoma, galėsite ir nieko neimti, tačiau nemanau, kad tai protingas sprendimas — bet kokiu atveju jums kažko reikės.

Kaip pasaka

Pats žaidimas atrodo iš tiesų labai gražiai ir jaukiai, tik vietomis, ypač požemiuose, jus sups blankios ir neišvaizdžiai suderintos spalvos ar tiesiog juoduma… Kartais ir plikos uolos atrodys kiek per šaltai, o kartais jas kontrastingai paįvairins koks gražus krioklys. Dialogų metu ekrane pasirodys gražiai piešti personažai, tai tikrai paįvairins dialogų skaitymą. Tuo tarpu aplink gros rami, retsykiais paslaptinga ir net negirdėta muzika, kuri tikrai puikiai dera prie Adolo žygio. Taip, muzikos ir aplinkų dėka sukuriamas jaukus ir stebuklingas pasaulis, kuriame būti neatsibosta tikrai ilgai…

Baigiant

Pasirodė jau net šeštoji Ys serijos dalis su naujais nuotykiais, veikėjais ir naujomis intrigomis. Žaidimas „sukaltas“ neblogai, bet vietomis gali labai įkyrėti. Sunkios kovos su bosais kai kam gali pasirodyti nepriimtinos, o tiems, kam tokie žaidimai iš viso ne prie širdies, patarčiau paieškoti ko nors įdomesnio.