Iš žurnalo PC Klubas 2006/11. Autorius: Bogardas

Piratų gyvenimas tikrai nebuvo lengvas, ir tam tikra prasme (nebūtinai tiesiogine) tai parodo žaidimas „Age of Pirates: Caribbean Tales“ (rusiškos versijos pavadinimas „Korsarai 3“), kuris buvo per daug pervertintas iki išleidimo dienos. Tai RPG žaidimas maišytas su jūrų mūšių ir veiksmo elementais.

Kaip ir daugelyje kitų tokio stiliaus žaidimų, paprastas herojus kapitonėlis (ar kapitonėlė, priklausomai nuo žaidėjo pasirinkimo) siekia išgarsėti ir praturtėti Karibų salyne, kamuojamame piratų. Kokia kryptimi vystyti žaidimą — ar prisijungti prie Europos nacijų, okupavusių atskiras Karibų salas, ar tiesiog skandinti šių nacijų laivus atviruose jūrų mūšiuose — viskas priklauso tik nuo žaidėjo valios.

Tiesa, neretai kyla mintis, kad žaidimas tiesiog yra betikslis, nes jis prasideda nuo to, kad prie žaidėjo valdomo kapitono, stovinčio uoste, pribėga neaiškus tipas, duoda pusę žemėlapio ir… norėtųsi pasakyti, kad veiksmas prasideda, tačiau, taip toli gražu nėra… Niekas nepaaiškinama: nei tolesnės krypties, nei menkiausių užuominų, ką su ta puse žemėlapio veikti… Telieka griebtis atsitiktinių užduočių, o viena į kitą panašios užduotys vargu ar labai ilgam prikaustys žaidėjus prie jų kompiuterių (nebent jie būtų linkę „chill’inti“ besigrožėdami marinistiniais vaizdiniais :)). Ir tik gerokai „įsibėgėjus“ žaidimui, visiškai nepriklausomai nuo to, ką herojus daro ar ruošiasi daryti, vienoje iš tavernų nei iš šio nei iš to jis gauna antrąją žemėlapio pusę ir vėlgi — nei tolimesnės krypties, nei užuominų… Nieko nepasakysi, įstabus ir nepaprasta žaidimo siužetas…

Kad jau žaidimo istorijos nėra (na, gerai — beveik nėra), telieka plaukioti iš vieno Karibų salyno salelės į kitą ir vykdyti įvairius „kvestus“ ar laikas nuo laiko pakovoti su kitais laivais atviroje jūroje. Vykdant tokią „komercinę“ veiklą labai svarbu, kad žaidėjas rūpintųsi savo laivo komanda: jų sveikata, morale, atlyginimais ir kitais svarbiais dalykais. Kitokiu atveju neišvengiamai laive kils maištas, o jau tada — vargas vargelis, teks maištą malšinti krauju (savo arba laivo komandos narių), arba tiesiog atiduoti laivą maištininkams. Taigi erdvės galvos laužymui žaidime tikrai yra daug :).

Nors žaidimo kūrėjai neįdėjo daug pastangų į tai, kad sukurtų tikrai įdomų siužetą, jiems iš dalies tai galima atleisti dėl to, kad jie sukūrė tikrai įstabaus grožio laivus, vandens ir klimato efektus. Kaip jau minėjau, galima tiesiog valandų valandas plaukioti ir grožėtis jūrų peizažais. Netgi kovos metu byrantis į šipulius laivas atrodo tikrai įspūdingai. Šioje vietoje taip pat galima paminėti, kad žaidimas suteikia galimybę tobulinti laivų komponentus: bures, laivų korpusus, patrankas, kas atrodo ne tik velnioniškai gražiai, bet ir žaidėjui duoda nors truputėlį vietos galvos pasukimui. Tarkim, laivo korpuso tvirtumas padidinamas laivo manevringumo sąskaita, o patrankų veikimo nuotolio padidinimas gaunamas prailginus jų užtaisymo laiką. Todėl visuomet reikia gerai pagalvoti prieš tobulinant savo laivą.

Apie „Age of Pirates“ garsą irgi vargu ar galima ką nors daug pasakyti. Iš pirmo žvilgsnio lyg viskas gražu ir tvarkinga — muzika netrukdo žaisti, aplinkos garsai taip pat puikiai tinka, tačiau veikėjų įgarsinimas… Negalima sakyti, kad jis blogas ar geras — tiesiog jo visiškai nėra. O kaip būtų smagu išgirsti kokį piktą pragertabalsio keiksmą! Gaila, juk tai tikrai praskaidrintų nuotaiką.

Jei jau pradėjau žaidimą „nušviesti“ vos ne iš blogosios pusės, tai ir pabaigsiu „bloga gaida“: žaidimo valdymas. Suprantu, kad yra tikrai didelis iššūkis sukurti gerą valdymą tokiam žaidimui, kuris apjungia jūrų mūšius, kautynes ant laivo denio ir RPG stiliaus paieškas „ant žemės“. Tačiau netgi ir toks didelis iššūkis, manau, yra įveikiamas. Tačiau pasirodė, jog su šia nuomone nesutinka žaidimo kūrėjai… Kiekvienai žaidimo atkarpai (jūrų mūšiui, mūšiui „ant denio“, laivo valdymui ir veikėjo valdymui sausumoje) sukurta vos ne atskira valdymo schema… Gerai, jei žaidėjas yra kantrus, o jei taip nėra, tada ne vienas sodrus piratiškas prakeiksmas skries žaidimo kūrėjų adresu.

Tikrai būtų galima atleisti netobulumą, jei tai būtų pirmas tokio stiliaus žaidimas. Belieka tik apgailestauti, kad žaidimo kūrėjai taip atsainiai pasižiūrėjo į jūrų mūšių stilistikos žaidimų problemas ir sukūrė dar viena „monstriuką“, kuris vargu ar atras beatodairiškų fanų, neigiančių visų kitų tokios stilistikos žaidimų egzistavimą. Tiesiog dar viena vidutinybė su pretenzijomis. O tikrai norėtųsi, kad taip nebūtų…

Pirmas įspūdis:

Tiesiog pasakiški jūrų peizažai! Galima nė nežaisti, o tik grožėtis. 8.3

Įdomumas:

Žaisti vis tik reikia, tačiau nelabai aišku, ką konkrečiai. Atmetus siužeto nebuvimą, jis pakankamai įdomus. 6.4

Grafika:

Gali išgelbėti žaidimo ir žaidėjo jame gyvenimą, grožis slypi tiek plačiuose vaizduose, tiek smulkiose detalėse. 8.2

Garsas:

Kur sodrūs piratiški keiksmai?! Kur dainos apie butelius romo?!! 7.0

Valdymas:

Visiška „mėsmalė“, priverčianti kaskart darant kitus veiksmus valdymo mokytis vos ne iš naujo. 6.1

Verdiktas:

Nelabai kas anksčiau būtų patikėjęs, kad piratiška tematika taps naująja pop mada. Atrodo, tik tos mados vejamas ir pasirodė šis žaidimas, kurį žaisti tikrai galima, tik ar verta investuoti pinigus? 7.2