Iš žurnalo PC Klubas 2005/04. Autorius: raw
Kuo jau kuo, o didele kompanija „Introversion Software“ tikrai nepavadinsi. Tai viso labo keli žmogeliukai, dirbantys laisvalaikiu, neturintys savo patalpų ir programavimui naudojantys asmeninius (patikslinu — savo) kompiuterius. Ir vis dėlto… Prieš tris metus pasaulį apskriejo iki šiol žaidžiamas „Introversion Software“ produktas „Uplink“ — kompiuterinio įsilaužėlio, hakerio, gyvenimo simuliatorius. Dar 2002 metais vaikinukai ėmėsi naujo žaidimo, „Future War“, kūrimo, tačiau po daugybės pakeitimų stiliuje, grafikoje, žaidimo procese, žaidimo manieroje, pasaulį jis išvydo kaip „Darwinia“.
80–ųjų metų (tai štai kodėl tokia grafika!) pradžioje genialusis profesorius Sepulveda išrado naujosios kartos kompiuterį „Protologic“. Tačiau, kaip ir visur, atsirado nesklandumų, jais netruko pasinaudoti žiniasklaida, ir profesorius turėjo pasislėpti nuo viešumos. Tęsdamas eksperimentus, Sepulveda nutarė sukurti unikalų pasaulį Darviniją ir apgyvendinti jį naujosiomis virtualiomis būtybėmis — darviniečiais. Pirmiesiems kompiuteriniams žmonėms profesorius suteikė sugebėjimą galvoti, mokytis, bendrauti, ir jie ėmė tobulėti, mokytis iš savų klaidų. Kad išliktų pastovus gyventojų skaičius, speciali saugykla griežtai pagal grafiką papildydavo gyventojų kiekį, o mirusiųjų darviniečių sielos atnešdavo naudą visai bendruomenei. Deja, virusinė infekcija įsigavo į Darviniją ir ėmė grasinti pasauliui išnykimu. Žaidėjo tikslas — išgelbėti pasaulį bei neįprastus jo gyventojus.
Taigi, veiklos kryptis aiški, veiksmas tiesus, skirtingų pabaigų nėra ko laukti. Žinoma, šalia pagrindinių misijų kartais pasitaikys ir šalutinių, gerokai pagyvinančių gyvenimą. Paprasti eiliniai darviniečiai — tik nekaltos avelės. Jie, regis, slampinėja be jokio tikslo šen bei ten, niekuo nesirūpindami. Jų valdyti jūs negalite. Tačiau įmanoma pasigaminti karininkus („officer“), kurie atliks reikalingus ganytojiškus darbus. Koviniams veiksmams naudojamas karinis būrys („squad“). Vienu metu galima sukurti du tokius būrius (vėliau tai leis praplėsti), tačiau valdyti vis tiek teks po vieną. Judėjimas, kaip ir kitiems vienetams, nurodomas kairiuoju pelės klavišu, o šūviai lazeriu — dešiniu. Jei paspausite dešinį, o paskui spustelėsite kairį pelės klavišą, būrys panaudos antrinį ginklą, kuris dažniausia yra granata. Tam tikrais ženklais galima antrinį ginklą pakeisti į oro smūgį ar raketas. Kiekviename būryje yra po 3 kovinius vienetus (bent iš pradžių), kurie veikia kolektyviškai, neišsivaikšto, net šaudo kaip vienas ir gyvena ilgiau, nes netekus vieno ar net dviejų kareivių, likęs vis dar bus veiksnus ir sugebės įkrėsti nekenčiamiems virusams. Inžinierius („engineer“) sugeba perprogramuoti pažeistus kovinius vienetus ir atstatyti juos naudojimui (kas, pavyzdžiui, leidžia įjungti teleporto įrenginį), be to, renka kritusių gyventojų sielas. Jis sklandžiai plevena virš žemės ir paklūsta tik kairiam pelės klavišui. Dar vienas vienetas, kurį galėsite naudoti — šarvas („armor“). Jo atsiradimui reikalinga veikianti konstrukcijų aikštelė („Construction Yard“). Šarvas tinka transportavimui bei gali būti paverstas į galingą kovinę patranką.
Pastatų rūšių Darvinijoje taip pat ne milijonai. „Control Tower“, kai, žinoma, jis veikia, leidžia sėkmingai perprogramuoti ir naudoti artimiausius pastatus. „Radar Dish“ trumpu atstumu, sakykim, tarp salų, leidžia transportuoti vienetus. „Incubator“ sukuria naują darvinietį, jei inžinierius laiku, kol dar nepradingo žuvusiojo siela, ją paims. „Trunk Port“ jungia įvairias Darvinijos vietas, tik jį įjungę, galite pasiekti kitą labiau nutolusį žemės lopinėlį.
O priešų yra net aštuonios rūšys. Patys paprasčiausi ir labiausiai paplitę — „virii“, kurie greitai šliaužioja salos paviršiumi, o ir skysčio, skalaujančio salos krantus, linijomis. Jie gana nesunkiai nušaunami, tereikia pataikyti. „Centipede“ yra trimatė „virii“ mutacija, gerokai išsiplėtusi gabaritais. Pataikius jai į galvą, pabaisa bėga šalin, ir taip bent trumpam galima atsipūsti. Iki visiško jos sunaikinimo, kaip ir kai kurių kitų virusų, tenka nemažai paplušėti, nes ji suskyla į dalis, ir visos net vieno narelio dalys gyvena savarankišką gyvenimą bei puola darviniečius. „Soul destroyer“ sugeba skraidyti, dėl to jis dar pavojingesnis. „Triffid“ — augalas (prisimenate knygą „Trifidų dienos“?), tačiau nuo to jis nemažiau pavojingas. Jis deda kiaušinius, iš kurių išsirita nauji priešai. „Bug“ ropinėja paviršiumi, kenkdamas sub–sistemai, o „Spider“ gali šokuoti dideliais atstumais ir, pasirodo, jie nebijo lazerių. „Spore Generator“, kaip sako pats pavadinimas, gali užkrėsti didelį plotą virusinėmis sporomis. „Army Ant“ po vieną yra prastas priešininkas, tačiau jos gali veikti kolektyviai ir tokiu būdu sudaryti grėsmingą jėgą. Skruzdės atakuoja viską, kas papuola šalia jų namų, taip pat renka žuvusiųjų sielas naujų skruzdžių atsiradimui.
Valdymas kartu ir paprastas, ir sudėtingas. Iš vienos pusės, valdymui reikia mažai mygtukų. Kamera važinėja su standartiniais veiksmo žaidimo judesio A,S,D ir W. Ją tolina ir artina pelės ratukas. Staigų priartinimą duos Z, o greitam kameros judėjimui (patikėkite, prireiks) spauskite SHIFT bei judesio mygtuką. ALT paspaudimas perkelia į užduočių valdytoją („Task Manager“). Čia pat galima įspaudus pelės kairį klavišą nubrėžti norimą figūrą, ir tokiu būdu, pavyzdžiui, pasigaminti inžinierių. Paspaudus ALT ir D, pamatysite užduočių sąrašą su pastabomis, kas vykdoma, o kas jau atlikta. ALT ir A nukels į tyrinėjimų langą, ir galėsite nurodyti ištyrinėti granatų technologiją ar kokią kitą iš nedaugelio. CONTROL ir C leidžia nutraukti užduotą procesą, o tarpo mygtukas — nuimti žymėjimą nuo konkretaus vieneto. Bet kada galima paspausti H, ir galėsite pasiskaityti patarimus bei paaiškinimus (jei neužtenka to, ką kalba, tiksliau, rašo profesorius).
Didžiąją dalį žaidimo laiko teks keliauti po žemėlapį, ieškant nurodytų objektų, tvarkant pastatus bei naikinant pakeliui priešus, kurie dauginasi pakankamai greitai, o, įvertinus savo armijos bei taikinio pažymėjimo sudėtingumą, tai sudarys keblumų. Judėti patarčiau nedideliais atstumais, nes kareiviai, o ypač inžinieriai, sugeba užstrigti ar net paskęsti.
Grafika… Apie ją būtų galima ir patylėti, bet galima ir labai daug kalbėti. Įdiegto žaidimo kataloge atmetus apie 27 MB užimantį garso failą, išvis lieka tik pora MB… Kokios grafikos reikia tikėtis iš tokios apimties duomenų? Tai pirma. Antra — net patys autoriai neslepia, kad „grafikos stilius paimtas iš 80 – ųjų retro klasikos“. Trečia — kokią grafiką gali „pagaminti“ kelių asmenų grupė? Ir ketvirta — su savo paskirtimi grafika susidoroja tiesiog puikiai. Nekyla jokių abejonių, kokiame pasaulyje ir su kokiais gyventojais vyksta veiksmas. O juk būtent tai yra pagrindinis grafikos tikslas — jokiu būdu ne išorinis blizgesys, tegu tai ir suteikia malonumą akiai. „Darwinia“ grafika idealiai papildo žaidimo dvasią. Na, kodėl gi tie darviniečiai negali būti dvimačiai, jei jau juos taip suprojektavo? Kodėl jie negali judėti pasisukdami, jei toks buvo kūrėjo sumanymas? Žemės paviršius atrodo labai kampuotas, išvagotas susikertančių (projektavimo pasekmė?) linijų, bet savotiškai patrauklus. Kibernetinė realybė :). Aplink salas tyvuliuoja neaiškios kilmės skystis, ne itin teigiamai veikiantis Darvinijos gyventojus. Graži vieneto sunaikinimo animacija — vargšelis išlaksto į smulkių skeveldrų debesėlį. Visa tai lydi atitinkamas garsas, net skaudu pasidaro. Išties nuostabūs yra medžiai — tiek spalvomis, tiek skaidrumu, tiek bendru efektu. Va, kai kurie priešai (konkrečiai — „centipede“) labai jau primena tuos 80 – ųjų veikėjus. Šiaip grafikai dviejuose megabaituose išraiškingumo įdėta labai daug. Apskritai „Darwinia“ kažkodėl man labai priminė (gal, tiksliau, užvedė mintį) žaidimą ir filmą „Tron“ (greičiausiai dėl kompiuterinio veiksmo). Tvirtinti, kad kažkas pasisavinta iš ten, neturiu nė mažiausio pagrindo. Modelių detalumo pageidaučiau geresnio. Kameros priartinimas grožiui nieko gero neduoda, tačiau kai kada naudingas. Pavyzdžiui, dėl gana sudėtingo vienetų pasižymėjimo. O nutolinimas iki maksimumo gražus, iki beveik visiško pasaulio panirimo į tamsą.
Garso failas užima beveik visą žaidimo vietą. Didesnė dalis muzikinio takelio yra elektroninė muzika, kas taip pat kaip ir tinka pagal dvasią. Kalbų nebus, tik efektų įgarsinimas. Kai kada gana mielas.
O kai pabaigsite visą žaidimą, lauks apdovanojimas — kai kas bus atrakinta ;).
Išvada: dėl pabrėžiamo „retro klasikos“ grafikos žaidimą pamėgs nevisi. Turbūt daugiausiai kūrėjai taikosi į senąją žaidėjų gvardiją, kuri dar prisimena tuos tolimus aštuoniasdešimtuosius bei visus, kurie žaidime mato ne tik išorinį blizgesį. Manau, kad „Uplink“ populiarumo „Darwinia“ nepasieks, tačiau tai išskirtinis ir gana originalus žaidimas.
Vertinimas:
[li]Pirmas įspūdis: 6.2 (Grybas :))[/li]
[li]Grafika: 8.1 (Senoviška ir idealiai tinkanti žaidimui)[/li]
[li]Garsas: 7.5 (Be žodžių, garso efektai tinkami)[/li]
[li]Įdomumas: 7.8 (Savotiškai įdomu kartais atsiplėšti nuo šiandienos monstrų)[/li]
[li]Valdymas 7.1 (Problemos su pažymėjimu)[/li]
[li]Bendras: 7.9 (Nepaisant tokio balo, vertėtų susipažinti su šiuo išties originaliu žaidimu).[/li]
