Kodėl EQII? Logiškas klausimas. Žaidimas jau senstelėjęs o rinkoje tiek naujienų. Priežasčių parašyti apie „Everquest II“ yra daugiau nei viena.

Visų pirma, tai vienas tų žaidimų, kurie MMO pavertė kažkuo masišku. „Everquest II“ — tai vis dar pirmas žaidimas, kurį savo ataskaitose mini rinkos analitikai kalbėdami apie rinkos milžinus. Tik po atiduotos pagarbos „Everquest“ prabylama apie naująjį MMO rinkos karalių „World of Warcraft“ ir stulbinančiai populiarų „Lineage“ (kurio populiarumą, niekam ne pasalptis, nemažai lemia ir jo apsaugos sistemos bei privatūs serveriai). Kita priežastis ta, jog „Everquest“ (kaip ir dera rimtam MMO) yra nuolat atnaujinamas, taigi jo originali išleidimo data nėra tokia jau svarbi. Galbūt gąsdina jau pilni serveriai ir susiformavusi bendruomenė, kuriai neįdomūs naujokai? Tą baimę galima išvaikyti paminėjus trečią priežastį, kodėl rašome apie EQ. Ne taip seniai, maždaug prieš porą mėnesių, Rusijos kompanija Akella baigė vertimo ir lokalizacijos darbus, išleido rusiškąjį „Everquest II“ ganytis plačiaisiais Rusijos rinkos laukais. Buvo sukurti rusiški PvP ir PvE serveriai, kurie, savaime aišku, vis dar neperpildyti ir ganėtinai „jauni“. Žinia, į Lietuvą „importas“ iš Artimųjų Rytų nuolat vėluoja, ir tikėtina, kad šiandien „Everquest II“ parduotuvėje nerasite, tačiau tai tik artimiausio laiko klausimas, ir yra visai didelė tikimybė, kad EQII dėžutė gali tapti puikia staigmena Kalėdoms. Tiesa, ar jis mokamas? Taip, žinoma… Bet kaina orientuota Rusijai, vadinasi, nėra ypač baisi ir mums. Tikėtina, kad pasiekęs Lietuvą EQII neviršys 60 litų ribos, o mėnesinis mokestis suksis apie 20–30 litų. Bet leiskite papasakoti apie patį žaidimą, kitais žodžiais tariant, užeikite…

Užeik, boss, sėskis ana ten ir leisk vargšas trolis apsiprasti su nauja aplinka. Jus žmonės taip dvokiat… Tai vo boss. Jau daugel laiko kaip jūs su savo smarvė išgrūsti mus iš musu pelkė. O dar va ir valdovas patalpinti mus vienam rajone su prakeiktas Ogras. Visa laimė, kad jų kvapas būti geras, bet jie neturėti polėkis. Va vakar aš nusiskinti krūmas pusryčiui ir rasti jame nykštukas. Susmirdęs Keinoso šnipas. Ir norėti jį suėsti, bet neeee…Valdovas drausti doras trolis valgyti nykštukas, varlius ar gnomas. Buvo čia vienas toks gatvėj, už kampo, ir manoji nemeluoja tavajai, jis nuolat ryjo Gnomus. Aš jam kažkuria diena nupirkti dwarfo mėsa, nunešti ir pasakyti „Gana ryti gnomus, va valgyti Dwarfas, gera sveika mėsa“. O kyta ryta jis vėl suėsti Gnomas! Valdovas sužinoti atsiusti čia į mūsų kvartalas Fryporto savanorius… Nuuuu… Tie tai žvėrys. Prisirenka matai vurdalakai, atmatos, mooooooonstrai! Savanorių padalinys matai, manoji patyrė, blemba jų savanoriška globa. Valdovas matai siųsti juos pas mus į Įšlenkį su nurodymas padaryti tvarka. Nu ten tarpe tų savanorių Orkai vieni, koks jų supratimas kas būti tvarka? Jie eiti per gatves kurį pagauti tą ir baladoti. Trolių patrulis ir tas gavo, nors gi jis vaikščioti ir žiūrėti kad tas priedurnis neberytų Gnomų. Bet manoji mylėti šitas miestas, boss. Jis priminti manajai pelkę kur mes būti kol tavoji jos neprismardinti. O ir su mityba čia būti gerai. Turgus geras, krumas auga geras, yra žiurkių mažų ir laukinių. Dar yra žiurkių Ratonga, jų valdovas neleisti ėsti… Nu bet valdovas rūpinasi, kad mieste būti viskas ramuma o už vartų taip sakant… Khem… Niekaip negaliu prisiminti kokio velnio tu atsigrūstii į mūsų olą? Ach taip tu ieškoti nuotykis ir žinios. Manajai labai keista, kad tokis delikate… deliku… delikatiškas reikalas tu spręsti pas trolis. Bet manoji papasakoti tavajai, boss…

Pasakojimą pradėsiu nuo to, kad rašydamas šį tekstą maksimaliai stengsiuosi vengti palyginimų su kitais rinkoje besisukančiais projektais. Laikas parodė, kad kalbant apie MMO kaip ir apie visus kitus žaidimus didžiausią įtaką įspūdžiui sudaro „skonio reikalas“. Todėl pabandysiu kuo šališkiau papasakoti, kas tas „Everquest II“ ir su kuo jis valgomas.

Veiksmas vyksta Norrato žemėse, kai kuriems iš mūsų jau pažįstamose iš anksčiau leistų EQ žaidimų. Vienas jų buvo išleistas ir PC, pora „slasher“ stiliaus žaidimų mėgavosi PS2 žaidėjai, taip pat išleistos EQ versijos PDA ir mobiliesiems telefonams. Tačiau labiausiai stulbina pirmajam ir antrajam „Everquest“ žaidimams išleistų „add–onų“ kiekis: jų gerokai daugiau nei dešimt. Beje, kartu su rusiškuoju EQII jūs gausite ir visus iki šiol išleistus papildymus, tai yra: „The Fallen Dynasty“, „Kingdom of Sky“, „Desert of Flames“, „The Splitpaw Saga“, „The Bloodline Chronicles“.

Žaidimo pasaulis gyvuoja toli gražu ne pirmi metai, tad nenuostabu, kad susiformavo ilga ir paini pasaulio istorija. Žaidime apstu knygų ir kvestų, padėsiančių smalsiesiems suprasti, kas ir kaip, tuo tarpu aš papasakosiu situaciją tik bendrais bruožais. Norratas turi dvi ašis, apie kurias jis ir sukasi. Tai du visiškai priešingi miestai Keinos ir Fryport. Keinos — tai tvarkingas, viduramžius primenantis miestas, su viduramžiams tradiciška architektūra. Mieste beveik nėra fantastinių elementų, momentais gali pamanyti, kad žaidi ne „fantasy“, o klasikinį RPG. Kad ir kaip ten būtų, po gatves žirgliojantys įvairiausių rasių atstovai vis primena, kad Keinosas pakankamai tolimas realiam pasauliui. Keinosas — tai gėrio sala, kurioje apsistojo visos gėrio rasės bei dalis atstovų tų rasių, kurios palankios abiem pusėms. Na, pavyzdys — žmonės. Jie mielai tarnauja ir gėriui, ir blogiui, tad gali pasirinkti bet kurį miestą, tuo tarpu Aukštieji Elfai yra išimtinai gėrio šalininkų rasė, tad jie gali apsistoti tik Keinose.

Troliai yra blogio išperos, tad jų vieta Fryporte. Fryportas, kaip jau supratote, yra blogio lizdas, mielai priglaudžiantis visus pasaulio niekšus. Pats miestas atrodo daug fantastiškiau nei Keinosas. Tikrų tikriausia niūraus „fantasy“ atmosfera. Aštrios laužytos formos, mižliniški vartai, nuolat gatvėse tvyranti prieblanda, joje tūnantys Orkai, Ograi ir Troliai atrodo išties šiurpiai. Žaidžiant EQII net galima bandyti spėlioti, iš kur minčių sėmėsi Džeksonas kurdamas „Žiedų Valdovo“ trilogiją.

Reikia pastebėti, kad „Everqueste“ gėrį nuo blogio skiria ne tik architektūra. Kvestų, dialogų bei kai kurių mechaninių ypatybių pagalba žaidimas vienoje ir kitoje pusėje išties skirtingas, tiesa, tai daugiau liečia žanro mėgėjus, įsigilinančius į pasaulį, nes jei tu esi „grinderis“, ypatingo skirtumo nepajusi, kad ir kurią pusę pasirinktum (atmetus logistikos ir transporto situaciją, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodytų geriau sutvarkyta Keinose).

Iš esmės žaidimas buvo kurtas PVE mėgėjams (pradinėje žaidimo versijoje net nebuvo PvP serverių), žmonėms, neieškantiems progų kažką tyliai pripjauti, o norintiems dalyvauti epiniuose mūšiuose kartu su nemenku būriu bendraminčių. Todėl ir pasaulinė politinė situacija yra paliaubos. Keinos ir Fryport miestai nutraukė savo vaidus ir susivienijo bendrai kovai prieš kelis kartus didesnį ir galingesnį priešą. Taip pat oficialiai abi pusės deklaruoja ir savo siekius. Keinos siekia taikos visame pasaulyje, tuo tarpu Fryportas siekia to paties, tik metodus renkasi kitus, trumpiau tariant, planuoja pirma pavergti Norratą, o jau paskui imtis tvarkos įvedimo ir karų malšinimo.

Abiejų pusių siekiai gal kiek ir utopiški, tačiau žaidėjams atrišamos rankos elgtis kaip tinkamiems. Jie gali sudarinėti mišrias grupes ir gildijas, jei tik jų netrukdo oponuojančios pusės dalyvavimas vienoje ar kitoje kampanijoje. Atitinkamai veikia ir pašto servisas ar gildijos bankas, tačiau brokeriai, parduodantys žaidėjų daiktus, prekiauja tik žaidėjo atstovaujamo miesto ribose, mat juos varžo kiti elementai, kurie neliečia paprastų žaidėjų: mokesčiai, papildomi valdžios potvarkiai…

Kaip ir bet kuris kitas MMO žaidimas, EQII turi šiokią tokią siužetinę liniją, kuri siejasi su didžiaisiais pasaulio įvykiais, tačiau didžiąją laiko dalį praleisime dalyvaudami šalutiniuose konfliktuose, talkinsim sutiktiems NPC ir gyvensime daugiau ar mažiau nepriklausomo didvyrio gyvenimą. Reikia pastebėti, kad „Everquest“ labai neblogai segmentuojasi keli galimo žaidimo stiliai ir jie aiškiai siejasi su žaidėjo sau iškeltais tikslais. Jei tik jūs žinote, ko konkrečiai norite iš žaidimo, žaidimas, ko gero, pasiūlys jums tam tikrą sandorį, kaip greičiau pasiekti užsibrėžtą tikslą, ką dėl to teks paaukoti. Tai didelis privalumas, tačiau jis pagimdo ir vieną trūkumą — „Everquest“, galima sakyti, neturi „aukso viduriuko“. Jei jūs esate paprastas žaidėjas ir norite pažinti visus žaidimo aspektus bei susirinkti siūlomus apdovanojimus, finale tikriausiai liksite be nieko, nes taip ir blaškysitės tarp kelių įmanomų, kaip čia tiksliau pasakius, gyvenimo būdų.

Boss visų pirma turėtų būti tikras ko norėti iš gyvenimas. Na kodėl boss ateiti pas manaja? Boss gali sakyti kad jam patinka manoji, bet manoji tavoji nepatikėti. Žmonės nemėgti kita rasė, sausinti pelkės ir statyti gražūs dalykai. Trolis mylėti pelkė ir mėgti griauti ir ėsti. Todėl mūsų nėra panašios, boss… Taigi tavoji ateiti čia į mūsų olą, nes mes sutikti kalbėti su nepažystamas ir niekam nežinomas žmogus. Kiti žmonės su tavim nekalbėti, nes jiems rūpėti taviškės sočialinis padėtis. Tavoji gali būti žinoma kaip geras amatininkas, arba kaip žinomas mokyklininkas ar ginkladirbys. Tavoji gali garsėti savo gerumas arba pikti poelgiai. Boss gali būti žinomas miesto žmogus nes ištikimai dirbti valdovas ar jo patikėtinis, arba būti narius didelio ir galingo susivienyjimo eemm… guglijos, giglijos… Tfu, tu… Gildijos! Boss turi daug kelias. Boss gali likti stiprus ir be sučialinio padėčio, bet su didelis kapšas pinigo. Boss nuspręsti ko norėti o aš patarti…

Taigi… gyvenimo būdai. Kaip jau minėjo Trolis, tai svarbus sprendimas, kurį vis dėlto derėtų priimti ankstyvoje žaidimo stadijoje. Jei jus domina gigantiškų monstų mušimas ir žaidimas komandoje, jūsų kelias stipri gildija ir jos reikalavimai. Be gildijos vargu ar išsisuksite. Kas gi tie gildijos reikalavimai? EQII kiekviena gildija turi keletą gildijos valdymo bei pavienių žaidėjų kontrolės įrankių. Bendras gildijos bankas — visus masinanti vieta, kur kaupiamas bendras turtas, bet priėjimą prie jo galima riboti pagal rangą pačioje gildijoje. Rangas gali būti nustatomas pagal jūsų aktyvumą, pagal jūsų įnašus turtu ar statuso taškais. Visa tai susitarimo ar gildijos vadovo reikalas. Verta žinoti, kad visa gildija matys jūsų pasiekimus, ne tik augantį lygį, bet ir surinktus legendinius daiktus, pasiektą amatų lygį, įvykdytus svarbius kvestus.Vis tik labiausiai vertinamas indėlis yra statuso taškai. Juos gaunate už tam tikrus kvestus ar rastus daiktus, dalis tų taškų nukeliauja į bendrą gildijos sąskaitą. Tad gildija, kaip ir jūs, auga lygiais. Kiekvienas naujas gildijos lygis atrakina naujų galimybių, kvestų, bet svarbiausia — suteikia ženklias nuolaidas būstui ar transporto priemonei įsigyti.

Jei žaidimas grupėje nedomina, galima kurį laiką bandyti apsieiti ir be gildijos. Dauguma pirminių kvestų padaromi su atsitiktinėmis grupėmis, tačiau anksčiau ar vėliau į gildiją stoti teks, tik jei jūsų tikslas bus tiesiog smagiai leisti laiką žaidžiant, jūsų galimybės rinktis gildiją bus didesnės, nes jūs galėsite paprasčiausiai vengti kai kurių gildijos nario pareigų, atitinkamai negausite ir daugelio privalumų, bet jei jums jų nereikia… Gildijos reikės ir pasukus amatininko keliu. Kai kurios medžiagos žaidime išties per retos ir per brangios, kad rastum pakankamą jų kiekį pats, tad gildijos bankai ir mainai su savais bus stiprus postūmis bet kuriam amatininkui. Geras amatininkas EQ gildijose vertinamas ne mažiau nei geras karys, mat EQII gaminami daiktai išties geri ir jų beprotiškai daug. Kai kurios gildijos mielai užmerks akis į jūsų trūkumus kovos lauke, jei tik būsite pajėgūs ir pakankamai entuziastingi aprūpinti visus kovai reikalingais daiktais. Žinoma, visada yra ir trečias kelias. Azijietiškas. „Farminti“. Tiesiog eiti kasti, lupti, mušti, plėšti ir pardavinėti nesukant galvos dėl kvestų ir apdovanojimų, kaupti pinigus parduodant ir gerinti savo stovį perkant. Bet… Kur gi tame smagumas :)?

Tu, boss, nekreipti dėmesys į tai kaip mes čia gyventi, matau tu raukyti nosi. Troliui čia gera, čia priminti pelkė. Žmogui aišku tai nesmagu, neturit jus žmonės to… kaip jūs jį vadinat… šarmo, vo. Už mūsų išlinkio vartų jau geriau, kai imsies keliaut, boss pamatysi. Bus vietų kur norėsi turėt savo olą. Kas liečia kovos menas irgi, boss, turėk savo nuomonė. Trolis mėgsta didelis ir sunkus ginklas. Ir laikyti jį rankoj taip kaip tik jam patogu. Manoji savo karda laiko taip kaip tądien pakelia, po valdovo reidų į čia būna, kad tai ta tai ana popa. Tai kaskart imi kardą ir laikai taip kad sopulys nesijustų. Kas gi dar boss? Tu visada prisiminti kad Norratas būti labai senas, bet tuo pat metu ir labai jaunas pasaulis. Tu nepervertinti joks sutiktas ir nenuvertinti jis lygiai taip pat. Čia visokių pilna. Bet tu nuotykis ieškoti pradedi nepervėlai. Norrate tai niekada nebūti vėlu. Čia ne mano mintis, boss, aš nelabai suprasti ka pasakiau, tiesiog prisiminiau ką anoj savaitėj sakė kokis tai šeškas iš Keinos, kurį mes su kolega valgyti.

Dabar tu eiti, boss, manoji jaučiasi alkanas, o kai manoji būti alkanas geriau nesėdėti jo urve. Supranti, boss?

2004–ųjų metų žaidimas. Daugelis jūsų, ko gero, spėliojate, ar nebus jis pasenęs. Stebint žaidimo mechaniką galima pastebėti keletą morališkų senienų net ir po daugybės „update‘ų“, tačiau nors ir senas, Norrato pasaulis vis dar jaunas. Kai vienas pažįstamas, kalbėdamas apie EQ, man tėškė frazę, neva „Sony“ kurdami žaidimą grafiką kūrė penkeriems metams į priekį, aš prapliupau nevaldomu juoku. Šiandien galiu jums drąsiai pasakyti tą patį. Aš nežinau kaip, bet jie tai padarė. Šiandien mano naminis PC, šauniai gromuliuojantis visus naujausius žaidimus, atsisako sklandžiai dirbti, jei aš pradedu reikalauti iš jo maksimalios kokybės žaisdamas „Everquest“. Ir pokyčiai žaidžiant su nustatymais akivaizdūs. Kruopštūs, nors anatomiškai kiek keistoki modeliai slypi po pasakiško grožio ir itin kruopštaus detalumo šarvais ar tunikomis. Labiausiai žavi grandininiai ar grubūs metaliniai elementai, judančios šarvų dalys ir sagtys, sagtelės, kniedės… Visos smulkmenos lyg būtų perkeltos tiesiai iš istorijos muziejaus vitrinų.

Kodėl Trolis prabilo apie ginklus? Jis, matyt, turėjo omenyje vartotojo sąsają, kuri EQ ganėtinai unikali. Tik įjungę žaidimą susidursite su siaubingiausia ir nepatogiausia vartotojo sąsaja žaidimo istorijoje ir keiksite ją tol, kol suprasite žaidimo kūrėjų sumanymą. O jis paprastas. Absoliučiai bet koks žaidimo langas, kad ir kokia jo funkcija būtų (karštųjų klavišų juosta ar jūsų krepšys, zonos, į kurią įėjote, pavadinimas, ar pranešimas, kad baigėte kvestą) gali būti paimtas, nutemptas ten, kur to lango norite ir paprastos „lock“ funkcijos pagalba prikniedytas prie monitoriaus. Viskas, kai tą langą išvysite kitą kartą, bus ten, kur jo norite. Toliau jau skonio reikalas, bet tokį sprendimą bet kuriuo atveju galima vertinti tik skalėje nuo gerai iki idealu.

Kvestų kiekis žaidime išties stulbinantis. Aktyviai dirbant ir darant bei renkant kvestus, pilnas log (apie 70 kvestų) surenkamas dar neišėjus iš antrosios zonos. Taigi tikrojo ir grynojo CRPG mėgėjai tikrai ras, ką veikti. Sudarytos sąlygos ir „Role Playing“ mėgėjams. Personažo nustatymuose galima įjungti „In Character“ režimą, kuris rodys visiems žaidėjams, kad jūs norite bendrauti vaidmenimis. Būtent todėl „Everqueste“ jūs papildomai galite susikurti sau pavardę ir užsitarnauti bei įjungti šalia vardo jus tenkinantį titulą.

Projektas išties milžiniškas, todėl ir kosmetinių klaidų jame nėra mažai. Pasakau tai tik tam, jog nesitikėtumėte, jog EQII pirmas žaidimas be „haliucinacijų“. Jų yra ne mažiau nei bet kuriam kitam MMO, tačiau didžioji jų dalis pernelyg nereikšminga, kad būtų minima. Kitas momentas, susijęs su ta pačia vartotojo sąsaja, kai kurioms funkcijoms atlikti kartais išties reikia per daug mygtukų paspaudimų, bet, tikėkimės, žaidimas dar bus tobulinamas.

EQII — tai žaidimas gurmaniškam skoniui. Jis, aišku, puikiai tiks ir tiesmukiškiems žaidėjams, siekiantiems konkrečių rezultatų. Vien todėl, kad žaidimo mechanika leidžia jiems rasti tiesiausią kelią tikslo link. Tačiau dar labiau EQII džiugins romantiškus nuotykių ieškotojus, tiesiog mėgstančius leisti laiką geroje kompanijoje ir malonioje „fantasy“ aplinkoje.

Kaip jau minėjau įžangoje, Lietuvoje šio žaidimo dar nėra, o jo pasirodymas numatomas per ateinančias kelias savaites. Tad beliko tik sulaukti ir išmėginti, ypač tuo atveju, jei kiti MMORPG projektai jums per brangūs ar nėra patrauklūs dėl pernelyg fantastinės aplinkos. Antra vertus, jei apie EQII jau esate girdėję ir seniai norite išmėginti, o laukimui skirtos kelios savaitės atrodo per ilgos, visada galite apsilankyti „Akella Online“ tinklapyje, įsigyti žaidimo raktą internetu, o patį žaidimą parsisiųsti. Jei šiuo klausimu reikėtų pagalbos, apsilankykite čia pat esančiose „Everquest II“ diskusijose. Taip padarėme ir mes, bandžiusieji žaidimą mažoje lietuvių kompanijoje „Baren Sky“ (PvE) rusiškame serveryje. Jei kada būsite ten, nesidrovėkite ir pamokite ranka senajam troliui Sheff :).