2004-11-09, parašė Forgott3N_R3alM (iš Games.lt)

Negalvojau, kad Myst 3: Exile sulauks pratesimo. Ne dėl to, kad tai blogas zaidimas. Tikrai ne. Papraščiausiai nesitikėjau, kad serijos kūrėjai, broliai Milleriai, sugebės sugalvoti tai, ko mes nematėme Myst’e, Riven’e ir Exile’e.

Bet visgi. Veikėjo nurodymas, valdymo pakeitimas ir kitoks aplinkos prezentavimas, gilesnis zaidimo realiju pristatymas ir galimybe zaist per interneta – tikra revoliucija Myst serijoje.

Uru mes patys kūriame savo veikėją, su kuriuo mes nagrinėjam ilgutėlį ir puikiai lavinantį mastymą siužetą.

Išrenkame lytį, kūno tipa, plaukų spalvą, veido formą ir savo avataro rūbus, kas padeda mums su juo lengviau identifikuotis. Jei norim, galim keist tai, kuo gamta mus apdovanojo. Tiesa sakant nemaniau, kad tai ką nors pakeis, bet keliavimas „gyvu“ zmogumi po tuščius kambarius(firminiai serijos ženklai) suteikia šiurpulio visam žaidimui.

Pasaulis, matytas iš pirmojo asmens, praeitose serijose nebuvo toks „liečiamas“, kaip čia. Sekanti naujovė, tai daug geriau pristatytas siužetas. Impulso vedamas herojus keliauja dykumon į New Mexico’a ir patenka į DRS organizacijos kasinėjimo vietoves.

Jų tikslas – sugrąžinimas D’ni rasei garbe ir primint pasauliu apie ją. Rasės, kuri po žeme, per tūkstančius metų tobulino knygų-jungėjų rašymo meną ir technologiją.

D’ni meistrai galėjo žodžiais kurti pasaulius, o vėliau jos aplankyti! Kai kurios pėdsakiai rodo tai, jog Žemė – pasaulis sukurtas D’ni, po to, kai jie sunaikino savo tikrąjį pasaulį.

Pradžioje mes papuolam į Yeesha’os namą, Atruso ir Catherine dukters (žinomos serijos veteranams), ir vienos iš paskutinių D’ni palikuonių. Merginos mes namie nerandam, bet gaunam žinutę, kurią jinai mums paliko, numatydama mūsų atvykimą.

Šį žinutė siūlo mums kelionę, kurioj pabuvosim kituose pasauliuose. Jos tikslas, tai sužinoti daugiau apie D’ni kultūrą ir jos restauraciją.

Uru kūrėjai paruošė mums daugybe mislių, reikalaujančių loginio mastymo, penkiuose patenkinamo didžio pasauliuose (neskaitant pereinamojo pasaulio – Relto). Bet prieš pradedant atskleisdinėti D’ni paslaptis, mes mokomes naujo valdymo.

Ramus, šoklus perejimai tarp vieno statinio ekrano į kitą, kaip iš praeitų dalių dingo visiem laikam. Dabar mūsų veikėją matome iš už nugaros. Herojus begioja per animuotus kambarius, kartais net ir šokinėja virš griovių ar skylių. Kai išgirdau tai pirmakart…išsigandau.

Šokinėjimas Myst’uose?! Gerai, kad šių veiksmų čia nėra daug ir jie visiškai negadina nepakartojamos žaidimo pasaulio auros. Dėja, būna ir erzinančių momentų, kai mūsų kelionės tesinys priklauso nuo sekmingo šuolio. Vis dėl to gerai, kad tai nedažnai pasikartoja.

Kai šuolys nepavyksta, grįžtame į Relto, centralinį pasaulį. Kitaip nieko nebus, nes…Uru nėra save’u. Vietoj jų kiekviename pasaulyje-knygoje yra specialūs ženklai, prisilietimas prie kurių duoda mums galimybę iš pagrindinės žaidimo bibliotekos sugrįžti į vietą kur veliausiai buvo aktyvuotas ženklas.

Jei nenukeliaujam iki jokio ženklo – ne problema. Žaidimas „įsimeną“ kaip mes palikome pasaulį ir kitakart atkūria mums lygiai tokį patį. Šį sistemą veikia be problemų.

Uru: Ages Beyond Myst, tai labai geras nuotykių žaidimas su logiško mastymo reikalaujančiais elementais, kuris be galo patiks ankstesniems Myst serijos fanams. Žaidimas gražus, pagerina mastymą ir įveda magiška aplinką. Vienintelis minusas – valdymas, kuris kartais gali sutrugdyti nelabai patyrusiems „galvos laužimo“ megėjams. Bet tokias nesamones galima drasiai sudegint, nes Uru, tai kitoks, nuostabus ir paslaptingas pasaulis į kurį tesiog negalima nepasinert. Bent kokiu atveju aš ten ruošiuosi grįžt artimiausiu metu.

ForgotteN_RealM įvertinimas – 9.2 (Genialus žaidimas);

Pliusai: atmosfera, galvosukiai;

Minusai: miklumo reikalaujantis elementai.

Sunkūmas: ++++.

Garsas: ++++.

Grafika: +++.

Įdomumas:++++.