ÜberSoldier nacistinių tematikų gausūs lygiai gerokai pralenkia daugelį savo konkurentų, kuriems paprastai būna skiriami gan maži biudžetai. Iš pačių veiksmą supančių aplinkų matoma, jog žaidimo kūrėjai, tai yra Burut Creative Team, padirbėjo iš peties mėgindami kuo tiksliau perteikti savo sumanytą žaidimo tematiką. Tiek pastatų ir tiek karių atžvilgiu.

Žaidime veiksmas vyksta pusiau alternatyvioje realybėje, kur patys slapčiausi nacių eksperimentai ištikrųjų yra vykdomi ir kur centrinės Europos pasipriešinimo judėjimas yra vienintelis, kuris kovoja už tikrąją laisvę. Pagrindinis veikėjas yra miręs vokiečių kariškis nugabentas į nacių laboratoriją, kur jis vėl bus grąžintas į gyvenimą, tik šį kartą, kaip nacių kariuomenės vergas-žudikas. Būtent toje nacių labaratorijoje įvykiai ir pakrypsta kita linkme. Šis žaidimas iš kitų išsiskiria savo scenarijumi, kadangi pagrindinis veikėjas nacių mokslininkų buvo užprogramuotas tokiu principu, jog jis turi besąlygiškai paklusti tam žmogui, kuris pirmasis jam atsibudus po sunkios „operacijos“, nurodys ką nors daryti. Ir aišku tas pirmasis įsakęs žmogus tampa ne koks nors nacių mokslininkas ar karininkas, o kaip tik tuo metu, kai herojus atsibudo, į jo kajutę įsiveržusi jauna megrina (prisidengusi Alyx slapyvardžiu), kuri priklauso sukilelių judėjimui.

Tiesa, perėjus pirmuosius žadimo lygius, iškart išryškėja įgarsinimo žemas lygis. Kai kuriais momentai veikėjai tiesiog visiškai be intonacijos skaito savo tekstą, arba kaip tik ne vietoje pakelia toną. Vokiečių karininkai dažnai būna visiškai be vokiško akcento, o kurie būna su akcentu, tai jį turi ryškiai perdėta, dar neteko girdėti taip keistai kalbančių vokiečių. Todėl įgarsinimo atžvilgiu žaidimo kūrėjai galėjo ir labiau pasistengi.

Na, bet visa tai yra tik įgarsinimas, tiesa, per žadimą jo nėra labai daug, tai iš dalies yra gerai. Pagrindinis dalykas, kuris turėtų žaidėjui rupėti, tai yra faktas, jog jis yra ‚uber‘ karys. Karys, kuriam nacių mokslininkų suteikė antgamtiškų galių. Žaidimo metu iššokančios, gan nevietoje, erzinančios lentelės su trumpom pamokėlėm žaidėjui praneša apie jo turimą galią sustabdyti į jį skriejančias kulkas. Hmm… garantuoju, kad kažkokiam filme tai jau esu matės, na, bet ne tame esmė. Šiame žaidime tas kultų sustabdymas pavaizduojamas kaip žaidėją supantis didelis mėlynas burbulas. Tiesa, ši galia žaidėjui suteikia galimybę ne tik sulaikyti į jį skriejančias kulkas, bet ir jas, tokiu pat greičiu ,kuriuo jas ir pagavo, pasiųsti jas atgal į žaidėją besikesinantį priešą. Tai žaidėjas gali daryti kol tos galios specialus rodiklio indikatorius neišsikrauna, tuomet tenka priešus naikinti nepasitelkiant jokių ypatingų sugebėjimų.

Pagrinde žaidimo ginklai nepasižymiai kokiais nors ypatingais privalumais. Taip pat ir priešų dirbtinis intelektas nėra kažkuo labai išskirtinis, priešai sugeba pasislėpti už kampų tam tikrais atvejais, bet jokių įspūdingesnių sugebėjimų jiems žaidimo kūrėjai taip ir neparūpino. Bet visgi kūrėjai sukūrė nemažai vietų kuriose per langą ar iš lubų nusileidžia priešai, tai šiek tiek paįvairina kartais atrodantį monotonišką priešų „pyškinimą“.

Žaidime yra sukurta ir šiokia tokia savo sugebėjimų gerinimo sistema. Yra galimybė šiek tiek padidinti savo gyvybės indikatoriaus maksimalią vertę, su peiliu per ribotą laiką papjaunant tris priešus.

Visi šie mano išvardinti dalykai, gali sudaryti įspūdį, jog ÜberSoldier, tai tiesiog dar viena šaudyklė-mėsmalė. Nors ir pagrinde žaidėjas turės lakstyti po jam pateikiamus lygius ir pasitelkiant savo galias kuo imantriau žudyti priešus. Nors ir žaidimas pagal savo keista scenarijų šiek tiek primena Return To Castle Wolfenstein, bet žaidimo kūrėjai sugebėjo išskirti savo kūrinį iš pilkos minios, kurios pastaruoju metu žaidimų rinkoje yra apstu.