Siužetas

Antras pasaulinis. Apie jį galite pasiskaityti

vadovėlyje, wikipedijoje ar bet kokiame kitame istorinės informacijos šaltinyje. Na, kaip ir daugumoje antrojo pasaulinio karo žaidimų –

gaunate valdyti amerikiečių kareivį. Šį kartą jis bevardis eilinis. Kaip ir jokios žaidimo istorijos nėra. Tiesiog Antras Pasaulinis karas ir tiek. Tiesa – veiksmas vyksta antrojoje karo dalyje, kada atidaromas antrasis frontas.

Geimplėjus

Žaidime yra trys kampanijos, iš kurių kiekviena turi po dvylika misijų. Visos tos misijos progresuojant tolyn darosi vis sunkesnės ir

sunkesnės, bet vis vien patį žaidimą net ir žaisdamas veterano sudėtingumo lygiu įveikiau nesunkiai.

Veiksmų įvairovės žaidime yra, bet jos vis vien truputėlį per mažai. Gaunate pavažinėti džipu, tanku, pašaudyti iš klasikinio stacionaraus MG-42

automato. Per visas tris kampanijas žaidžiant pirmą kartą, tegavau pasinešioti vos tris skirtingus ginklus – anti-tankinę, automatą ir

snaiperio šautuvą. Perėjus žaidimą vieną kartą – antrą kartą žaidžiant atsirakina granatsvaidis ir galingesnis automatas.

Žaidimas vyksta iš trečiojo asmens. Tiesą pasakius – gan savotiškai. Jūsų kareivis visada bėga kairėje ekrano pusėje. Man šis nematytas sumanymas patiko ir panorėjau pažaisti dar kažką panašaus.

Kas liečia įvairovę, tai kūrėjai sugalvojo nematytą “Brothers in arms” žaidimų serijoje dalyką – šaudymą iš už kampo. Prieinate prie

sienos, prisišliejate nugara ir, išlindę iš už kampo, išpyškinate nacius, tiems nesupratus, kas ir kaip.

Dar galima atsitūpti už bet kokio žemesnio objekto, peršokti per jį. Geriausias būdas išvengti kulkų, kai mažai sveikatos teturite –

slėptis už barikados. Tada priešų kulkos jūsų nepaveiks. Tik keista, kad beveik visada iš už barikados kyšo jūsų galva, o priešai vis vien

nesugeba pataikyti.

O dėl sveikatos, tai ji atsistato. Visai kaip per Call of duty seriją. Kareivis padūsta, pakvėpuoja, pasvirduliuoja ir sveikata

atsistato.

Valdymas

Braukiant per apatinį ekraną pieštuku – nusitaikoma. Šaudo “R” arba “L” mygtukai – priklausomai nuo to ar nusistatote kairiarankiams skirtą režimą. Užsitaisoma “nutempiant” apkabą ant ginklo. Panašiai kaip su Windows’ų “Drag’n drop” 🙂 . Ginklai pasirenkami vėlgi visai kaip per Call of duty seriją – spaudžiate turimą “pyškę” apatiniame ekrane, ir jums rodo visus įmanomus pasirinkimo variantus. Yra net gi prisitaikymo režimas – paspaudus žiūronus. Vėlgi kaip per nelemtą Call of Duty.

Ir žinot ką aš dar Jums pasakysiu? Kiekvieną kartą, kai numirštate – jums rodo kokio nors protingo bičo pasakytas frazes apie karą. Įdomu, kokiam žaidime aš tai jau mačiau?

Tiesa – nusitaikius į priešą įsijungia toks vos vos “Auto aim’as”. Taikiklis paraudonuoja ir truputį prikimba prie taikinio.

Grafika

Išspausta iš DS’o visa, kas įmanoma. Kulkos, šaudamos į žemę, sukelia dulkių debesis. Aplinkos išdirbtos, judančių ir nejudančių detalių objektų apstu. Jokių išplaukusių tekstūrų. Jokių animacijos klaidų. Didžiulė veikėjo animacijos įvairovė. Už grafiką giriu Brothers in Arms DS kūrėjus.

Dirbtinis intelektas

Koks dirbtinis intelektas? Jo ten buvo? Pala… Kur? Nemačiau… Priešai tokie atsilupę, kad keturis iš karto gali įveikti viena apkaba. O saviškiai tai rodos tik trukdo. Nei vieno nelemto vokiečio (nenoriu įžeisti vokiečių tautos, aš kalbu apie nacius) virtualus draugas amerikonas per visą žaidimą nušovęs nebuvo. Rodos aš ten tvarką įvedinėjau. Tik su anti-tankinėm mokėjo elgtis amerikonai. Nemenkai padėdavo.

Keistenybės

Nesupratau. Tai kūrėjai norėjo padaryt realistišką žaidimą? Nes kiek žinau – Brothers in Arms serija siekta atkurti kuo realesnį karą. O

čia? Jokių elementarių realaus gyvenimo fizikos dėsnių. O kur įkvepianti muzika? Ir kas čia per visko kopijavimas nuo Call of Duty?

Transporto priemonės pasirodė per daug manevringos. Dėl džipo dar nieko nesakau, bet su tanku vienas malonumas važiuot. Važiuoji kur širdis geidžia. Iš kitos pusės – vėlgi tai labai nerealistiška. O MG-42 automatas užkaista, bet ir užkaitęs šaudo, tik kad sulėtėja šaudymo greitis. O turėtų išvis užstrigt.

Išvados

Kaip kadaise Kazys Binkis rašė – „Dirbk ir baiki!“, tai aš kūrėjams perduodu nuo Kazio Binkio – ką pradėjote, tą ir baikite. Už grafiką galiu jums rankas spaust, bet už visą kitą. Todėl vertinu šį žaidimą 6.7 balo. Jei grafika nebūtų atsvėrusi žaidimo minusų, nevertinčiau taip gerai.