Prieš kiek daugiau nei savaitę nuvykau į Topo Centrą ir „nukaliau“ Kinect. Panašu, kad padariau tai laiku, nes jei norėsit nusipirkti jį šiandien, ten jo jau neberasit. Prekybininkai tikina, kad naujos šio įrenginio partijos pasieks lentynas iškart po naujų metų, tad jūs tikrai turit laiko perskaityti viską ką ruošiuosi parašyti.

O parašyti ketinu nei daug, nei mažai, o tiksliau viską, ką pavyko sužinoti per savaitę. Pradėkim nuo trumpo įvado, apie tai, kas per daiktas Kinect.

Kas tas Kinect?
Tai specialus priedas Xbox 360 konsolei leidžiantis valdyti žaidimus judesiu. Nors žaidimų valdymas judant ne naujiena, „Kinect“ vis tik yra šis tas naujo. Dėl vienintelės priežasties — jis realiai išjudina ir stebi visą žaidėjo kūną, o ne rankose laikomus (ar prie kūno pritvirtintus) valdymo įrenginius. Galbūt šis skirtumas „ant popieriaus“ atrodo kaip smulkmena, bet realiai ši technologija atriša rankas žaidimų kūrėjams ir jų fantazijai. „Kinect“ leidžia iškelti gan sudėtingas užduotis žaidėjui, stebėti kaip jis su jomis tvarkosi ir adekvačiai vertinti jo pasiekimus. Kitais žodžiais tariant, jei su „Kinect“ žaidi golfą, teks pasirūpinti tiek stovėsena, tiek sąžiningu smūgio atlikimu. Su „Kinect“ negalėsit gulėti ant sofos, kramtyti spragėsius ir mušinėti kamuoliuką per visą lauką tiesiog „iš riešo“, kaip kai kas iš mūsų tai daro žaisdami su „Wii“.

Tai kamera?
Iš ties… Kinect yra lyg gausia stebėjimo įranga ginkluota, triakė web–kamera. Viena akis — RGB kamera filmuojanti aplinką gan žema (spėjama, kad 640×480) skiriamąja geba. Kitos dvi „akys“ — infraraudonieji sensoriai (o taip pat ir gylio matuokliai), leidžiantys įrenginiui matyti patalpą ir joje esančius žmones praktiškai bet kokiomis apšvietimo sąlygomis. Greta kamerų įmontuoti ir 4 mikrofonai, leidžiantys įrenginiui „girdėti“ balso komandas, o taip pat suvokti iš kurio patalpos galo jos sklinda.

Kaip jis veikia?
Kalbant paprastai, tai atvirkščias „Wii“. Kameros ir infraraudonųjų sensorių pagalba, įrenginys suvokia kur yra ir ką konkrečiai daro žaidėjas. Skirtumas tik tas, kad įmontavus judesio sekimo įrangą į patį įrenginį, žaidėjui nebereikia nieko laikyti rankose. Vadinasi mažėja klaidos tikimybė, kai rankoje laikomas sensorius nukreipiamas už imtuvo ribų, o svarbiausia tai, kad Kinect gali sekti visą kūną ir kiekvieną galūnę atskirai, tuo pat metu nereikalaudamas, kad žaidėjas visas apsimuturiuotų judesio davikliais. Iš esmės įrenginys veikia tobulai, tol, kol žaidimui skirtoje patalpoje sudarytos tinkamos sąlygos. Kinect atveju jos gerokai griežtesnės nei žaidžiant su „Wii“ ar „PlayStation Move“.

Pakuotė
Kinect galima įsigyti atskirai (apie 700lt) arba komplekte su X360 konsole (~1150lt). Abiem atvejais, su įrenginiu gausite ir pirmąjį savo žaidimą „Kinect Adventures“, o taip pat dar trijų žaidimų demonstracines versijas. Įrenginys komplektuojamas su visais būtinais laidais. Jei esate naujos X360 slim konsolės savininkas, įrenginį prijungsite vieninteliu USB laidu. Senesnių X360 versijų savininkai turės prijungti Kinect prie konsolės, per papildomą laidą ant kurio taip pat yra kištukas į rozetę. Esmė tame, kad „Kinect“ yra valdomas motoriuko (automatiškai reguliuojamas kameros pasvirimas) ir senosios Xbox versijos per USB negali jo „užmaitinti“.

Jei su senesnio pavyzdžio konsole naudojate išorinį Wi–Fi siųstuvą jį teks atjungti, nes Kinect būtina jungti per gale esančią X360 jungtį. Wi–Fi imtuvą galima jungti tiesiai (arba naudojantis USB prailgintuvu) į vieną iš konsolės priekyje esančių USB jungčių.

Laidų ilgį vertinu geriau nei patenkinamai, 2-3 metrų (maitinimo ir USB ) laidų pakaks daugeliui namų, tad su prailgintojais žaisti teks tik tiems kas naudoja vaizdo projektorius ar panašiai.

Estetinis vaizdas
Šiaip pats įrenginys stebėtinai dailus ir tvirtas. Na bent jau taip atrodo. Dizaino prasme jis kurtas taip, kad derėtų su kuo platesnių naujų televizorių spektru. Nors šiaip sakyčiau, kad jo formos labiau „Samsunginės“, ta prasme pastatytas greta „Samsung“ televizoriaus jis atrodo kaip neatsiejama jo dalis. Kas man nepatiko, tai tik blizgus paviršius, kuris imlus tiek pirščiukams, tiek dulkėms. Kita vertus ir šiuo atžvilgiu jis niekuo nesiskiria nuo televizoriaus po kuriuo stovi.

Kinect galima pastatyti ir ant televizoriaus, tačiau tik teoriškai. Kaip minėjau įrenginio pasvirimo kampas valdomas motoriuko, tad Kinect yra sunkus, o jo kojelė yra ganėtinai drūta. Ant skystųjų kristalų televizoriaus jo taip paprastai nepastatysi. Girdėjau, kad trečiųjų šalių gamintojai jau siūlo sprendimus norintiems Kinect tvirtinti virš ekrano, bet patikėkit manim tai visiškai nėra būtina.

Šiuo atžvilgiu Kinect motoriukas, per kurį įrenginį teks statyti ant staliuko ar spintelės, suteikia kitą privalumą, kurio neturi nei „Move“, nei „Wii“. Kinect visada seka žaidėją, o jam staiga pakeitus padėtį, jis gali palenkti ar pakelti kamerą tiek kiek reikia, kad žaidimo procesas išliktų sklandus. Vadinasi jei pakaitomis žaidžia suaugęs žmogus ir mažas vaikas, nereikia rankomis reguliuoti kameros padėties ar pasvirimo kampo. Tas pats liečia ir skirtingus žaidimus. Kamera pati nusprendžia kur ir ką filmuoti, kai tuo tarpu su Move norint pažaisti „EyePet“ tekdavo nukelti „PlayStation Eye“ nuo spintelės ir pastatyti ant knygų ar tuščių dėžių.

Žodžiu kažkokių estetinių nemalonumų patirs tik senesnių Xbox 360 konsolių savininkai, nes naudojant šią konsolę teks prijungti ir kažkur paslėpti daugiau laidų. Negražiai prijungto Wi–Fi imtuvo išvis niekaip nepaslėpsi.

Pasakyk savo Kinect‘ui labas
Tik prijungę Kinect pateksim į bendrą nustatymų fazę. Tai savotiškas pažinties etapas, kurio metu jūs susipažinsite su savo nauju žaisliuku, o jūsų žaisliukas su jūsų aplinka. Bendroji nustatymų fazė labai paprasta. Įrenginys pasitikrina ar jūsų namuose tinkamas apšvietimas, ar jame pakanka erdvės žaidimui, o taip pat įrašo garsinį patalpos foną. Kelių nesudėtingų testų metu, įrenginys supranta koks jūsų namuose būna foninis triukšmas žaidžiant ir vėliau šią informaciją panaudoja filtravimui. Tai būtina norint leisti žaidėjui valdyti konsolę balsu. Balso filtravimo sistema veikia tikrai gerai. Konsolė supranta net ir dideliam foniniam triukšme duotas komandas, o pokalbių su kitais žaidėjais metu, tuos triukšmus puikiai „nufiltruoja“. Jei Kinect bus prijungtas prie konsolės visada, jį drąsiai galima naudoti pokalbiams bet kurio žaidimo metu.

Po kelias minutes trukusios pažintinės fazės, jau galima pradėti žaisti, arba… Lysti giliau į nustatymus, išmokyti Kinect atpažinti šeimininką iš veido ir išsiaiškinti ar jūsų namuose apskritai tinkamos sąlygos žaidimui.

Tinkamos sąlygos?
Geriausias būdas išsiaiškinti ar jūsų namuose tinkamos sąlygos žaidimui su Kinect — Kinect ID sukūrimas. Šio proceso metu, Kinect norės įrašyti žaidėjo veidą visomis įmanomomis sąlygomis. Kad tai padaryti konsolė „rezervuos“ žaidimui skirtą plotą ir lieps po jį pasivaikščioti, atlikti keletą kūno pasukimų ir pastovėti ypač keistomis pozomis. Jei patalpoje teisingas apšvietimas ir pakanka vietos, šis procesas netruks ilgai. Kinect ID gali būti susietas su jūsų XBL profiliu, tad kas kartą kai jūs pasirodysite kameros matomumo zonoje, konsolė automatiškai aktyvuos ir jūsų paskyrą.

Kartu su žaidimu rasite ir specialią kalibravimo kortelę. Tai toks besišypsantis veidelis. Jis skirtas patalpos gylio matavimui, kuris neatliekamas automatiškai. Jei jūsų Kinect nebus nešiojamas iš patalpos į patalpą, rekomenduočiau atlikti ir jo kalibravimą. Tai irgi netruks ilgai. Ekrane bus žali akiniai, kuriuos jūs vaikščiodami pirmyn ir atgal turėsite „užmauti“ rankose laikomai kortelei. Jei Kinect bus dažnai nešiojamas iš patalpos į patalpą, Kalibravimo procedūrą rekomenduojama kartoti kiekvieno pernešimo metu.

Pagrindinis ir svarbiausias kriterijus atstumas nuo jūsų iki Kinect sensoriaus. Kinect norės būti per ne mažesnį nei 1,5 metro atstumą nuo žaidėjo, o jei žaidėjų 2, reikalaus 2 ar 2,5 metro. Praktiškai kiekvienas žaidimas, prieš leisdamas žaisti, pažiūrės kur stovi žaidėjas ir jei reikia, lieps atsitraukti atgal. Kadangi Lietuvoje ne visi savo konsolę laiko svetainėje, ši Kinect savybė gali būti didžiausia rakštis norint pasimėgauti žaidimu. Standartiniame darbo kambaryje ar miegamajame pažaisti nepavyks, prieš tai bent jau neišstumdžios kai kurių baldų. Tiesą sakant baldų stumdymo neišvengsite ir daugumoje svetainių.

Į plotį erdvės reikės kur kas mažiau. Pakaks tiek kiek reikia, kad pilnai išskėstumėte abi rankas į šonus. Šis plotas per daug nesiskiria ir žaidžiant dviese, mat žaidėjai turi būti per sulenktų alkūnių atstumą nuo vienas kito.

Antras pagal svarbą reikalavimas — patalpos apšvietimas. Kuriant Kinect ID konsolė paprašo pakartoti procedūrą visomis įmanomomis sąlygomis ir ne be reikalo. Vakare mane akimirksniu atpažįstanti konsolė, ryte apsimetė, kad matomės pirmą kartą. Kartojant veido atpažinimo procedūrą, teko gerokai padirbėt su žaliuzėmis, kol radau padėtį kuriomis kambaryje ne per tamsu, o ir konsolė mane mato.

Daugelį tai gali stebinti, bet idealios sąlygos žaidimui — prieblanda. Dienos šviesa (net ir nesaulėta) erzina Kinect‘ą ir jis veika nekorektiškai, tad patalpose be užuolaidų, žaliusių ar kito būdo blokuoti dienos šviesą, gali kilti rūpesčių. Standartinis ar net blausus vakarinis apšvietimas yra idealios sąlygos žaidimui. Tokiomis sąlygomis tiek veido atpažinimas, tiek žaidimas — ypač sklandus.

Manau daugeliui žaidėjų tai privalumas, nusivilti (arba įsigyti užuolaidas) teks tik su tekančia saulę mankštą darantiems žmonėms.

Daugiau jokių papildomų sąlygų Kinect nekelia, bet čia labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tarkim „Wii“ ar „Move“ žaidėjams rekomenduoja sukurti apie save kuo daugiau žaidimui skirtos, laisvos erdvės. Kinect to reikalauja. Jei manot, kad maksimalus plotas kurį galite skirti yra nuo metro iki 1.5, prieš pirkdami įrenginį sugalvokite būdą kaip jį savo namuose išmėginti.

Xbox Valdymas
Kinect sulaukia gausybės kritikos, bet ne dėl to, kad jis blogai veikia. Tai kas veikia, veikia idealiai. Bėdos kurias turi įrenginys siejamos su pažadais, kuriuos lengva ranka žarstė MS.

Didelis funkcionalumas, konsolės valdymas gestais ar balsu, aplinkos objektų skenavimas ir gausybė kitų džiaugsmų. Daugumos šių dalykų Kinect nemoka. Tarkim kol kas nemoka, nes toks dalykas kaip didesnis balso komandų kiekis, ar leidimas žaidėjui sukurti jas savarankiškai, yra nesunkiai padaromas, jei tik „Microsoft“ norės tai padaryti.

Iš esmės Kinect leidžia valdyti konsolę tiek judesiu tiek balsu (anglų kalba), bet aš sakyčiau tai valdymas „iš bėdos“. Iš ties smagu, kad įjungus konsolę galima paleisti žaidimą tiesiog ištarus „Xbox, Kinect, Xbox, Play Disc“. Bet kur kas paprasčiau paimti pultelį ir paspausti A. Tas pats liečia ir meniu valdymą judesiu. Kol kas tai tik atsarginis variantas tam atvejui jei pultelis padėtas kažkur toliau ir tingisi eiti jo paimti. Tokiu atveju galima pamojuoti konsolei, taip aktyvuoti valdymą judesiu ir atlikti kelis gestus vien tam, kad sužinoti, kad tam tikros meniu dalies per Kinect „Dashboard“ nepasieksit ir vis tiek teks eiti pasiimti pultelio.

Tiesa nederėtų dėl to kažkaip panikuoti ar nervuotis. Tą pačią problemą turi ir „Move“. Kritikai prie šio trūkumo kabinėjasi todėl, kad niekas išskyrus „Microsoft“, savo reklaminių kampanijų metu nesiekė visiškai pakeisti standartinio pultelio.

Žaidimas
Pagaliau pasiekėm pačią aktualiausią temą – žaidimą. Žaidimams Kinect — pasaka, ne įrenginys. Jei prieš žaisdami atlikot visus kalibravimo veiksmus ir patalpoje sukūrėt idealias sąlygas, jokių pretenzijų žaidimo procesui neturėsit. Vaizdo vėlinimas apie kurį taip plačiai kalba dauguma žaidimą stebėjusių žmonių iš ties yra, tačiau žaidžiant jis nejuntamas. Prieš rašydamas tekstą išmėginau du žaidimus „Kinect Adventures“ ir „Dance Central“ ir nė vienam jų neturiu jokių prikaištų. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad „Dance Central“ žaidimo metu bando atpažinti žaidėjo atliekamus šokio judesius ir tai jam sekasi puikiai, vadinasi įrenginys gerai veiks su visais panašiais žaidimais, tame tarpe ir su įvairiomis mankštos ar fitness‘o programomis.

Esminis Kinect privalumas prieš konkurentų naudojamą technologiją tas, kad jis išjudina. Išjudina ir kitos dvi konsolės, bet ne taip. Kinect kaip niekas kitas leidžia pajusto valdymo visu kūnu malonumą, net nepaisant to, kad sekdama žaidėja ji analizuoja vos keletą taškų. „Kinect Adventures“ priverčia žaidėją straksėti lankstytis ir judėti kaip pamišusį. Tiesą sakant 10-15 minučių sesija jau duoda apie save žinot ir kvėpavimas tampa gerokai tankesnis. Esmė tame, kad judant tau nereikia galvoti kaip tu laikai pultelį, o ir kažkokios kliūties neišvengsi tiesiog jį pakeldamas. Jei žaidimas reikalauja pašokti, teks pašokti, jei pritūpti, teks tūpti.

Vienintelis dalykas kurio teks paisyti žaidžiant, tai atstumas. Jei tyčia ar netyčia peržengsit numatytą 2 metrų ribą, žaidimas ims keiktis reikalaudamas, kad atsitrauktumėte atgal. Tačiau tai niekis jei turite vietos. Lyginant su kitomis konsolėmis, panaši problema pasitaiko ne rečiau, kai rankose laikomas sensorius pabėga iš konsolės „matymo“ ribų. Šiuo atveju jausti kur stovi pats, net paprasčiau. Galų gale pats faktas, kad rankose nelaikai nieko, ką paleidęs sudaužysi ekraną ramina, o mankštos mėgėjų nebekaustys „Wii Balance Board“ noras, kad su ją elgtumėtės švelniai.

Žaidimų valdymo meniu, kiekvieno žaidimo kūrėjo reikalas. „Dance Central“ kūrėjai padirbėjo iš peties ir jis žiauriai greitas ir patogus. „Kinect Adventures“ kiek painesnis, darydami dideles ikonas jie matomai tikėjosi, kad taip bus patogiau, bet jas teko sugrūsti arčiau viena kitos, man patiktų didesni tarpai. Nepaisant to, žaidžiant žaidimą ir su žaidimo nustatymais, pultelio man neprireikė. Gan smagiai ir paprastai, tik gestų pagalba peržiūrėjau žaidimo foto archyvą ir keletą nuotraukų išmečiau į plačiuosius interneto vandenis.

Pauzei (ar „Kinect Dashboard“ iškvietimui) yra sukurtas specialus gestas. Žaidėjui reikia kelias sekundes palaikyti 45 laipsnių kampų nuo šlaunies pakeltą kairę ranką. Žaidžiant kažką labai intensyvaus tai ne išeitis ir šalia reiktų turėti pultelį su stebuklingu X360 navigacijos mygtuku, bet… Bet kol kas Kinect atrodo kaip įrenginys pramogai, kur dėl paniai įjungiamos pauzės suprastėjęs rezultatas neturės didelės reikšmės. Ateityje tikiuosi sulauksime tokios pat universalios balso komandos.

Ar verta?
Na ir pabaigai bandau atsakyti į klausimą ar verta. Jis kaip visada dvilypis. Jei namuose jau turite konsolę ir galvojate tik apie patį priedą, jums tereik žinoti ar patys žaisite su įrenginiu kurį ruošiatės pirkti. Šioje vietoje aš galiu tik paliudyti, kad jis veikia ir tikrai yra pasiruošęs nurauti stogą. Svarbu turėti galvoje, kad kol kas tai nėra super sekančios kartos manipuliatorius, leisiantis valdyti Xbox360 kaip kosminį laivą iš žvaigždžių karų.

Ateitis, kokią matėt E3 vaizdo klipuose, dar neatėjo. Kol kas Kinect skirtas tik žaidimams, vakarėliams ir mankštai.

Jei namuose turite daugiau konsolių, ar neturite nė vienos nes laukėte kol pasirodys visos anonsuotos technologijos, situacija painesnė. Vertinant pačių įrenginių veikimą, kol kas atrodo, kad „Microsoft“ vis tik sukūrė kozerinę kortą, nes žmonėms perkantiems konsolę išskirtinai dėl judesiu valdomu žaidimų aš rekomenduočiau būtent Kinect. Kodėl? Ogi todėl, kad visomis prasmėmis (išskyrus išleistų žaidimų kiekį) Kinect prilygsta arba pranoksta savo konkurentus.

Kita vertus, jei valdymą judesiu vertinat kaip priedą (pvz.: tik vakarėliams), derėtų pasigilinti kuri konsolė jus domina labiau, daugiau dėmesio skiriant pačių konsolių, o ne jų priedų, privalumams ir trūkumams.

Kalbant apie kainą, Wii vis dar išlieka pigiausiu pirkiniu, tačiau dabar ji jau neatrodo patraukli kainos/kokybės atžvilgiu. Jei iki konkurentų „Move“ ir „Kinect“ pasirodymo Wii buvo galima vertinti kaip išskirtinių savybių turinčią konsolę už optimalią kainą, šiandien ji yra tiesiog „pigi“ konsolė. Žaisliukas už kurio papildomus privalumus (Wii Motion Plus, antras pultelis, balanse board ir t.t.) tenka mokėti papildomai. Tik ar verta? Turint galvoje, kad net ir sukišus į Wii tokią sumą kiek kainuoja naujas PS3, patys žaidimai vis tiek atrodys lyg iš praeito dešimtmečio.

Kinect kaina irgi nemenka. Ji neatrodo tokia siaubinga perkant konsolės ir Kinect komplektą, tačiau net ir perkant patį įrenginį, jo kaina realiai nėra daug didesnė nei „Move“. Kaip? Kodėl?

Ogi todėl, kad nusipirkę Kinect gaunate viską. Prijungiate įrenginį ir mėgaujatės žaidimu be jokių papildomų išlaidų. „Move Starter Pack“ nors ir pigesnis (apie ~250Lt) kartu su juo jūs negaunate nė vieno pilno žaidimo. Norint pilnai išnaudoti visas šios dienos ir ateities „Move“ galimybes, gali tekti papildomai įsigyti „PlayStation Move Navigation Controller “ (~130Lt), o taip pat ir antrą „Move“ valdiklį antram žaidėjui. Viską susumavus, galutinė kaina gaunasi labai panaši. Tiesą sakant, žaidėjui, kuris tikrai žino, kad jam reikia visko — „Kinect“ kainuos net pigiau.

Verdiktas
Iš esmės Kinect tai įrenginys kuris kampe tūnojusį paaugliams skirtą žvėrį, paverčia mielu žaisliuku. Jei iki šiol Xbox‘as buvo jūsų tėvų, močiutės, draugės ar kartu gyvenančių mažvaikių baubas, tai su „Kinect“ galima pradėti tirpdyti ledus. Su įrenginiu parduodamas „Kinect Adventures“ ryškus, azartiškas, įtraukiantis ir šeimyniškai stilingas. Vargu ar nors vienas šią pramogą išbandęs žmogus liks abejingas… Nebent iš principo.

Kadangi straipsnio parašymas sutampa su metų pabaiga, galiu drąsiai teigti, kad „Kinect“ tiek žaidimų mechanikos, tiek inovacijų požiūriu yra bene reikšmingiausias metų įvykis. Revoliuciniu „Kinect“ nepavadinčiau, nes jis greičiau optimizuoja senai sugalvotus dalykus, nei pasiūlo kažką visiškai naujo, bet…

Aš visiškai neabejoju, kad šio įrenginio atsiradimas ir populiarumas turės ypatingą reikšmę ateities įvykiams žaidimų istorijoje.

„Games.lt dėkoja Topo Centrui už testams suteiktą įrenginį“