Vietos žaidimų industrijoje transformeriai pradėjo ieškoti jau seniai. Dar aštuoniasdešimtaisiais prasidėjusi manija smarkiai suaktyvėjo transformeriams persikrausčius į Holivudą. Abu filmai sulaukė lydinčių žaidimų, bet kaip ir galima nuspėti, jie nebuvo nei labai įdomūs, nei labai sėkmingi. Dabar štai kokia situacija, žaidimas neparemtas filmu, kuriamas naujos studijos, pasakoja priešistorę. Sąlygos neblogos, ar ne?
Karas yra karas
Mano karas prasidėjo nuo Deseptikonų lyderio – Megatrono. Esmė čia paprasta, Megatronas randa priemonių karui prieš autobotus laimėti, o jūs jam padedate arba lošiate už jį patį. Pasiekę kulminaciją keičiatės vietomis ir gelbėjate Kibertroną, būdami autobotų kailyje.
Didžiąją laiko dalį teko šaudyti, yra čia visokių ginklų, priešų, granatų, statiniu į kurias pataikius sukeliamas didesnis sprogimas ir panašiai. Ilgainiui tai nusibosta. Nuobodulį dalinai vaiko transformacijos, būtų tokia įprasta trečio asmens šaudyklė, bet va dabar vidury kovos į kokį tanką pasiversti, ar dar geriau – lėktuvą. Apsprogdini priešus sklandant, o tada nusileidęs pribaigi – smagu! Šiek tiek apmaudu, kad tuos smagumus labai riboja lygių išdėstymas. Kai kur tiesiog per mažai vietos teigiamai išnaudoti transformacijas, o kai kur pakankamai, atrodo kas čia blogo, bet toks linijiškumo jausmas lydi visą vieno žaidėjo kampaniją. Pavyzdžiui yra tokių epizodų kada reikės tik skraidyti, arba tik važinėti, arba prieš bosus kariauti, ką negana? Iš kitos pusės lankstumas visada buvo pagirtina detalė ir čia jos nėra.
Tas pats šaudymas, atrodo smagu smagu, bet tie patys ginklai ir srautai priešų tiesiog nusibosta. Jei jau apie ginklus užsiminiau, reikia pasakyti, kad jie tokie standartiniai stereotipai sutinkami praktiškai kiekviename veiksmo žaidime, tiesiog nekabina nors tu ką. Nei jų garsas, nei išvaizda, nei įvairovė. Transformeriai skirstomi į klases: leader, soldier, scout ir sientist. Pasirinkimas atrodo nemenkas, bet skirtumų tarp jų mažai. Pagrindas yra skirtingi įgūdžiai, kiekvienas turi po kelis, o ir tie dažnai kartojasi kitose klasėse. Vieni gali barjerą pastatyti, kiti draugus pagydyti ar padėjėją išsikviesti. Vieno žaidėjo kampanijoje spėsite išbandyti juos visus, bet tikrąją klasių skirtumų naudą suprasite daugelio žaidėjų režime, apie kurį kiek vėliau.
Kibertronas
Pati idėja, kad veiksmas sukasi transformerių gimtuosiuose namuose yra gera, bet lazda turi du galus. Atkuriamos Kirbertrono aplinkos atitinka bendrą transformerių tematiką, tačiau lygiai tapo sukaustyti, ankstesnėse dalyse pagal filmus laisvės buvo daugiau, taip pat ir patys transformeriai, galbūt tai daugiau skonio reikalas, tačiau anie, sukurti pagal kino juostą atrodė įtikinamiau. Pasivertęs į robotą jausdavausi kaip robotas, aplinkos objektai atrodė tokie maži, o dabar.. Dabar patys transformeriai sumažėjo ir jų išvaizda primena tuos, matytus animaciniuose filmukuose.
Kiek pamenu ankstesnių dalių lygiams akivaizdžiai trūko gyvybės, nors ir plotas buvo didesnis, pasaulis buvo tuščias ir negyvas. Kibertronas yra gyvas, turi savo dvasią, turi savo veidą. Metaliniame pasaulyje tikrai yra kur akis paganyti, žiūrėk čia sužeistas bendražygis rangosi, už kokio kampo sąjungininkai vaistinėles nešioja, teks ir platesnio masto apgultyse sudalyvauti, o jos užveda.
Tikrasis pašaukimas
Vieno žaidėjo kampanija sugaišins maždaug porai dienų, o tada jau į lentyną arba į multiplayer’į. Pirkti transformerius vien dėl solo žaidimo neapsimoka, nebent laikote save tikru transformerių fanu. Keista, bet daugelio žaidėjų režimas atrodo labai rimtai ir turi išties nemažai pasiūlymų. Pavyzdžiui trijų žaidėjų co-op funkcija, kovoti už Kibertroną su draugais yra tikrai daug smagiau, nei tenkintis kompiuterio valdomais kompanionais.
Toliau yra standartinis multiplayer’is su tokiais režimais kaip deathmatch, team deathmatch, conquest ir panašiai. Lygiai erdvūs, kovoti smagu, o ir pasiekimų sistema verčia tęsti ir tęsti kovas tinkle. Atsirakinsite naujus ginklus, naujus įgūdžius ar net naujus robotus. Rodos ir Killstreak sistema rado savo vietą. Taip taip, visai kaip Moder warfare 2, nužudžius atitinkamą kiekį varžovų detonuojate kokį gigantišką bombų lietų ar sekiojančią raketą.
Keista, kad pačių transformerių pritaikymas yra visiškai kitoks nei vieno žaidėjo kampanijoje, čia ir norima spalva savo robotą nudažyti gali ir pats transformerių pasirinkimas didesnis. Net ir tų pačių įgūdžių čia daugiau. Jei skaitydami susidarėte nuomone, kad multiplayer’is yra stiprioji žaidimo pusė, taip ir yra.
Tai ko trūko
Pasigedau smulkmenų, kokių nors supažindinimų su personažais, jų asmeninėmis istorijomis ar ko nors panašaus. Esmė tame, kad veikėjai tikrai matyti ir žinomi, o apie juos žaidimas pasakoja minimaliai. Pavartyti concept art piešinius smagu, bet vien tuo alkano žaidėjo nepasotinsi. Siužetas atlieka savo paskirtį, bet nei pabaiga, nei eiga neatsako į visus kylančius klausimus.
Galėjo žinoma ir mechaniką paįvairinti, apie šaudymą ir transformacijas jau pasakojau, dabar prisiminiau kaip veikia melee kovos. Paspaudi klavišą, pamatai trumpą artimos kovos animaciją ir viskas, kodėl negalima įdėti atskirų melee ginklų? Daužyti robotus milžinišku kūjų yra smagu, bet jei tai būtų laisva artimos kovos mechanika, su kokiais combo judesiais ar bent laisvu siūbavimu, būtų tikrai smagiau.
Dar ir tas akivaizdus skirtumas tarp vieno ir daugelio žaidėjų režimų, kodėl negalima visos tos išminties panaudotos tinklo žaidime perkelti į vieno žaidėjo kampanija? Negi nebūtų įdomiau žaisti žinant, kad gali atsirakinti naujų transformerių, kad gali rinktis savo įgūdžius ir taip toliau. Dabar atrodo trūksta motyvacijos žaisti toliau ir tai nėra gerai.
Nemalonių techninių nesklandumų irgi pasitaikė, pavyzdžiui žaidimas yra prirakintas prie trisdešimties kadrų per sekundę limito, tai reiškia, kad be fanų sukurto fix’o daugiau neišspausite. Nebent pasirodys koks oficialus paketas, kas yra labai tikėtina. Problema gal ir ne per didžiausia, bet daugelio žaidėjų režime norisi sklandesnio žaidimo. Mėgstantiems perstatinėti klavišų išdėstymus taip pat prireiks trečių rankų, žaidimas tiesiog neleidžia perstatyti valdymo taip kaip jums patogiau.
Pabaigai
Transformers: War for Cybertron greičiausiai yra geriausias kol kas sukurtas žaidimas transformerių visatoje, tačiau jei žaidimas tinkle nedomina – daug prarandate. Vieno žaidėjo kampanija yra nebloga, tačiau žaidimas tinkle yra stiprioji žaidimo pusė. Tikriems transformerių fanatikams žaidimas būtinas, paprastiems trečio asmens šaudyklių žaidėjams siūlau gerai pagalvoti, jei planuojate smagiai pakariauti tinkle – puiku, jei norite tik vieno žaidėjo istorijos galite likti nusivylę.
