Lara Kroft Tomb Raider

Nesvarbu kuriame civilizuoto pasaulio kampelyje paklaustum: „kuri herojė yra žymiausia žaidimų pasaulyje?“, visi darniu choru suriktų: „Lara Kroft!“.

Iš tiesų, „Tomb Raider“ — vienas didžiausių fenomenų žaidimų industrijoje, pergyvenęs ne vieną reinkarnaciją, apsilankęs visose be išimties žaidimų platformose, nukeliavęs į didžiuosius kino ekranus, komiksus ir įgavęs kitas pramogų formas. Dabar, kai po metus trukusio vėlavimo vėl turime naują „Tomb Raider“ seriją, pats laikas apžvelgti šį fenomeną.

Lara Kroft

Pradėkime nuo pagrindinės „Tom Raider“ varomosios jėgos — herojės Laros Kroft. Šis personažas per savo gyvavimo metus tapo atskira virtualia asmenybe, turinčia savo biografiją, charakterį ir sugebėjusia pakerėti ne tik žaidėjus, bet ir kitus pramogų megėjus.

Istorija

1968–ieji, Valentino diena. Vimbeldono ligoninėje Lordui ir Ledi Hensingli Kroft gimė dukra. Nuo 3 iki 11 metukų ją namuose mokino privatus mokytojas, tada ji įstojo į Vimbeldono aukštąją mokyklą mergaitėms, vėliau — į Gordonstouną.

Šioje mokykloje ji atrado savo aistrą laipiojimams uolomis ir Škotijos kalnams (ji taip pat mokėsi šaudymo, tačiau tai jai buvo greitai uždrausta dėl „per didelio entuziazmo“). Kai Larai suėjo 18, kiekvienas suprato, kad joje verda nuotykių ir „laukinio“ gyvenimo troškimas, tačiau tėvai tikėjo, kad ją galima kruopščiai išauklėti į „tinkamą aukštuomenės gyvenimui“ merginą ir išsiuntė į Šveicarijos mergaičių mokyklą, kur geriausi specialistai turėjo ją paruošti aukštuomenės gyvenimui. Pabaigusi ją, Lara turėjo būti sutuokta su Faringdono Grafu.

Tačiau mokydamasi Šveicarijoje Lara užsiėmė ekstremaliu slidinėjimu ir atostogas praleido slidinėdama Himalajuose. Grįžtant jos lėktuvas sudužo giliai kalnuose, o ji vienintelė išliko gyva. Kažkokiu būdu jai pavyko išlikti ir po dviejų savaičių kelionių ji surado kalnų kaimelį. Tada jos gyvenimo kelias pasikeitė. Ji suprato, kad savimi jaučiasi tik keliaudama viena. Lara Kroft nusprendė tapti nuotykių ieškotoja.

… arba galima į visa tai pažiūrėti iš kitos pusės: Lara Kroft gimė kompiuterio ekrane vaizdo žaidimų studijoje „Derby“ maždaug 1995–aisiais. Pirmiausia ji buvo pieštuku pieštas eskizas ant popieriaus, po to — keletas detalesnių spalvotų iliustracijų.

Toliau buvo nubrėžtos jos esminės linijos kompiuterinės 3D grafikos programa. Šioje stadijoje Lara atrodytų kaip skulptūra iš vielų. Tada figūrą apgaubė „oda“ — buvo uždėti spalvoti paviršiai, šėšėliai ir ji tapo panaši į žmogų. Galiausiai ji buvo animuota: išmoko vaikščioti, verstis salto, bėgioti ir prisitraukti prie uolėtų pakraščių. Tuo pat metu aplink ją buvo sukurti virtualūs pasauliai, kurie jos fizines savybes išbandys iki pat ribų.

Laros Kroft „tėvas“ — jaunas menininkas Tobis Gardas. „Kai man kilo mintis apie „Tomb Raider“, — dabar pasakoja Gardas, — tai nebūtinai turėjo būti moteriškas veikėjas. Mes norėjome realaus laiko kinematografinio žaidimo ir aš sukūriau keletą veikėjų: vienas buvo mergina, kitas — vyrukas.

Galiausiai mes supratome, kad žaidime bus labai daug siužeto elementų, tad negalėjome pasilikti abiejų veikėjų ir išsirinkome vieną.“ Kurį reikėjo rinktis? Tuo metu mergina žaidimo herojė buvo beveik negirdėtas dalykas. Gardas pasakoja: „ Sulaukėme didelio reklamos padalinio pasipriešinimo, kurie teigė, kad žaidimai su veikėjomis merginomis niekada nebuvo gerai parduodami.“

Vis tik „Core“ pasirinko Larą kaip atsvarą raumeningiems ir bukiems bičams, tuo metu vedusiems vaizdo žaidimus į priekį. Niekam ne paslaptis, kad jie buvo velniškai teisūs: viso „Tomb Raider“ parduota 26 milijonai vienetų, o jų pelnas sukasi apie 1 milijardą JAV dolerių.



Pasaulinė manija

Laros Kroft žaidimai buvo štampuojami kasmet prieš Kalėdas ir visi iki vieno buvo tiesiog išgraibstomi (apie „Tomb Raider“ žaidimus skaitykite dešinėje pusėje).

Be savo grožio, Lara pasižymėjo ir protu. Pasak jos biografų, ji parašiusi keletą kelionių knygų: „Tyrannosaurus Is Jawing at My Head“ ir jos tęsinį „Slaying Bigfoot“. Tačiau Lara aiškiai neskaito laikraščių ir nežiūri televizoriaus, nes nė viename jos nuotykyje neatsispindi tai, kad ji tapo tarptautine žiniasklaidos numylėtine.

Pirmosios Laros manijos apraiškos ilgai laukti nereikėjo.

Netrukus po žaidimo pasirodymo 1996–aisiais Liverpulio vartininkas Deividas Džeimsas aiškino „Times“, kad žaidė blogai, nes iki išnaktų žaidė „Tom Raider“, o „Prodigy“ pripažino, kad jų albumas vėluoja dėl panelės Kroft apsėdimo.

Staiga Lara atsirado visur: komiksuose, plastikinėse figūrėlėse, kortose ir kituose vaikams skirtuose produktuose, kurie buvo parduodami greitai it karštos bandelės. Tada ėmė rastis ir žiniasklaidos dėmesys.

1997–aisiais Lara pasirodė ant „Face“ viršelio — ne tik pirmą kartą žurnalas viršeliui panaudojo skaitmeninį žmogų, bet jai buvo leista uždengti žurnalo pavadinimą. Viduje Lara pozavo vakarine suknele reklamuodama „Uzi“. Netrukus po to ėjo pasirodymai žurnaluose „Newsweek“, „Rolling Stone“, „Time“, vaidmuo „Die Artze“ vaizdo klipe. Kaip bebūtų, sėkmingiausias reklaminis darbas prasidėjo 1999–aisiais, kai Lara „susidėjo“ su „Lucozade“ — apelsininiu sportiniu gėrimu. Buvo išleista krūva televizijos ir kino reklamų. Pirmojo filmo „Lara Kroft Tomb Raider“ metu šis gėrimas net laikinai buvo pervadintas į „Larazade“.

Modeliai

„Gyvą“ Larą Kroft jau matėme didžiajame ekrane ir nors jos „žmogiškasis“ įvaizdis dabar priklauso aktorei Angelinai Joly, Larą nuo pat jos sukūrimo pradžios parodų metu ir kuriant naujus žaidimus teko įasmeninti ne vienai merginai.

Nors pačia pirmąja oficialia Lara Kroft tapo Nataly Kuk, tačiau ji pasirodė tik keliose nuotraukose. Pirmąja „tikra“ žmogiškąja Lara Kroft tapo Indėnų kraujo turinti manekenė Rona Mitra, pasirodžiusi 1996–ųjų ir 1997–ujų metų E3 parodose.

Jos populiarumas greitai beveik prilygo Laros Kroft populiarumui ir buvo paskleisti gandai, jog jos tėvas, garsus plastikos chirurgas, jai atliko ne vieną operaciją, kad Mitra taptų panašesnė į Larą. Mergina, žinoma, tai paneigė.

„Core“ taip pat kaip įmanydama stengėsi išvengti tokių sulyginimų ir neleido Mitrai kalbėti Laros vardu to, ko nebuvo suderinę, tačiau tai buvo praktiškai neišvengiama — „alkani“ gerbėjai ir žurnalistai išpešdavo visą įmanomą informaciją. Beje, gerbėjams, priešingai nei „Core“, Mitra labai atitiko Larą ir apklausų duomenimis iki šiol išliko pačia mėgiamiausia „žmogiškąja“ Lara.

Kaip bebūtų, „Core“ bendradarbiavimas su Mitra nutrūko ir jos vietą pakeitė naujas modelis Vanesa Demua. Ji gan neblogai vaidino Larą, tačiau šis vaidmuo, jai, rodos, nebuvo patogus. Vanesa buvo rami ir negyvybinga — priešingai nei savo fotografijose. Be to, ji nelabai atitiko žaidėjų įsivaizduojamą Larą — jos kūno sudėjimas buvo per daug grakštus. Apskritai, Demua Lara buvo tarsi katalikiška mokinukė ir modelis greitai dingo.

1998–ųjų E3 parodoje jau dalyvavo kitas modelis — 24 metų Nelė Makendriu. Daugelio gerbėjų nusiminimui, ji kūrė gan grėsmingą Laros įvaizdį. Tiesa, šiai merginai pasirodžius ant žurnalo „Playboy“ viršelio, aukščiausias Londono teismas įsakė užklijuoti lipdukus ant 20, 000 žurnalų ir uždengti „Tomb Raider“ pavadinimą.

Dar viena manekenė, tapusi Lara Kroft, tiesa, tik Brazilijoje, buvo Ellen Roche. Ji, kaip ir minėtoji Nelė, pasirodė Brazilijos žurnale „Playboy“, tiesa, neminint “Tomb Raider” pavadinimo

1999–ųjų E3 parodoje Lara pasirodė kitu pavidalu — tai buvo 25–erių olandų manekenė Lara Weller. Nors ji visai neblogai vaizdavo Larą, gerbėjai buvo pripratę prie Makendriu, ir Weller nesulaukė tokio didelio dėmesio.

Nuo 2000–ųjų iki 2002–ųjų Laros Kroft vaidmenį perėmė modelis iš Jungtinės Karalystės Lucy Clarkson. „Eidos Interactive“ pripažino, kad ši manekenė turėjo tinkamą požiūrį, išvaizdą, ir, ką čia slėpti, fizines proporcijas, atitinkančias kompiuterinę Larą Kroft.

Tuo pat metu Laros modeliu tapo visiems žinoma Oskaro laureatė aktorė Angelina Jolie. Ji patiko ir žiūrovams, ir kompanijai. Aktorė ne tik nepaprastai tiksliai vaidina Larą, bet duoda daugiau, nei tik paprastas modelio pamėgdžiojimas. Ji Larai iš tiesų suteikė tvirtą asmenybę.

Tačiau „Core“ neapsiribojo vien tik modeliu, skirtu iš esmės kinui. Kompanija nusprendė skelbti konkursą naujam Laros Kroft veidui ir kūnui, kurį laimėjo Džill de Long iš Olandijos. Pagal šią merginą ir buvo kuriama nauja Lara Kroft išvaizda žaidimui „Angel of Darkness“.