Bene apgaulingiausias „Kinect“ žaidimas iš tų kuriuos jau teko mėginti. Iš pažiūros visiškai nyki „Wii Sports“ kopija, neatrodo kažkuo geresnė už „Nintendo“ produktus, o sulyginus su „Move – Sports Champions“ išvis atrodo juokingai. Pabrėžiu „ATRODO“. Nes kaip žaidimas „Kinect Sports“ yra beprotiškai aktyvi, užkrečianti ir ilgam (kol užtenka kvapo) įtraukianti pramoga.

Viskas ko reikia, kad tai suprastum — išmėginti žaidimą pačiam.

„Kinect Sports“ — mini žaidimų rinkinys veikiantis trim, visiškai skirtingą paskirtį turinčiais režimais. Žaidimui naudojami XBL avatarai, vienu mygtuko paspaudimu paverčiami sporto žvaigždėmis ir susiremia žūtbūtinėje kovoje dėl futbolo, stalo teniso, pliažo tinklinio ir kitų sporto šakų čempionų titulų.

Pagrindinis šio žaidimo privalumas aišku tas pats, kaip ir minėtas „Kinect Adventures“ aprašyme. Valdymas visu kūnu. Ypač jei žaidi vienas. Nes vieno žaidėjo režime, net ir stalo tenisas, žaidžiamas gan aktyviai judant apie stalą. Žaidžiant dviese, žaidimas smūgius interpretuoja kiek kitaip, tad dauguma kamuoliukų atmušami stovint vienoje ir netrukdant žaidėjui stovinčiam greta.

Su „Kinect Sports“ turėjau daug ir įdomios patirties, nes sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, turėjau progą stebėti kaip jį žaidžia kiti. Įvairiausi žmonės pradedant vos 3 metukų vaikais, baigiant į penktą dešimtį įkopusiais vyrais ir moterimis. Efektas visada panašus. Kol žaidimas stebimas iš šalies, veiduose matyti skeptiškumas ir nuostaba, kai žaidžia patys, pirmas minutes būna susikaustę, o jau kitą akimirką siautėja taip, lyg nebūtų rytdienos. Nes kai žaidi pats, nematai nė vienos iš gausybės žaidimo klaidų. Nematai, kaip begėdiškai painiojasi avataro rankos, nes tau svarbiau, ką jis su jomis nuveikė, nepastebi šiokio tokio vėlinimo, nes vos spėji daryti tai ką turi daryti, pamiršti gan skurdžias aplinkas, nes tavo dėmesys sutelktas į veiksmą.

Sportas vienam
Nepaisant to, kad „Kinect Sports“ kurtas kaip pramogų žaidimas, įdomiausia jį žaisti vienam, arba su kitu žaidėju, bet per „Xbox Live“. Esmė tame, kad jei žaidi vienas, žaidimas supranta, kad tu turi erdvės judėti ir stengiasi tave išjudinti. Žaisdamas stalo tenisą vienas, kojomis nudirbi bene pusę darbo, o kalbant apie iš pažiūros nuobodų futbolą, tenka nemažai pastraksėti ginantis nuo pavojingų perdavimų ar mėginant sugauti išsuktą, į tolimą vartų kampą skriejantį kamuolį.

Šiaip, praktiškai visos sporto šakos (išskyrus kėglius) smagiau žaidžiamos solo. Todėl ir standartinių varžybų režimą aš pavadinčiau vieno žaidėjo režimu. Tiesa tai nėra visiškai tikslu, nes kaip minėjau, yra galimybė varžytis internetu. Šiuo atveju žaidimas solo reiškia ne tai keliese žaidžia žaidimą apskritai, o tai kiek žmonių žaidžia su ta pačia konsole.

Viso yra 6 disciplinos. Boksas, futbolas, stalo tenisas, kėgliai, pliažo tinklinis ir lengvoji atletika. Pastaroji dar dalinama į keletą rungčių — sprintas , šuolis į toli, ieties sviedimas, disko metimas ir bėgimas su kliūtimis.

Didžiulei mano nuostabai, nuobodžiausia ir mažiausiai džiaugsmo teikia bokso rungtis. Bendra patirtis nelabai kuo skiriasi nuo visų arkadinių variacijų šia tema ir tuščias oro malimas, dorai nė nesuvokiant ar tavo smūgiai pasiekia taikinį, erzina. Juolab, kad šioje sporto šakoje, priešingai nei turėtų būti, prastai išnaudojamos kojos ir žaidėjo judėjimas erdvėje turi mažiau įtakos nei norėtūsi.

Visos kitos sporto šakos arba užkrečiamai smagios, arba artimos realiems pojūčiams arba apjungia šiuos du elementus į vieną daiktą.

Pradedantieji be abejo pamils kėglius. Na, nes kėgliais žaidė veik visi ir žaidimo pradžia pas visus vienoda. Pirmą sykį paėmęs kamuolį, tiesiog nueini iki linijos ir stovėdamas mokaisi jį išmesti. Žaidimas su „Kinect“ primena būtent šią patirtį, o žaidime pasiekiami rezultatai stebėtinai panašūs į tuos, kuriuos žmonės pasiekia realiame gyvenime. Ilgainiui šis panašumas nusibosta, juolab, kad realūs kėgliai yra visiškai prieinama pramoga ir per mažas skirtumo tarp to kas tikra ir kas ne, sukelia kažkokią keistą frustraciją. Tiesiog ateina momentas, kai norisi, kad žaidimas būtų beprotiškesnis, nes juk tai žaidimas! A… Tiesa… Čia galima šaratu suskaldyti takelį ar priploti kažką iš žioplių minios. Kai su sūnaus pagalba atradau šias savybes, žaisti iškart pasidarė smagiau.

Kitos sporto šakos vangiai primena realias, todėl ir neigiamų emocijų mažiau. Futbolas azartiškas ir greitas, stalo tenisas nors ir skausmingai panašus į realų yra lėtesnis, bet svarbiausia tai, kad jei jau pataikei su rakete į kamuoliuką, tai jį ir atmuši. Lengvoji atletika yra kalorijų degintuvas, per vieną varžybų ratą nusunkiantis taip, kas paskui geras 10 minučių tiesiog nesinori nieko kito, kaip tik atgauti kvapą. Geras treniruoklis kraujotakai…

Įdomiausia tai, kad kai žaidimas pradeda atsibosti, staiga atrandi, kad tarkim stalo tenise dar kamuoliuką galima išsukti taip kaip tau patinka, galima išprovokuoti priešininką klaidai ir taip toliau. Tuomet tiesiog pasikeli sudėtingumo lygį ir „sportuoji“ toliau.

Vakarėliams
Vakarėliams tinka abu likę režimai, bet vienas jų ypač. „Party Mode“ teškia žaidėjams į veidą 6 atsitiktine tvarka parinktas rungtis, su atsitiktine tvarka parinktomis taisyklėmis. Šioje vietoje įrenginys žmones skenuoja daug aplaidžiau ir užskaito visus judesius į temą, bet neskubėkit jo teisti nes taip ir turi būt.

Tai režimas kuriame rungiasi dvi komandos, kurias gali sudaryti bet koks žaidėjų kiekis, o finale laimi tie, kas individualiose rungtyse surenka daugiau taškų. XBL avatarai šiame režime apvelkami masyviais pliušiniais kostiumais, greičiausiai tam, kad stebintys žaidėjai nematytų visų absurdiškų scenų. Tiesa ta, kad žaidžiant minioje, kai prie įrenginio nuolat ateina vis kiti žaidėjai, o atsitiktiniai vakarėlio dalyviai makaluojasi žaidimui skirtoje erdvėje, įrenginiui kliūna labai rimta užduotis sutelkti žvilgsnį tik ties tuo, kas žaidžia. Gerokai apkarpytos taisyklės ir nuolaidžiavimas, leidžia jam tai daryti.

Pats žaidimas labai dinamiškas ir ritmingas. Atsitiktine tvarka parenkamos užduotys, kartais pakoreguojamos taisyklės ir iš komandų deleguoti žaidėjai varžosi, kam pavyks surinkti daugiau taškų. Kad būtų linksmiau ir sąžiningiau, žaidimas gali pareikalauti tam tikrą veiksmą atlikti naudojant tik kairę ranką ir t.t. Žodžiu „Party Mode“ daro tai, ką ir turi daryti tikras vakarėlių žaidimas. Jis neįkyrus, neprisirišantis prie konkretaus žaidėjo, veikiantis, net jai aplink šlitinėja minia linksmų žiūrovų, greitas, trumpas, azartiškas ir sąžiningas kiekvienam.

Mini
Dar diske rasi mini žaidimų rinkinį. Iš esmės tai tie patys žaidimai, kurie naudojami ir „Party“ režime, tačiau čia taisyklės fiksuotos, o varžomasi paprastai ne laikui, o dėl rezultato.

Na tarkim, vartininko mini žaidimas „Party“ režime veikia minutę, o „Mini games“ tol, kol baigiasi gyvybės. Šiuos žaidimus taip pat galima žaisti pakaitomis ir kompanijoje, tačiau reikalingas tam tikras nusiteikimas pajudėti.

Bazinėje žaidimo versijoje buvo gan nemenkas kiekis šių žaidimų (16), tačiau dabar jis dar didesnis. Džiugi staigmena — specialus „Kinect Sports“ priedas, XBL tarnyboje platinamas nemokamai. Parsisiuntę jį rasit keletą naujų mini žaidimų, kuriuos galėsite išmėginti it vakarėlių režime.

Jei toks puikus, kodėl ne 10?
Priežasčių kodėl žaidimas negauna aukščiausio vertinimo yra daug. Visų pirma tai grafika. Žinoma noras naudoti XBL avatarus yra šaunus dalykas, bet tas pats „Kinect Adventures“ demonstruoja, kad net ir su jais, „Xbox“ žaidimas gali būti panašus į „Xbox“ žaidimą. „Kinect Sports“ vietomis pranoksta, vietomis atsilieka nuo savo analogų „Wii“ konsolėje, o apie lygiavimąsi į PS3 nėra ką ir kalbėti.

Aišku ne grafika svarbiausia, bet savotiškai keista XBL avatarų fiziologija lemia ir gausybę animacijos nesusipratimų, kurių naudojant normalius, kokybiškus žmogaus modelius nebūtų.

Šiek tiek kliūna ir keistas sportinių rungčių parinkimas. Ypač turint galvoje, kad X360 kol kas neturi analogų net tokioms populiarioms, žaidimuose naudojamoms sporto šakoms kaip lauko tenisas ar golfas.

Tačiau nepaisant šių smulkių niuansų, „Kinect Sports“ iš paties įrenginio išspaudžia daugiau nei bet kuris kitas šiai dienai išleistas žaidimas, be to yra patrakusiai smagus ir prisitaikantys prie žaidėjo poreikių. Tobulas tiek žaidžiant solo, tiek varžantis su azartišku draugu, tiek šėliojant vakarėlyje ar demonstruojant žmogui kuris mano, kad visi žaidimai niekam tikę. „Kinect Sports“ įvairovė nepalieka abejingų.

Stiprus devynetas jam už tai ir pasilieku vieną balą rezerve, nes be jokios abejonės „Kinect Sports 2“ bus žymiai geresnis. Erdvė tobulėjimui čia begalinė.

P.S.: „Linkėjimai Katarsiui, absoliučiam „Kinect Sports“ čempionui…“