Iš žurnalo PC Klubas 2007/11. Autorius: Rokas

Daugelis puikiai prisimename tinklinės šaudyklės „Team Fortress Classic“ (toliau — TFC) laikus. Bemiegės naktys, kivirčai su komandos draugais, pergalė, kurios dalimi jausdavosi kiekvienas komandos narys. Po ilgo septynerių metų laukimo „Valve“ mums vėl siūlo naują požiūrį į komandinį žaidimą.

Nepaisydamas begalės pakeitimų ir inovacijų, su džiaugsmu galiu pranešti, kad jausmas, man taip patikęs prieš septynerius metus žaidžiant TFC, vis dar čia. Pakeitimų pakanka, kad žaidimas būtų naujas, šviežias ir patrauklus, aišku, akivaizdžiausias — grafika. Naudojamos „Cell Shading“ technologijos dėka veikėjai ir aplinkos atrodo lyg iš komiksų knygutės. Apie grafiką — vėliau, juk svarbiausia žaidimo savybė — kaip jis žaidžiamas.

Žaidėjų specialybės liko tokios pačios, galėsite tapti vienu iš 9 personažų: šnipu, pirotechniku, kariu, sunkiuoju puolėju, mediku, snaiperiu, sprogmenų specialistu, skautu ir inžinieriumi. Kiekvienas personažas, grubiai tariant, turi po tris atakas: pagrindiniu ginklu (kulkosvaidis, ugniasvaidis, raketsvaidis, snaiperinis šautuvas…), antriniu ginklu (dauguma turi šratinį šautuvą, pistoletus, sprogmenų specialistas turi labai naudingą minosvaidį) ir artimosios kovos ginklu (kuoka, medicininis pjūklas…) Veikėjai turi ir specialių sugebėjimų: šnipas gali užsimaskuoti priešingos komandos nariu arba trumpam tapti nematomu, medikas turi „overheal“ funkciją, skautas gali padaryti dvigubą šuolį… Palyginti su TFC, visų herojų galimybės smarkiai ribotos. Kiekvienas personažas labiau sufokusuotas į savo specialybę, sumažintas galimų atakų skaičius. Tai jokiais būdais nėra blogiau, net atvirkščiai. Dabar, žaisdamas už bet kurį specialistą, visada jautiesi svarbus komandai, kiekviena klasė turi labai aiškų vaidmenį: visada bus ką veikti. Greitas ir intensyvus žaidimo „geimplėjus“ labai subalansuotas, atlaidus naujokams, tačiau neturintis ribų tobulėti. Tai pats aukso viduriukas, būtų šaunu, jei kiekvienas žaidimas būtų kuriamas su tokia mintimi.

Kaip ir seniau, vis dar labai svarbu komandos tarpusavio supratimas. Tai labai palengvina jau seniai išpopuliarėjęs bendravimas mikrofonu. Tiesą pasakius, jei komanda išsilaksčiusi kas sau ir niekas nesiruošia bendradarbiauti, gali drąsiai atsijungti nuo serverio — nieko gero nepeši. Jei inžinieriai nesaugos savo pastatytų gydymo, teleportavimo ar atakos mechanizmų, juos lengvai sabotuos šnipai. Sunkusis puolėjas greitai prisivalgys švino, jei šalia jo nebus mediko, o teritorijos valdymo žemėlapiuose neišsiversite be skauto greitų kojyčių. Tiesa, medikai naudingi visada, tai pagrindinis komandos variklis. Medikas turi labai reikalingą aukštesnio lygio gydymo funkciją, kuri gydo komandos draugą iki 150 proc. gyvybės taškų, o panorėjus, mediką ir „pacientą“ kelioms sekundėms padaro nemirtingus — tai dažnai būna vienintelis būdas palaužti gerai įsitvirtinusias priešo pozicijas.

Žaidimo balanse buvo ir šiokių tokių nesklandumų, dar beta versijoje buvo galima sužeisti komandos draugus (friendly fire), tuo puikiai naudojosi šnipai, mat užsimaskavę savo priešininkais jie sėkmingai sabotuodavo mechanizmus ir iš užnugario smaigstydavo visus savo lenktiniu peiliuku. Vienintelis būdas atpažinti šnipą, kol dar ne per vėlu — pradėti į jį šaudyti. Buvo tikra betvarkė, komandos nariai būdavo priversti bent truputėlį apšaudyti savus. „Valve“ greitai tai pastebėjo ir nuo rugsėjo 26 d. „friendly fire“ buvo išjungtas. Dabar šnipų demaskavimas tapo daug lengvesnis ir žaidimo balansas buvo atstatytas. Tam reikalui puikiai tinka ugniasvaidininkas, dalindamas ugnies liežuvius į kairę ir į dešinę nesunkiai surasi šnipą.

Žemėlapiai spalvingi ir nenuobodūs, dizaineriai tikrai pasistengė ir dėl balanso: visada yra būdas apeiti priešininką iš nugaros, rasti šiltą vietelę snaiperiui ar užminuoti praėjimus. „2Fort“ žemėlapyje grobsite vėliavas (CTF) arba slaptus dokumentus (Intelligence), „Granary“ ir „Well“ reikės iš eilės užkariauti esminius žemėlapio taškus. „Dustbowl“ — vienas iš linksmiausių, čia reikės pulti arba gintis, tai keisis kiekvieną raundą ir kiekviena komanda turės galimybę parodyti, kurioje srityje jie geriausi. Iš tiesų dar neteko matyti komandos vienodai gebančios pulti ir gintis (na, nebent blogai), tad šiame žemėlapyje visada būna permainų. Liko „Hydro“: čia teks užimti esminius taškus, panašiai kaip „Granary“ bei „Well“, tik tai bus galima padaryti bet kokia tvarka, šis pakeitimas suteikia žaidimui nepastovumo. Rodosi, jau susitvarkei su dauguma užkariavimų, žiū — dega užpakalis kitame žemėlapio gale. Jei komandos dėl padėties tvarkosi vienodai gerai, nieku gyvu neužleidžia savo teritorijos per duotą laiką, laikas pratęsiamas, dingsta visi gydymosi paketai, numirus tenka laukti raundo pabaigos. O jei ir tada nei viena iš komandų nepasiduoda, skelbiamos lygiosios. Tai tikrai geras jausmas, visi žaidėjai pradeda rašyti GG (good game) žinutes ir kiekvienas jaučiasi nugalėtoju.

„Team Fortress 2“ nepaliaujamai žavi savo artistiškumu, juoduoju humoru. Prie to labai daug prisideda veikėjų mimikos. Tarkim, sunkiajam puolėjui įsikarščiavus, laidant kulkas į visas puses, jo veido išraiška primena gerai žinomą veikėją Rembo, jis isteriškai kvatojasi ir atrodo bauginančiai (priešininkams). Sužeisto specialisto veide matysite baimę, taip pat bus ir atsitraukiant. Žaidžiant sprogmenų specialisto kailyje teko matyti nepakartojamą spektaklį: minosvaidžiu priklijavau daug minų aplink duris, pro kurias tuoj turėjo įsiveržti priešas, staktą ir laukiau atakos. Staiga įlėkė susiraukęs ir piktas kareivis nutaikęs savo raketsvaidį tiesiai į mane, tačiau pastebėjęs mano spąstus jis pradėjo trauktis, jo veido išraiška kaipmat pasikeitė, tačiau tai jam nepadėjo pabėgti. Spustelėjau minų detonavimą ir pradėjo snigti jo kūno dalimis, šalia manęs esantis sunkusis puolėjas kaip patrakęs šaudė iš „minigun“ kulkosvaidžio, o jo veidas atrodė kaip tikrų tikriausio bepročio.

Skamba žiaurokai: visos kūno dalys, kraujas ir kiti neestetiški dalykai, tačiau žaidžiant tai priverčia juoktis ir tikrai neatrodo žiauru — lyg žiūrėtum „Tom and Jerry“ animacinį filmą. Žaidimui dramatizmo suteikia ir stop kadras: kai tave kas nors nušauna, parodomas nugalėjęs žaidėjas, tą sceną galima išsaugoti. Neretai pasitaiko, jog priešininkas kadre jau būna sudraskytas į skutelius tavo komandos draugo, dažniausiai tai priverčia plačiai nusišypsoti. Žuvus, kad labai nenusimintum, žaidimas parodo statistiką, parašo visus gerus darbus ir paguodžia kokia nors juokinga fraze — šie priedai neturi jokios įtakos pačiam „geiplėjui“, bet visas reikalas tampa daug linksmesnis ir skatina. Specialieji efektai tiesiog gniaužia kvapą, minkšti dūmų kamuoliai, puikios veikėjų animacijos — viskas sukurta itin kruopščiai. Labai vertinu kūrėjų saiko jausmą, žaidimas neperkrautas, viskas labai tvarkinga ir gražu. Tai meno kūrinys.

Prie linksmos nuotaikos kūrimo daug prisideda kokybiškas garsas, šiek tiek primenantis retro „No One Lives Forever“ temą. Aidintys sunkiojo puolėjo riksmai, sprogmenų specialisto škotišku akcentu ištarti „juodi“ juokeliai ir kas antro veikėjo desperatiškas bandymas prisišaukti mediką. Veikėjų balsai parinkti tiksliai pagal kiekvieno asmenybę, juokingiausiai skamba pirotechniko kalba, mat jis apsivilkęs ugniai atsparų kostiumą ir užsimaukšlinęs dujokaukę, tad jo mediko kvietimas iškoštas pro ją skamba daugmaž taip: „MMMmmMMM!“ Žaidimą komentuoja moters balsas, tarytum ištrauktas iš kokio „Ostino Powerso“, ji praneš jums apie laiko limitą, pergalę ar pralaimėjimą. Išlaikyti gerą nuotaiką padeda ir nuostabus garso takelis, kartais suskamba tokios melodijos, kad nuotaika pakyla dvigubai.

„Team Fortress 2“ galima patogiai nusipirkti ir parsisiųsti internetu naudojant „Steam“ programą. Šio žaidimo artistiškumas, greitas ir lengvai perprantamas „geimplėjus“ sužavės net ciniškiausią žaidėją. Be to, integruota statistikos sistema padės sekti savo progresą. Drąsiai tariu: pirkite, užsitaisykite ginklus ir pasileiskite į komandinius nuotykius. „Team Fortress 2“ beveik neįmanoma nusivilti.

Pirmas įspūdis:

Nuostabu! Pirmyn į kovą! 10

Įdomumas:

Puikiai subalansuotas „geimplėjus“, lengva pradėti, nėra ribų tobulėjimui. 10

Grafika:

Tvarkinga ir neperkrauta, „Cell Shading“ technologija tiesiog glosto akį. 9.6

Garsas:

Kokybiškas, linksma muzika, puikiai dera prie bendros žaidimo temos. 9.3

Valdymas:

Standartinis „Half–Life Source“, kitaip sakant, puikus. 10

Bendras:

Jei turite galimybę žaisti internete, pirkite, tikrai nepasigailėsite 9.8