Banner Saga yra tikrai unikali žaidimų serija. Kiekvienas gali pabandyt padaryt žaidimo pasaulį, dalinai paremtą pusiau nugirstais vikingų mitais. Bet Banner Saga jis jaučiasi ir artimas, ir šviežias. O trečiojoje dalyje mes pasineriame į tamsesnes jo paslaptis.
Viskas prasidėjo nuo mokesčių rinkėjų konvojaus, kurį medžioklis Rook ir jo duktė Alette lydėjo kelyje. Kartus su jais keliavo ir nemažai varl, išdidžių raguotų milžinų iš mirštančios rasės. Na, o saulė stovėjo susitingusi danguje, o dievai buvo mirę. Žodžių, dalykai buvo normaliai nenormalūs. Tačiau tada iš šiaurės vėl pradėjo veržtis ordos akmeninis apsirėdžiusių Dredge, pasaulio pabaigos gyvatė pradėjo griauti kalnus, o Dredge galiausiai atsekė pastoviai auganti tamsos siena. Dabar Rook (arba Alette) yra su visais konvojaus dalyviais (kiek prisijungė ir išgyveno kelionę) užsibarikadavę Aberrang, žmonių sostinėje ir paskutiniame mieste. Už sienų knibžda Dredge, o už jų nugarų auga tamsos siena. Tuo tarpu daug mažesnis konvojus – varl legenda Iver, burtininkė Juno ir jos mistiškai pasenęs asistentas Eyvind bei gauja Raven samdinių – traukia į tamsos širdį…
Kaip ir seniau, žaidimas yra iš esmės perskirtas į dvi dalis. Viena iš jų – kelionė su karavinu, sustojimai stovyklose, pokalbiai su žmonėmis ir siužetiniai sprendimai. Visai tai daro įtaką tai, ką galbūt neteisingai laikytume „mėsingaja“ žaidimo dalimi – taktiniams mūšiams. Juose teks su saujele savo rinktinių karių (dažniausiai) stoti prieš skaitlingesnes priešo pajėgas. Čia svarbu ne tik pergalė, bet ir žinomumo taškai, kurie vėliau leidžiami perkant daiktus ir maisto atsargas, bei keliant veikėjų lygius.
Taigi, kova. Prieš ją dažniausiai gauni išsirinkti ką iš savo grupės leisi į lauką. Ne visi kariai yra visada prieinami ir žaidimas kartais gali pateikti siurprizų (todėl, aišku, geriausia taškus paskleisti tarp didesnių skaičiaus karių, kad jų siužetas neatimtų). Jie tavo išstatyta seka veiks mūšio lauke. O ten pakaitomis su priešu aktyvuosite po vieną kovotoją. Viena bestija, vienas tavo pseudo-vikingas, kita bestija, kitas tavo pseudo-vikingas milžinas. Ir taip iki „Rampage“ fazės, kurioje, likus tik vienam oponentui, iniciatyvos eilė gerokai pasikeičia.
Visi kariai apsprendžiami pagrinde stiprybe ir šarvais. Stiprybė yra ir tavo gyvybės taškai ir žala. Vadinasi, jei turi 15 taškų, tai darai 15 žalos. Nelaimei, krentant stiprybei krenta ir tavo gebėjimas kirsti priešui. Kita vertus, tam yra šarvai. Jei tau neužtenka smarvės – tavo stiprybė mažesnė už priešo šarvus – tai žalos nepadarysi. Tačiau tam yra galimybė kaip tik pulti šią priešo gynybinę pusę vietoje sveikatos. Šioje vietoje atrodytų, kad kovos sprendimas trivialus: eini su savo stipriausiu kariu ir kapoji visų šarvus, o visi silpnesni iš paskos eina ir bado minkštasias kūno vietas. Bet kūrėjai gudresni: tavo gebėjimą apgadint apsaugą lemia dar kitas rodiklis. Tad labai svarbu pagalvoti apie tokius dalykus keliant savo veikėjų lygius.
O kai veikėjas pasiekia savo rodmens maksimumą, papildomus tašku galima investuoti į tokias pasyvias savybes, kaip gebėjimą visai išvengti žalos. Kita vertus, „Banner Saga 3“ metu tavo veikėjai – jau pagarsėję veteranai, skersai perėję mirštantį pasaulį. Tad nauja mechanika leidžia investuoti taškus į vardus, kurie turi kelis (turbūt žymumo) lygius ir duoda savo privalumus. Be to, kovojuje gali turėti tik po vieną kiekvieno vardo atstovą, tad ir galvoti čia prireiks.
Tuo tarpu ir mūšio lauke teks susidurti su naujais iššūkiais. Akmenimis apsirėdę dredge desperatiškai spiečiasi prie Aberrang sienų, tad sutiksi tiek senai matytus (ir erzinančius) priešus, tiek naujus oponentus. Tuo tarpu ir tarp žmonių nemažai neramumų, tad teks susigrumti ir su jais. Be to, reikia nepamiršti, kad viena grupelė keliauja į tamsos širdį – o tamsa savo užgriebtos teritorijos nepaliko nepaliestos! Va tau ir naujos priešų rūšys!
Šalia to, nauja mūšio mechanika padalina kovą į kelias bangas. Laiku pribaigęs vieną galėsi arba pabėgti, arba pasiruošti kitai (vadinasi, pakeisti kovos lauke esančius karius). Jei pribaigsi paskutinėje bangoje esantį bosą, tai gausi ne tik papildomo žinomumo (kurio gauni už kiekvieną nukautą priešą) bet ir papildomų artefaktų. Tai prideda žaidimui tikrai nemažą lošimo elementą, kur tu statai savo karius prieš galimybę gauti geresnio grobio.
Laimei, tikros, rimtos mirtys „Banner Saga“ serijoje ištinka ne mūšio lauke, o siužetui vystantis. Jos palies tiek tik skaičiais išreikštus ir abstrakčius tavo konvojaus narius, tiek ir tavo kovos bendražygius. Tad pasakojimo dalis naujame žaidime tikrai niekuo nenusileidžia seniesiems. Be to, kelionė į tamsą leido kūrėjams ne tik papaišyti egzotiškų peizažų, bet ir sukurti įdomią kelionės istoriją. Na, o jei karys kris mūšio lauke, tai jis tiesiog bus silpnesnis keletą dienų – kaip ir seniau, jei gali sau leisti ilgiau pastovyklauti, gal jis ir pagis iki kito susidūrimo. Taip dažniausiai atsitikta Hakon – kaip rimčiausias kovinis Varl jis neretai sulaukia ir daugiausiai dėmesio.
„Banner Saga 3“ yra, kaip ir seniau, labai gražus žaidimas. Kaip žmogus, pamenantis karšligišką norą visu žaidimus daryti 3D – nes tai buvo ateitis – labai džiaugiuosi, kad štai tokius vaizdus mums gali pateikti toks, galbūt, nesmarkiai techniškai reiklus pasirinkimas. Veikėjai atrodo charakteringai, kovos scenoms netrūksta dinamikos, o jau vaizdai, supantys mūšio lauką, yra visada nepakartojami. Prie viso to prisideda ne tik muzika, bet ir net daugiau įkalbėto pasakojimo negu seniau. Ir net nebežinai šitoje vietoje žmogus, ar būtų geriau, jei ir dialogai visi būtų įgarsinti.
„Banner Saga 3“ yra žaidimas, kurį gali drąsiai rekomenduoti visiems tiek taktinių kovų fanams, tiek norintiems pasinerti į originalų pasaulį, įkvėptą vikingų mitologijos. Būtų labai smagu, jei kūrėjai – ir jų iliustratorius – dabar griebtųsi kokio nors „cyberpunk“ pasaulio. Ar net „steampunk“! Senokai nieko gero tam žanrui neatsitiko.
