Su Naujaisiais metais Jus sveikina pakankamai populiarus žaidėjų radijas “No Life FM” ir linki žaisti dar daugiau. Šiuo metu radijas yra nusikėlęs į naujai atkurtą Persiją ir fejerverkus stebi nuo aukščiausių piliorių visame žemyne. Taip pat radijo komanda viliasi, kad Lietuvos žaidėjai nesnaudžia ir nestypso kur nors išsižioję su buteliu rankose, o įnirtingai žaidžia. Juk žaisti Naujųjų metų naktį galima tik kartą per metus!
Truputis prisiminimų
Negaliu dabar neparašyti savo pavirkavimų apie tai, kaip greitai bėga laikas… Perėję naująją “Prince of Persia” dalį su keliais draugais bandėme atgaminti praeitus serijos žaidimus, kurie, atrodytų, buvo visai neseniai. Tačiau pasitikslinęs internete atradau, kad “Sands of Time” pasirodė net 2003 metais. O tais laikais, prisimenu, kompanijai “Ubisoft” buvo tikrai riesta ir naujas, jų sukurtas princas labai prisidėjo prie kompanijos atsigavimo. Tuomet 2004 metais pasirodė vykęs ir vertas savo pirmtako tęsinys “Warrior Within”, o po jo, 2005 metais, paskutinė trilogijos dalis “The Two Thrones”. Akivaizdu, kad šią trilogiją (o taip pat ir jos autorių “Ubisoft”) visa žaidėjų bendruomenė prisimins dar ilgai.
Dievų šešėlyje
Žaidimas prasideda paprasčiausiu atsitiktinumu, lyg tarp kitko. Žaidimo protagonistas, keliaudamas namo su pilnais maišais aukso, patenka į smėlio audrą, per kurią ne tik paklysta ir pameta savo asilę, bet ir atsiduria nepažįstamoje karalystėje. Bet čia pat princas netikėtai susiduria su Elika, kuri ilgainiui tampa jo palydovė. Elika įkalba naująjį princą kartu su ja nusigauti iki šventyklos, kurioje jos tėvas sunaikino gyvybės medį ir išleido į laisvę dievą Ahrimaną. O šio dievo būta ne iš gerųjų todėl jis užtvindo visą karalystę savo korupcija (pažodinis “corruption” vertimas), kuri nudažo pasaulį pilkomis spalvomis ir iščiulpia gyvastį iš visko, kas dar gyva. Elika trumpai nupasakoja princui, kad Ahrimanas yra blogasis dievas kitados įkalintas Ormazdo karalystės šventykloje. O dabar, blogajam dievui ištrūkus į laisvę, ji turinti apkeliauti visą karalystę ir po truputį išgydyti jos žemes turint Ormazdo palaiminimą. Elika paprašo pagalbos ir princas nedvejodamas leidžiasi su ja į šią varginančią bei klastingą kelionę.
Bevardis
Pažintis su žaidimo protagonistu įvyksta labai greitai ir jau pačioje žaidimo pradžioje mums leidžiama suprasti, kad naujasis princas yra visiška praeitose dalyse matyto veikėjo priešingybė. Naujasis princas yra lengvabūdiškas, kandus, žodžio kišenėje neieškantis ir kiek pasipūtęs veikėjas, savo charizmatišku elgesiu tikrai praturtinantis žaidimą. Kūrėjai jam nesuteikė jokio vardo todėl žaidimo metu jo palydovė Elika niekaip į jį ir nesikreipia, bet už tai naujasis princas turi asilę vardu Farah. Serijos fanams tai, be abejo, sukels šypsena, ne Farah buvo ir “Sands of Time” bei “The Two Thrones” žaidimuose sutikta princo palydovė.
Mažas stebuklas
Labai teigiamą įspūdį daugeliui žaidėjų bei kritikų paliko Elika, kuri lydi mus viso žaidimo metu. Eigoje po truputį išryškėja jos istorija, kurioje (tikriausiai jau nieko nebenustebinsiu) yra ir vienas kitas siužeto vingis. Kas ir kaip žaidime yra iš tikrųjų aš nerašysiu, bet kad Elika ypatinga – akivaizdu. Jai pavaldi šviesos magija, matomai gauta iš Ormazdo ir jos dėka Elika ne tik galės lengvai sklęsti ore, bet ir nuolatos mus gelbės iš galimų pavojų. Nesvarbu ar mes krentame į prarają ar mus negyvai uždaužė priešininkas – vis tiek automatiškai įsijungs animacija, kurios metu Elika mus išgelbėja ir mes galėsime tęsti žaidimą. Taip, tai reiškia, kad naujausioje “Prince of Persia” dalyje numirti neįmanoma. Tuo pačiu tai yra ir vienas iš dalykų, darančių žaidimą panašesniu į pasaką. Tačiau taip pat toks sprendimas labai palengvina ir supaprastina žaidimą, o tai jau nėra gerai.
Bevaisė žemė
Blaškydamiesi po atšalusią ir pilką karalystę veikėjai žingsnis po žingsnio bando atkurti buvusią tvarką ir grožį. Kadangi kūrėjai iš naujo dviračio neišradinėjo, o vadovavosi tam tikra, praeityje ne sykį išbandyta struktūra, žaidimo procesas vyks maždaug taip: atsirandame naujoje teritorijoje, įveikiame tam tikra kliūčių ruožą ir tik tada, pasiekę blausų šviesos stulpą ir nugalėję ten mūsų lūkuriavusį priešą galime išgydyti arba, jei kam patogiau, sugrąžinti spalvas ir gyvybę tam tikrai teritorijai. Teritorijai atgavus ankstesnį pavidalą, joje ne tik išnyks kai kurie spąstai ar kliūtys, bet ir atsiras 45 šviesos sėklos (apie jas plačiau papasakosiu vėliau), kurias reikės rinkti norint suteikti Elikai naujų šviesos galių. Pamažu grąžindami karalystei ankstesnį pavidalą veikėjai tiki, kad galutinai sugrąžinus šviesą ir buvusį grožį, Ahrimanas vėl bus įkalintas šventykloje ir karalystei niekas nebegrės.
Kliūčių ruožai
Išties nuvylė (ir turbūt ne mane vieną) gerokai smukusi sudėtingumo kartelė. Dabar norint bėgti siena reikės tiesiog atsisukti į ją ir nuspausti šuolio mygtuką – princas savaime ims bėgti siena ir mums tereikės vėl nuspausti šuolio mygtuką bėgimo gale. Užšokęs ant kokios nors kolonos ar vertikalios sijos princas pats apsisuks ir mes iškart galėsime šokti nuo vienos sijos ar kolonos prie kitos. Tuo tarpu jeigu pamenate, praeitose dalyse teko patiems sukinėtis ant kolonos prieš šokant ant kitos ir t.t. Taip pat princas kabarosis įvairia augmenija, esančia ant pastatų sienų, o Elika laikysis įsikibusi jam ant nugaros. Bet už tai Elika galės padėti mums persikelti per dideles prarajas, per kurias princas pats tikrai neperšoktų. Beje, kūrėjai puikiai išsprendė dviejų veikėjų buvimo vienu metu ekrane prablemą: pavyzdžiui abiems esant ant vienos sijos, princas, norėdamas praeiti į kitą pusę, tiesiog paims Eliką už rankų ir smagiai su ja apsisuks taip pereidamas į norimą pusę. Dažniausiai tokius apsisukimus palydės šmaikštus komentaras, o Elika į jį neprasčiau sureaguos. Būtent todėl žaidžiant atrodo, kad abu veikėjai yra tikrai verti vienas kito ir puikiai dera.
Dvikovos
Taip, pagaliau “Prince of Persia” žaidime ir vėl matysime dvikovas su priešais, kaip būdavo ir klasikinėse dalyse, o ne kautynes, kuriose vienas princas pastatomas prieš būrį monstrų. Kūrėjai akcentavo šitą pasikeitimą, nes norėjo priminti visiems patį pirmąjį “Prince of Persia” žaidimą. Todėl šioje dalyje prasidėjus kovai mes kausimės su vieninteliu priešu, kuriam įveikti bus pasiūlyta net keletas skirtingų būdų. Tiesa, šiame žaidime jau princas yra nesąžiningas ir į dvikovą stos drauge su Elika. Mūsų palydovė taip pat galės kautis, bet tik naudodama savo šviesą, todėl jos kovos būdas ne visada padarys priešui žalos. Kausimės vienu vieninteliu kardu, tačiau be to dar galėsime išmesti priešus į orą, o vėliau sviesti žemėn bei kombinuoti savo atakas su Elikos. Tiesa, pakankamai dažnai kovos metu įsijungs animacijos, kurių metu turėsime nuspausti reikiamus mygtukus jei norėsime laimėti kovą. Jei laiku nuspausti reikiamų mygtukų mums vis nepavyks – priešininkui tam tikrais kiekiais atsistatys gyvybės. Kartais dvikovos su paprastais priešais bus kliūčių ruožo dalimi, todėl jei greitai įveiksime kliūtis ir laiku atsirasime kovos aikštelėje galime išvengti kovos išsklaidę dūmus iš kurių turėjo išnirti demonas.
Stipriausieji
Kadangi jau pradėjau apie kovas, pratęsiu šią temą rašydamas ir apie žaidimo bosus. Esmė tame, kad visa karalystė padalinta, galima sakyti, į keturias dalis, o kiekvienoje tokioje dalyje bus po keturias teritorijas, kurias turėsime išgydyti. Natūralu, kad visas keturias karalystes dalis saugo po vieną Ahrimano patikėtinį todėl palaipsniui mums teks susipažinti su medžiotoju (hunter), alchemiku (alchemist), kariu (warrior) bei antrąja karaliaus žmona (concubine (kas žino šio žodžio reikšmes supras, kodėl nenorėjau daryti pažodinio vertimo)). Įdomu tai, kad su tuo pačiu bosu mums teks susitikti mažiausiai penkis kartus, nes esant kurioje nors vienoje karalystės dalyje ir norint išgydyti tam tikrą teritoriją, prie šviesos stulpo mūsų lauks būtent tos karalystės dalies sargas. O išgydžius visas tam tikros dalies teritorijas, Elika galės atidaryti toje karalystės dalyje esančias juodąsias duris ir susikauti su tam tikru bosu lemiamą kartą. Visi keturi bosai bus kažkuo pranašesni už mus ir skirsis ne tik savo išvaizda, bet ir kovos taktika. Taip pat visų keturių egzistavimas priduoda daugiau gylio bendrai žaidimo istorijai, nes Elika papasakos princui apie kiekvieno jų praeitį, įpročius ir pasirinkimo tapti Ahrimano pakalikais motyvus.
Šviesos sėklos
Nors ir skamba kvailai, bet būtent toks yra pažodinis “seeds of light” vertimas. Šviesos sėklos atsiranda karalystės teritorijose tuomet, kai Elika jas “išgydo”, t.y. grąžina joms šviesą ir spalvas. Jas rinkti bus būtina, nes surinkus tam tikrą jų skaičių galėsime gauti vieną iš keturių ypatingų šviesos galių (plačiau apie jas kitoje pastraipoje), kurias Elika naudos norint pasiekti tam tikras teritorijas. Dažniausiai sėklos bus išmėtytos po visą teritoriją ir kad jas surinktume reikės gerokai pasitrankyti po tas pačias vietoves, kuriose jau buvome, tik šį kartą jos bus atgavusios savo spalvas, todėl bus smagu palyginti kaip pasikeitė žaidimo pasaulis grąžinus jam spalvas bei šviesą.
Ypatingosios Elikos galios
Iš viso jų bus keturios ir dėl kiekvienos iš jų mums teks surinkti po tam tikrą šviesos sėklų skaičių. O jei nerinksime sėklų – negausime galių, o be jų – neįmanoma patekti į tam tikras teritorijas ir jų “išgydyti”. Kiekviena galia turės savo spalvą: mėlyna, žalia, geltona ir raudona. Norėdami pasinaudoti kuria nors galia turėsime žaidime surasti atitinkamos spalvos plokštę, ant kurios užšokus Elika ją aktyvuos. Aktyvavus mėlyną ir raudoną galias įsijungs paprasčiausia animacija, kurios metu mes matysime kaip Elika perneša princą iš vienos vietos į kitą, tačiau aktyvavus žalią arba geltoną – visas vargas teks mums. Žalia galia leis princui greitai bėgti stačiu paviršiumi, tačiau kadangi proceso metu valdysime jį mes, reikės saugotis įvairių kliūčių bei prarajų. Geltona galia leis veikėjams skristi, bet nors skraidins princą Elika, mes vis tiek turėsime žiūrėti, kad jie niekur neatsitrenktų ir, reikalui esant, valdyti veikėjus. Žinoma, kad nebūtų pernelyg lengva kūrėjai patalpino visas tokias plokštes į kliūčių sekas, todėl neretai bėgdami siena užbėgsime ant plokštės ir jau kitą akimirką skrisime nuo jos prie kitos sienos ir t.t. Turbūt neverta net sakyti, kad visa tai vyks labai greitai ir jei per tam tikrą kliūčių seką bandysime prasibrauti pirmą kartą – tikrai išsimušime ir bent kartą nukrisimę, o nukritus Elika mus išgelbės, bet teks visą seką pradėti iš naujo.
Navigacija
Žaidime yra labai patogus žemėlapis, kuris leis mums pasitikslinti, kurioms teritorijoms kokios Elikos galios prireiks ir net pasižymėti norimą teritoriją, o pažymėjus Elika galės tos teritorijos kryptimi paleisti šviesos rutulį, kurį sekdami galėsime nesunkiai atrasti ieškomą teritoriją. Kadangi žaidimo pasaulis atviras, Elikos šviesos kamuolys tikrai padeda susigaudyti ir susiorientuoti. Kūrėjai nepateikia ir nenurodo jokio šablono, kuriuo remiantis reikėtų pereidinėti žaidimą – pradedame nuo to, nuo ko norime ir žaidžiame kokia tik norime tvarka. Beje, kad nereikėtų po šimtą kartų lakstyti ten atgal iš vienos teritorijos į kitą, įsijungus žemėlapį galima bus iš karto nusiteleportuoti į pasirinktą teritoriją, jeigu ją jau išgydėme.
Galvosūkiai
Žaidime pasitaikys ir keletas galvosūkių, kurių buvo ir praeitose “Prince of Persia” dalyse. Galvosūkius kūrėjai čia nekaltai įpaišė į kliūčių ruožus. Bet neverta jaudintis, nes beveik visus juos įveikti įmanoma daugiau ar mažiau per 10 minučių. Asmeniškai aš ilgėliau užstrigau tik prie vieno, kuris mane buvo visiškai išvedęs iš kantrybės. Labai nekenčiu tokių atvejų, kai kūrėjai daro galvosūkius naudodamiesi pigiais, laiko išbandytais, klišiniais triukais, kad žaidėjas kaip galima ilgiau prasikankintų prie tam tikros vietos ir žaistų žaidimą kaip galima ilgiau.
Grafika/garsas
Kurdami žaidimą “Ubisoft” naudojo modifikuotą “Scimitar” grafinį variklį, kuris buvo naudojamas ir kuriant “Assassin’s Creed”. Kūrėjai modifikavo variklį todėl, kad norėjo sukurti platų ir atvirą pasaulį, tačiau tokį, kuriame būtų kuo mažiau vienodų aplinkų. Remdamasis savo kuklia nuomone galiu pasakyti, kad savo tikslą jie tikrai įgyvendino. Pati žaidimo vizualinė pusė kažkiek primena “cel-shaded” grafiką. Dėl veikėjų įgarsinimo neturiu visiškai jokių priekaištų – tiek aktorių balsai, tiek tai, ką jie kalba yra aukščiausios kokybės. Kandesnių, šmaikštesnių dialogų tarp pagrindinių veikėjų neteko girdėti jau seniai. Muzika taip pat labai graži ir puikiai dera prie naujojo serijos įvaizdžio.
Istorija kartojasi…
Praeitais metais perėjęs “Assassin’s Creed” aš jau maniau, kad “Ubisfot” užvertė paskutinius puslapius “Prince of Persia” frančizėje ir labai sėkmingai pradėjo naują, bet panašu, kad kūrėjai ne tik sukūrė naują princą, bet ir ruošiasi naujai trilogijai. Ką gi, jei tai, ką mes pamatysime ateityje pasirodys taip, kaip naujausia “Prince of Persia” dalis, tai “Ubisoft” galima tik palinkėti sėkmės, nes tai, ką jie daro, paprasčiausiai verčia iš koto. Ir jau ne pirmą kartą!
