Vieną dieną nusprendžiau pažaisti šį žaidimą… Tik pasileidęs žaidimą išvydau pirmąsias klaidas. Iššoko lentelė „paspauskite Enter, kad pradėtumėte žaidimą“. Netyčia paspaudžiau Esc. Žaidimas vistiek atsidarė….

Ilgai nelaukdamas pradėjau jį žaisti. Atsidarė langelis su užrašyta mano (kaip kario) tapatybe. Taip pat buvau supažindinamas su užduotimi. Pirmas įspūdis buvo visai geras… Bet juk taip žaidėjai sutinkami vos ne kiekvienoje karinėje šaudyklėje! Greitai pradėjau spaudinėti next (man tai nėkiek neįdomu!!!) Ir iššoko dar viena lentelė, tik šįkart su ginklų pasirinkimu, ir galimu jų modifikavimu, pirmą kartą nieko nekeičiau, bet buvo labai smagu, kad bent tai yra.

Pradėjau žaidimą irgi nuobodžiai. Patekau tiesiai į kažkokio karinio konflikto vidurį. Iš karto mane apsupo dešimtys karių. Po kurio laiko (tiesa sakant, labai greitai, nes priešų dirbtinis intelektas labai prastas, jie tik nori kuo greičiau žūti) juos visus iššaudžiau… bet nauji kariai atsirado iš niekur tiesiai mano akyse. Reikėjo kartoti žudynes dar ir dar…

Kompiuterio valdomi elementai labai labai kvaili (kaip ir daugumos kitų žaidimų): tiesiog vietoj to, kad šaudytų iš savo ginklo (žaidime kariai dažniausiai būna su dviejų rūšių ginklais, taip pat su snaiperiu); jie bėga link mūsų (manęs), ir bando užduoti per galvą su savo ginklu. Greitai prie to pripratau ir kad būtų įdomiau aš jiems pats tą patį darydavau (lazda turi du galus).

Žaidimas kvailai (kartais netgi priešingai) žiaurus. Tiesiog šauk į ranką – ji nukris, iš rankos pasipils kraujo fontanėlis ir už kelių sekundžių priešas netgi nerėkdamas numirs. Ne, jis nebandys keltis, nebandys šiaip taip išsitraukti savo silpną pistoletą ir nebandys mūsų nudėti, jis tiesiog kaip gulėjo, ir liks gulėti. Mirtis šiame žaidime tiesiog neturi prasmės. Greičiausiai taip pat kaip mūsų taip ir priešų tiesiog paklaus ar norime pradėti žaidimą nuo paskutiniojo „checkpoint“ (automatinio išsaugojimo), kurie pradžioje žaidimo pasitaikydavo šiek tiek per dažnai.

Pats pagrindinis veikėjas net ir pasirinkus sunkų lygį sunkiai bus nugalimas. Ką jau bekalbėti apie lengvą lygį – jo nenužudysi dvejom snaiperio kulkom (kaip priešininkus). Taigi labai lengva bus pereiti žaidimą ant lengvo lygio visai nenumirus.

Pačiame žaidime kaip ir daugumoje kitų vykdysime užduotis. Čia turbūt pirmas toks atvejis, iš mano žaistų karinių žaidimų, kai misijos tokios neįdomios ir beprasmės. Jos netgi vos ne tokio pačios, kaip ir iš vieno 2001 metų šios serijos žaidimų. Tiesiog: sunaikink anteną (beje, anteną sunaikiname ne su šautuvu, granata ar kokia bomba, bet su E mygtuku), apgink diplomatą (nors tas „diplomatas“pats vaikšto su snaiperiu), padėk sprogmenis, taip pat vienoje misijoje reikėjo nužudyti kažkokį šmikį, tai tiesiog paprastas priešas, tik jam nudėti reikės ne vienos ir ne dviejų apkabų šovinių, juo labiau kad jis pats atsišaudo, taigi galima sakyt jog snaiperis bevertis…

Pastatai žaidime visai normalūs (plojimai), bet dauguma iš jų geltoni (plojimai baigiasi). Supratau, jog norima kažko panašaus į karą, bet negi kare namai vien tik geltoni?!

Žaidimo grafika beveik niekuo nesiskiria nuo seniau išleistų žaidimų. Mano manymu. norėta padaryti tai, kad atrodytų, jog žaidimas vyksta praeityje. Nes ekrano šone (kai kada ir visuose) dažnai mirksi juodas, ir netvarkingas brūkšnelis, beveik toks pat kaip hieroglifų, užrašytų ant papiruso.

Eilinė nuobodžios misijos pradžia, guminis ginklas, guminės džiunglės

Lapai, kaip matome paveikslėlyje, atrodo lyg guminiai. Jie yra tiesiog tuščia erdvė. Pro juos galima laisvai praeiti. Pagal garsą jei tik toks būna atrodo, jog einame per purvyną. Patys kalnai irgi atrodo labai dirbtinai. Žolė taip pat nekokia. Grafiką žaidime galima apibūdinti keliais žodžiais: palyginus su kitais žaidimo dalykais, ji visai nieko…

Paimam vieną įprastą daiktą – kopėčias: detalumo nekiek nėra. Jos kaip nupieštos. Ir visas žaidime panaudotas detales galima taip apibūdinti – viskas kaip nupiešta… nors, atrodo, taip ir neturėtų būti… Ačiū dievui, bent gražiai nupiešta…

Garsas? Kai einame garso nesigirdi. Tai yra labai blogai. Tad, kai esame ramioje vietoje, kai nėra karių, netoli nešniokščia krioklys ir nesame visai prie pabaigos, nieko negirdime… Nors taip atsitinka retai… Beveik visada esame apsupti priešų. Jie kalba labai panašiai kaip Crysis žaidime. Jei mus pastebi sušunka, bet tas jų rėkimas šiuo atveju nieko nereiškia – niekas neatskuba į pagalbą… Krioklio šniokštimo garsas irgi nekoks… Kaip ramaus upelio, lyjant lietui… Tikriausiai geriausiai žaidime skamba šaudymo garsas… Bet jis irgi ne tobulas – priešo šūvį sunku išgirsti. Jei pasiseks mes jį pamatysime (šovinį, ne priešą). O mūsų šūvio garsas palyginus su priešų, girdisi labai garsiai. Bet tai juk nesvarbu, priešai juk nieko negirdi…

Kaip ir grafikoje: paimkime vieną daiktą: tiltą. Kai einame juo nieko nesigirdi. Nei girgždesio, nei svyravimo, absoliučiai nieko. Nebent netoliese „ganosi“ priešai. Šovinio iššovimas iš pistoleto (tarkim Desert Eagle) skamba beveik taip pat kaip ir kitų pistoletų, tik gal kiek garsiau. Garsas prastas, bet jis kartais man netgi pasirodė vidutinis (deja, ne geras), bet tai buvo labai retai. Dažniausiai žaidimo pradžioje. Kituose lygiuose (ypač guminėse džiunglėse) jis man įspūdžio tikrai nepaliko…

Ginklai netokie blogi (išskyrus pistoletus). Detalūs, gražūs… Kaip jau sakiau, išskyrus pistoletus… Jie tiesiog guminiai, visiškai nedetalūs, tik su juodom linijom. Net nesupratau kam jos reikalingos… Jau geriau iš viso jų nebūtų… Kiti ginklai nors spalvoti, bet (bet) kai kurie (gaila, beveik visi) atrodo lyg guminiai. Stiklas taip pat spalvotas, šiek tiek pajuodęs (tikriausiai nuo ugnies :D) plastmasė…

Automatinis užsitaisymas? Ne, Jūs automatiškai neužsitaisysit… Jūs užsitaisysit rankiniu būdu. Užsitaisysime paspaudę šovimo mygtuką, kai pasibaigs apkaba. Šitas dalykas žaidime mane labai supykdė. Nei aš žiūriu į tą šovinių kiekį nei ką. Džiunglių (ir vėl) misijoje buvo pilna „snaiperių“. Taip teko net ir tokiame lengvame žaidime kartoti lygį… Nuo praėjusio neseniai išsaugoto išsaugojimo taško pasirodo tai kartais naudinga…

Užduotis – pasiekti namelį. Augalai – guminiai. Ginklas saulėje atrodo šiek tiek kitaip.

Dabar šiek tiek apie gerus dalykus. Žaidime taip pat yra gražių vietų: pavyzdžiui, namelis apšviestas saulės. Žinoma, ir jame galima įžvelgti ką nors blogo: saulės šviesa kažkokia dirbtinė.

Muzika, garsas: 5.8

Neatrodė labai prasta, taip pat ir gera…

Istorija: 7.0

Nieko ypatingo, bet kartais visai įdomi..

Valdymas: 5.9

Sunkus – taip iš eilės spaudinėdamas mygtukus sau prisidarysi bėdos…

Grafika: 6.8

Ne tokia jau bloga, bet yra senesnių žaidimų su geresne grafika.

Dirbtinis intelektas: 3.7

Prastas, bet visgi kažkas…

Galutinis: 5.8

Prastas žaidimas. Geriau rinkitės Call Of Duty 4