Išankstinis nusistatymas yra labai, labai, labai bjaurus dalykas. Štai, prieš išbandydamas planšetei skirtus pirmo asmens žaidimus, buvau tiesiog įsitikinęs, kad tapšnojimu paremtas valdymas bus tiesiog tragiškas, niekada nei iš tolo neprilygs valdymu pelei ir apskritai, net neverta pradėti terliotis. Žinoma, išbandęs žaidimą savo nuomonės kardinaliai nepakeičiau, tačiau ji tapo tikrai geresnė, nei buvo iki tol. Todėl automatiškai kitą kartą panašaus tipo žaidimo jau nebesibaidžiau, nes daugiau – mažiau žinojau, ko galiu tikėtis. Lygiai taip pat nutiko šį kartą, kuomet susidūriau su kitu iki šiol planšetėse nebandytu platformerių žanru – juk jie skirti žaisti tik turint atitinkamą pultelį, o iš didesnės bėgos – klaviatūrą. Bet, turiu pripažinti, likau ganėtinai maloniai nustebintas.
Apskritai, žaisdamas „Toby: The Secret Mine“ nuolat galvojau: „o ką reikės rašyti apie tokį žaidimą kaip šis? Juk viskas ką čia tereikia daryti – šokinėti per kelias duobes ir bandyti išspręsti įvairias užduotis, leisiančias progresuoti toliau. Rimtai, žaidimas iš tiesų yra be galo paprastas. Tai tikrai ne koks nors veiksmo tipo platformeris, kuriame reikėtų greitos reakcijos, pamatytume daug veiksmo ar kokių nors sprogimų. Ne, „The Secret Mine“ labiau priskirčiau atmosferinių žaidimų tipui, kuriuose skubėjimas ar (ir) greita reakcija tikrai nėra pagrindinis faktorius.
Žinoma, pastarųjų dalykų nebuvimas tikrai nereiškia, kad žaidimas pasirodys labai lengvas: čia esančios įvairaus tipo užduotys greičiausiai privers nemažai pasukti galvą, kol išsiaiškinsime ką reikia daryti (iš kitos pusės, žaidime nėra jokių palengvinimų, tad užstrigę vienoje vietoje ten ir liksime ir greičiausiai turėsime eiti į internetą ieškoti sprendimų).
Taigi, o kaipgi reikalai su tuo iš pradžių daug rūpesčių sukėlusiu valdymu? Tikrai geriau, nei tikėjausi. Veikėjas į šonus juda ir šokinėja be jokių didesnių problemų. Galbūt prie to neišvengiamai prisideda lėtas žaidimo tempas, bet visas procesas nėra toks varginantis, koks atrodė iš pradžių. Tiesa, žaidime veikėjas šokdamas užkliūna, todėl šuolį reikia taikyti iš kiek toliau, bet ši „problemėlė“ yra lengvai išsprendžiama ir tikrai neesminė.
Galiausiai, kadangi daugelis greičiausiai esat pripratę prie nemokamų programėlių, jus kamuoja klausimas, kiek šis žaidimas kainuoja? Nei daug, nei mažai – 5 dolerius. Tiesa, lyginant su „Steam“ ( 10 dolerių), žaidimas yra beveik dvigubai pigesnis. Ir apskritai, mano manymu, tokia kaina tikrai nėra akiplėšiška. Nors viduj jokio didelio „draivo“ nesutikau, visgi, savoje kategorijoje, žaidimas yra tikrai geras.
