Šis žaidimas – unikalus, nes savo esybe bando apjungti du, iš pažiūros besikertančius dalykus – smagų spalvingą žaidimą vaikams ir toli gražu ne visiems įkandamas fizikines teorijas. Netgi ir pavadinime esantis Šriodingerio katinas, kuris, tuo pat metu, yra ir pagrindinis žaidimo herojus, yra vieno besidomintiems žinomo fizikinio eksperimento išdava. Eksperimentas savo laiku buvo skirtas kvantinės teorijos paradoksiškumo pailiustravimui: į dėžę patalpintas katinas ir specialus mechanizmas su nuodais, kuris kažkuriuo momentu aktyvuosis ir nunuodys katiną. Eksperimento esmė ta, kad buvo iškelta teorija, jog tuo metu, kol dėžė neatidaroma ir neišsiaiškinama, ar katinas, esantis joje gyvas ar miręs, jis gali būti laikomas tuo pat metu tiek gyvu, tiek mirusiu. Iki kol, žinoma, dėžė neatidaroma ir neišsiaiškinama viena tiesa. Bet kol tai nepadaroma, egzistuoja dvi tiesos. Tai va. Na o šis žaidimas, teoriškai, yra apie tai, ką Šriodingerio katinas veikia, kol visi svarsto gyvas jis ar miręs.
O veikia jis štai ką – tampa miniatiūrinis ir yra pakviečiamas į subatominę dimensiją, kurioje turi sužiūrėti tvarką į chaosą panirusiame elementariųjų dalelių ir antidalelių zoologijos sodą. Skamba tai beprotiškai, žinau, ir kuo labiau bandai įsivaizduoti – tuo sunkiau suvokti, bet pateikta viskas žaidime tikrai smagiai bei aiškiai, todėl su šia puse – pateikimu – debiutuojantys kūrėjai „Italic Pig“ gražiai susitvarkė. Tačiau nepaisant smagaus pateikimo ir beprotiškos žaidimo idėjos, žaidėjas turi pasiruošti būti bombarduojamas tiek juokeliais, tiek ir smagiai ar netikėtai pateiktais fizikos faktais, ant kurių, galima sakyti, yra pastatytas visas žaidimas.
„Schrödinger`s Cat and the Raiders of the Lost Quark“ žaidimo procesas yra dvilypis: tai platformeris su galvosūkių elementais. Ko tikrai gali tikėtis, įsijungęs žaidimą, tai laviravimas nuo platformos prie platformos, šokinėjimas ir dalelių rinkimas. Tuomet kitas žaidimo aspektas: galvojimas, kaip surinktas daleles pritaikyti tam, kad galėtum įveikti kliūtis ir judėti toliau. Iš esmės būtent toks, vienintelis progresavimo šiame žaidime būdas ir tėra įmanomas: žaidėjas renka daleles, o vėliau iš jų, priklausomai nuo kliūties (siena, kurią galima išgriauti, aukštai esanti platforma, praraja ir t.t.) sujungia daleles į hadronus, t.y. protonus arba neutronus. Kombinacijų galimybių yra daug, o šių kombinacijų materializacija – šauniai išpildyta, todėl žaidimas gali tapti nepamainoma alternatyva vaikams sprendžiant fizikos namų darbus. Taip pat tai – idealus masalas vaikui, kuriam nepatinka fizika, bet tėvai norėtų, kad šis ja susidomėtų.
Iš skirtingų dalelių, kurias žaidėjas rinks (iš viso jos žaidime – keturių spalvų: mėlyna, geltona, žalia ir raudona) galima bus susikurti raketas, nukaunančias priešininkus, batutą, sklandančias ore platformas, apsauginius rutulius ir t.t. Viso tokių kombinacijų žaidimas siūlo 14. Ar jas lengva atsiminti? Tikrai ne, bet žaidimo meniu yra patogi atmintinė, primenanti, ką spausti, kad gautum norimą rezultatą. Žinoma, kurį laiką vis tiek bus lengva susipainioti, tačiau žaidimas skatina visas daiktų, kuriuos dažniausiai naudoji, kombinacijas įsiminti, o tai lavina atmintį bei refleksus, kuomet reikia greitai suspausti reikiamą mygtukų kombinaciją.
Taigi, be to, kad Šriodingerio katinui teks nuolat eksperimentuoti su dalelėmis tam, kad įveiktų kliūtis bei didžiąją žaidimo dalį platforminti, katinui bei žaidėjui teks susitvarkyti su pagrindiniu žaidimo siužetiniu tikslu, t.y. grąžinti tvarką į elementariųjų dalelių bei antidalelių zoologijos sodą. Būtent todėl tol, kol žaidėjo pečių neslėgs kliūtys, teks vykdyti pačių keisčiausių personažų prašymus ar paliepimus. Tam, kad galėtum progresuoti toliau. Nors nepasiūlančios nieko ypatingo žaidimo proceso prasme, šie intarpai puikūs pačiais veikėjais, jų įgarsinimu ar humoru. Tiesa, didelė dalis žaidimo humoro yra orientuota į daugiau lėkštus nei sąmoningus fizikos juokelius (kurių nemaža dalis lietuviams gali pasirodyti dvigubai nejuokingi), tačiau kai kurie veikėjai tikrai gerai įgarsinti ir pakelia bendrą žaidimo kokybę netgi aukščiau kai kurių kitų platformerių.
Pats žaidimas, grafiškai, atrodo gana paprastai ir tikrai neypatingai, bet veikėjai ir jų 2D dizainas stipriai priduoda „Schrödinger`s Cat and the Raiders of the Lost Quark“ taip trūkstamo charakterio. Apskritai galiu pasakyti, kad žaidimą verta žaisti vien dėl veikėjų. Vaikams jie taps vieni mėgstamiausių, o vyresnio amžiaus žaidėjai taip pat nesunkiai prie jų prisiriš. Tuo metu aplinkos, nors daug kur ir vienodos bei gana monotoniškos, bet žaidėjui priartėjus prie svarbių galvosūkių arba siužetiškai svarbių taškų, aplinkos taip pat sukurtos išskirtinai bei išsklaido tiek monotonijos, tiek dirbtinumo jausmą. Tuo metu muzika žaidime neypatinga. Ji tinka žaidimo nuotaikai, nesikerta su tuo, kas vyksta ekrane, bet ji absoliučiai neįsimintina. Laimei, šią situaciją gelbėja įgarsinimas – nuo pagrindinio personažo (paties Šriodingerio katino) iki mažesnių ar net nereikšmingų veikėjų visi kalba daugiau mažiau jiems tinkančiais balsais ir nesijaučia dirbtinumo. Taigi, šis pasiekimas išties pagirtinas!
Pabaigai galiu pasakyti, kad nors fizikos tema gali atbaidyti ne vieną vaiką ar žaidėją, vis tik „Schrödinger`s Cat and the Raiders of the Lost Quark“ sugeba įtikinti, kad ši tema – palanki kompiuteriniam žaidimui, o visos abejonės pradingsta jau pačioje žaidimo pradžioje. Aišku, nemėgstantiems platformerių, ar žaidžiantiems tik geriausius šio žanro žaidimus, gana specifinis Šriodingerio katinas gali visai nepatikti, tačiau mėgstantiems šį žanrą, pagrindinė žaidimo idėja bei jos išpildymas tikrai sukels susidomėjimą bei įtrauks. Ieškote originalumo? Tuomet jo gausite sočiai. Ieškote išskirtinės kokybės? Tuomet verta pasidairyti kitų žaidimų.
