Apžvalga iš žurnalo PC Gamer Nr. 2008/12

Autorius: RAW

Naujas The Guild2 papildymas pavadintas romantišku Venice (Venecija) vardu ir žaidžiamas be originalaus žaidimo. Prie tradicinių ankstesnių serijų vietovių (Anglija, Vokietija, Europos šiaurė) pridėta Venecija, kurioje ir vyksta veiksmas. Na, yra dar keli kaimyniniai miestai.

Žaidimo tikslas ir procesas praktiškai nepasikeitė. Gyveni viduramžiais. Reikia prasimušti į geresnį gyvenimą, prasimanyti pinigų, susirasti žmoną, priauginti atžalų ir palikti joms verslą. Jei buvai toks netikęs, kad nesusižvejojai žmonos ir pasenai, žaidimas pralaimėtas. Galima, žinoma, linksmai leisti laiką, kaip tai darė žaidimo pristatyme afišuojamas Kazanova, tačiau, pirma, linksmybių, kokiose skendo šis vyrukas, vis tiek nepamatysi, ir, antra, skaityk dar kartą prieš tai esantį sakinį.

Vėl gali pasirinkti vieną iš keturių profesijų, tačiau tai neturės didelės įtakos tolesniems veiksmams. Pabandžiau plėšikauti, bet vis tiek reikėjo tapti „pardavimo vadybininku“ — gauti medžiagų ar prekių ir kažkam jas parduoti. Šios profesijos žmogui, tiesa, leidžiama plėšti (nors gana ribotai), reikalauti mokesčio už „stogą“, sulaužyti kaulus, užpulti. Beje, užpulti nėra labai lengva, nes pavyksta suduoti tik vieną ar kelis smūgius, nes jei auka nenusiteikusi muštis, ji apsisuka ir pasišalina. Mūsų herojus nėra toks greitas, kad pavytų ir pradėtų muštynes. Atsitiktiniai ekrane pasirodantys verslo pasiūlymai vienodai galioja visoms profesijoms. Gali pasisiūlyti į kareivius ar pristatyti prašomas prekes. Plėšikui tik dar patariama nesirodyti vietose, kur gali būti atpažintas. Tiesa, tai netrukdo lankytis turguje ar šlaistytis miesto gatvėmis.

Apie gatves. Jos siauros, namų pristatyta daug. Kai nori pastatyti savo pastatą, jam vietos gali rasti nebent Venecijos pakraščiuose. Ypač tai tinka didesniems namams.

RPG herojaus ugdymo sistema, atskirų savybių stiprinimas, šeimyninių ryšių užmezgimas, politiniai pasiekimai liko nepakitę. Dėl siaurų ir apkrautų gatvelių labai sunkiu uždaviniu virsta kelio paieška. Dar prisiminkime herojaus lėtumą ir jau aišku, kad tai užtruks. Norėdamas papulti į pelnu kvepiantį susitikimą, pradėk žingsniuoti iškart ir stenkis savo globotinio ilgam neišleisti iš akių. Labai sudėtinga mieste rasti reikiamą statinį. Jei pranešama, kad tas ir tas ieško medžiagų, tai nors užsimušk stengdamasis surasti reikiamą tašką mieste.

Naujų pastatų nedaug, o ir ne į visus juos leista užeiti. Žaidimas pakankamai reiklus kompiuterio resursams, galbūt todėl kartais neišlaiko ir išmeta žaidėją į Windows.

Pats žaidimas nėra labai blogas. Venice naujovių siūlo labai mažai, praktiškai tai tas pats The Guild2, tik naujuose miestuose. Didžiosios blogybės ne naujos, jos buvo ir ankstesnėse dalyse. Kai kurios tik paryškėjo atsiradus siauroms gatvelėms. Venice žaisti gali tik tam atsidavęs žmogus, tikras The Guild2 serijos gerbėjas. Nes eiliniam žaidėjui jis pernelyg monotoniškas ir gana nuobodus. Tiek tos Venecijos romantikos…